„Visuomet stebėk ženklus” – tai viena iš minčių, priklausančių rašytojui Paulo Coelho, kuria stengiuosi vadovautis gyvenime. Manau, kad būtent ji nulėmė tai, kad tapau žurnalistu, nors net minties neturėjau juo būti – pastebėjau 2002-aisiais „Vakarų ekspreso” paskelbtą konkursą studentams ir parašiau…
O praėjusį mėnesį apvalios asmeninės sukakties proga ženklą man pasiuntė jaunėlė dukra Anelė, nusprendusi padovanoti šiuos marškinėlius.
Mano kantrioji gyvenimo moteris pastaruosius pusšeštų metų vis juokiasi, kai vis kokia nors proga pasakydavau, kad va jau netrukus pradėsiu dirbti mažiau. O kas jai belieka, kai prieš Dievą prisiekė būti su manimi iki mirties ir džiaugsme, ir varge.
Tikiuosi, kad to laiko mudviem bus dar daug, o metus, kuriuos aš kasdien galėsiu praleisti su dukrytėmis, jau galima ant rankų pirštų suskaičiuoti. Jos netrukus užaugs ir pakels sparnus. Ką jos tada prisimins? Kasdien iki išnaktų ir savaitgaliais prie kompiuterio sėdintį, po visokius posėdžius bei renginius nuolat lakstantį tėvą?
Taip jau sutapo, kad vasario pabaigoje turėjom atsisveikinti ir su kolege Auguste, kuri nuo pernai vasaros buvo labai reikšminga pagalbininkė dorojantis su pranešimų srautu. Aš nebegalėjau garantuoti, kad jai galėsiu mokėti ir tą juokingą algą. Tai reiškia, kad greta kasdienio rašymo, kultūrinių projektų rašinių, man vėl tenka grįžti ir prie pranešimų spaudai skelbimo.
Pastaruoju metu vis dažniau stengdavausi pasakyti vieną nuostabiausių žodžių „ne”, nors tai padaryti ir nelengva. Dabar stengsiuosi tai sakyti dar dažniau, nes supratau, kad daugiau nebegaliu aukoti brangiausio ir svarbiausio, ką turiu – laiko su šeima.
Visus tuos pusšeštų metų visi, kas buvome su „Atvira Klaipėda”, stengėmės būti geriausi, greičiausi, kad ir kaip mūsų mažai, nes kitaip dirbti tiesiog nemokam, tačiau tai finansinio efekto nedavė. Šiuo metu ir vėl fiksuojame rekordinį skaitomumą, panašų, kaip ir buvo per pandemijos piką, tačiau nuolatinių rėmėjų skaičius stovi daugmaž vietoje. Nei pirmyn, nei atgal, kaip dainuoja „Antivariniai Kašpirovskio dantys”.
Suprasdamas, kad ir žmogų pamilti reikia laiko, vis vyliausi, jog dar reikia šiek tiek pakentėti ir atsiras tų nuolatinių rėmėjų iš kurių paramos galėsime suformuoti nors minimalų kolektyvą su adekvačiomis algomis. Dabar jau manau, jog pusšeštų metų laikotarpis yra pakankamas, kad būtų galima dėti galutinį tašką po išvada, kad Klaipėdai nereikia „Atviros Klaipėdos” idėjos.
Dėl to nei liūdžiu, nei pykstu, tiesiog susitaikau su tokia realybe, nes tikrai užtikrintai galiu pasakyti, jog per visą šį laikotarpį su komanda padarėme viską, kas buvo mūsų jėgoms ir dar šiek tiek daugiau. Vien ko verta kartu su visos Lietuvos kolegomis pasiekta pergalė ginant visuomenės teisę žinoti apie galutinius viešųjų pirkimų naudos gavėjus.
Tai nereiškia, kad uždarau „Atvirą Klaipėdą”. Tiesiog leisim sau būti kitokiems. Nebe tokiems greitiems, nebe tokiems išsamiems.
Suprantu, kad tai kelias žemyn. Suprantu, kad taip tikriausiai nuvilsiu tuos, kurie rėmė nuo pat pirmųjų dienų ir jie gali nusisukti, tačiau daugiau taip nebegaliu. Atleiskite man, gerbiami žiūrovai.
Esu be galo dėkingas bendražygiams Palmirai ir Artūrui už tai, ką jie padaro gaudami neadekvačias algas. Džiaugiuosi matydamas neblėstantį Artūro žurnalistinį alkį pastebint mieste įvairiausius judesius, pro kai kuriuos, turiu prisipažinti, aš jau abejingai praeinu, o jis ima ir parašo. Nesunku man suvokti, kokia apgailėtina būtų „Atvira Klaipėda” be Palmiros kruopštumo, darbštumo, operatyvumo. Todėl kol bus kuom dalintis su jais, tol ir dalinsiuosi.
Bet kokiu atveju, neketinu atsisakyti žurnalisto plunksnos. Galbūt, kai jau visai išseks „Atviros Klaipėdos” finansiniai resursai, ji taps tik hobiu, bet vis tiek rašysiu čia apie tai, ką manysiu esant svarbu žinoti klaipėdiečiams. Tikiuosi, kad galėsiu dalintis ir savo sielos atgaiva – rašiniais apie Klaipėdos istoriją. Ir kol būsiu čia, „Atvira Klaipėda” visada liks atvira visiems ir be jokio užsakomo turinio (išskyrus politinę reklamą rinkiminių kampanijų metu).
Beje, šioje vietoje būtinai turiu parašyti ir dar vieną labai asmenišką dalyką. Užpernai mamą išmokiau naudotis išmaniuoju telefonu nepagalvodamas apie šalutinį efektą – kad ji taps ištikima „Atviros Klaipėdos” skaitytoja. Tad kas mėnesį po tokių ataskaitų vis sulaukiu jos klausimų – ar dar perveda kas „Atvirai Klaipėdai” paramos, ar turit, iš ko gyventi. Tai, Mamyt, prašau nesijaudink – rankas ir kojas turiu, tikrai nepražūsiu, kad ir kaip čia viskas su „Atvirai Klaipėda” toliau bus 🙂
Dabar, kaip visada, skaičiai apie praėjusį mėnesį.
Vasarį VšĮ „Klaipėda atvirai“ gavo 4144 Eur pajamų: 1605 Eur pervedė juridiniai asmenys už paskelbtas nuorodas ir banerius, 713 Eur sudarė fizinių asmenų parama, 375 Eur gauta už politinės reklamos paskelbimą, 1451 Eur projektams „Ką pasakoja archyvas III” ir „Centrinis archyvas: kodas – Klaipėda” pervedė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Praėjusį mėnesį išleidome 4496,31 Eur:
Atlyginimas žurnalistams – 1600 Eur
Bankiniai mokesčiai – 12 Eur
Mobilusis ir interneto ryšys – 65,05 Eur
Duomenų saugyklų nuoma – 10,4 Eur
Autobuso bilietai – 52 Eur
Paramos administravimo paslaugos – 4,93 Eur
Vertimo į rusų kalbą paslaugos – 756,05 Eur
Serverio nuoma – 12,56 Eur.
Kuras – 100,27 Eur
Archyvinių dokumentų kopijos – 45,58 Eur
Buhalterijos paslaugos – 160 Eur
Sodros mokesčiai – 357,6 Eur
Gyventojų pajamų mokestis – 320,62 Eur
Alga redaktoriui – 994,25 Eur
Taršos mokestis – 5 Eur.
O tų, kurie ir toliau norėtų investuoti, kad ir į prastesnę „Atviros Klaipėdos” versiją, noriu paprašyti nepamiršti apie galimybę prisidėti prie mūsų misijos neišleidžiant nė cento – tiesiog užpildykite prašymą Mokesčių inspekcijai skirti 1,2 proc. Jūsų jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Pernai taip „Atviros Klaipėdos” bičiuliai mums skyrė 5325,98 Eur paramos.
P. S. kai mano Mylima suderino šį gana asmenišką tekstą, pareiškė, kad aš kaip Selas eilinį kartą rašau apie paskutinį koncertą 🙂
Ar ne geriau pasitelkti YouTube ir Patreon į pagalbą? Pabandykite, nes dažnai vaizdinė medžiaga žmonėms geriau tinka, o finansai ten daug geresni. Nufilmuojat ir dedat į Youtube, kad ir po keletą minučių, bet taip pritrauksit žiūrovų kurie parems Patreone. Sėkmės Jums visiems.
Savo turiniu galima dalintis ir naujoje platformoje substack. Ten galima padaryti, kad visus straispnius mato prenumeratoriai, bet galima padaryti ir atskirus atvirus nemokamus straipsnius, kuriuos galės perskaityti ne tik prenumeratoriai. Galima kelti video, audeo ir tekstiniu formatu. Pasidomėkit, gal labiau patiks nei contribee.
KBA galėtų imtis ir visų miesto bendruomenių vardu inicijuoti naujai miesto tarybai projektą ( pagal A.K. susiformavusį formatą + tiriamosios ž. tema per Contribee) pvz. fondas -10K mėnesiui ir viso 120K metams. Nesąmonė žurnalistus, Martyną versti ir dykai kurti, reikalauti ir po euriuką patiems susiranklioti. Savivaldybė šimtus tūkstančių ištaško kvailiausioms galimybių studijoms, „menų” akcijoms, lemputėms, o savo vietinei spaudai negali rasti eilutės miesto biudžete? To, konstitucinės teisės, tikrai turėtų pareikalauti miesto bendruomenės, jei tokia dar yra, ir be jokių išankstinių savivaldybės administracijos sąlygų ir prievolių. Be viešumo tapsime visi užrūgusios interesų pelkės gyventojais.
Na, tikrai – AK turėtų tapti savivaldybės namo sienlaikraščiu 🙂 Jeigu Klaipėdos miestiečiai kada nors pasijustų bendruomene, jie patys 3 žurnalistus sugebėtų išlaikyti, ar ne? Jeigu taip – prenumerata yra tinkamas būdas, nes jei rašai blogai – prenumeratoriai išeina. Bet kad galėtum iš kažkur išeiti, turėtum prieš tai užeiti.
Kaip ir sakai, Martynai – ženklai, kuriuos būtinai turim stebėti. Gera istorijos dalis – nebijot pripažinti, kad vėl reikia keistis, taikyt kitą veiklos modelį. Tavo istorija yra mūsų miesto pilietinės nebrandos vienas iš ženklų. Savos televizijos, gebančios bent jau aktualių žinių laidą surengti, o autorines tai pamirškim – nebeturim, nes ji Klaipėdoje neišsilaiko. Nepriklausomas dienraštis – irgi neišsilaiko. Miesto visuomenė kasmet vis labiau kas į juodą nihilizmą, kas į populizmą krenta, o rinkimais ką tik tai įrodėm. Juk rinkimai vyko tvarkingai ir jų rezultatais turim tikėti.
Gal tikrai klaipėdiečiams, linkusiems savarankiškai mąstyti, reiktų burtis apie Atvirą Klaipėdą, kuri pažįstama, sava, patikrinta ir vis dar gali likti nepriklausoma. Kaip? Paprastai – jos praktiškai VISĄ neprojektinį turinį ir redakcijos energiją (žurnalisto gyvenimą) skirti tiktai tiems, kas sutiks už 1 Eur/mėn. (VIENĄ-PER-MĖNESĮ, Karlai!!!!) tapti jos prenumeratoriumi: https://contribee.com/atvira-klaipeda
Savo straipsnio potekstėje klausi, ar verta aukotis miesto gyventojams, kurie atsisako tai įvertinti. Pasitikrink visu savo kuriamu turiniu per mokamą 1 Eur/mėn (taip, tragedija daugeliui klaipėdiečių) prenumeratą, juk niekuo nuo šiandien neberizikuoji. Internetinėj AK versijoj ir FB dėk tik Renginiai, projektines temas, banerius ir trumpus mokamo turinio anonsus su nuoroda į prenumeratą, na, tyzerius tokius.
Nėra ko cackintis su dundukais ir heiteriais, stengtis dėl jų ir pleškint savo laiką – o Atviros Klaipėdos suburta auditorija tuos kelis tūkstančius per prenumeratą tikrai suneš.
Pabandysi-nepagadysi 🙂
Ačiū labai, Gintarai, už mintį.
Jau labai seniai norėjau padaryti, kad visas autentiškas AK turinys būtų tik tiems, kurie išgali skirti tą eurą po mėnesį, bet nebuvo iš ko – vis žiūrėjau, kad rašantiems algoms būtų. Bandžiau kartas nuo karto jaukintis duodamas iš vakaro anonsus per contribee tų medžiagų, kurias pavykdavo surašyti anksčiau, bet nelabai paėjo. Matyt, laukdavo ryto, kai paskaitys nemokamai 🙂
O apie tai, kad dėti tik anonsą autentiškų medžiagų, o visą tekstą tik į contribee, nebuvau pagalvojęs. Darysiu. Tikrai nėra ko prarast 🙂
taip, tyzeris + aktyvi nuoroda į pilną tekstą. Viskas bus gerai, žinok etatiniai komentuotojai turi galimybę komentuoti ir po Contribee tekstu – tikrai susiregistruos už tą eurą, čia net ne klausimas 🙂
tiesa, pamiršau kai ką – po tyzeriais išjunk galimybę komentuoti – tai leisk tik Contribee turinyje prenumeratoriams. Ir atsilošęs stebėk kas bus po kurio laiko, tu pamatysi 🙂
Ką tik pasidariau prenumeratorium, pigiausią ėmiau už eurą. Nuo kortelės man nuskaitys po 1,42 per mėnesį. Jei pradėsit prastai rašyt – ateisiu reikalauti pinigų grąžinimo 🙂
Pasirodo, Contribee yra lietuviška įmonė. Tik puslapyje kažkodėl terminai ir sąlygos, privatumo politika ir slapukų politika parašyta angliškai. Registruojantis lietuviškame puslapyje irgi siūlo skaityti angliškus terminus. Net neskaičiau angliškų sąlygų ir politikų, nes bendras vaizdas neatrodo rimtas, tai ir su naudotojais ir jų duomenimis, tikėtina, nesielgiama atsakingai. Primena eilinį neatsakingą lietuvišką IT versliuką (pvz., „Citybee“, „NordVPN“). Gaila, jei dalis tekstų būtų prieinama tik Contribee naudotojams. Vis dėlto, jei geras turinys ir pilietiškumas liks atviraklaipeda.lt, remti, kad ir kokia smulki būtų ta mano parama, nenustosiu.
Teisybės šiame pasaulyje nėra. Laikraštis yra reikalingas pasitikrinti sklandančius gandus, kad galėtum šiek tiek pasireguliuoti savo elgseną ir galvoseną pagal realią situaciją. AK yra patraukli tuomi, kad galimai anonimiškai galėjai išreikšti savo nuomonę aktualiais gyvenimo klausimais (kaip Respublikoje), ir priverstinai nebruko „oficialią” poziciją. Jei įvesit aukščiau išvardintas „gudrybes” ir AK taps panaši į delpį, tai jos niekas neskaitys, jei įvesit prenumeratą, jos mažai kas užsisakys, nes žiniasklaida tapo juodos propagandos įrankiu ir žmonės tai supranta ir nenori niekam įsipareigoti.
Norint išsilaikyti, be apmokamos reklamos neišsiversit, o taip pat reikia sudaryti galimybę, kad perskaičius patikusį straipsnį ar komentarą, emocijos pagautam, būtų galima pravesti 3, 5, 10 eurų telefonu, anonimiškai, į laikraščio sąskaitą (kaip tie „ubagai” renka pinigus televizijoje), „protinga” galva, žiniasklaida niekam jokios įtakos neturi (nebent tik varyti baimę žmonėms ir „pūsti” valdžios propagandą), „valdžia” daro ką nori, net teismo nebijo, žino visus įstatymus ir jų apstatymus (zakon ėto dyšlo, kuda povėrnul tuda i vyšlo) o į žiniasklaidą nusispjaut, o jei per didelį triukšmą kelia, tai „nupirks”, arba „susidoros”.
Būtų gerai, kad išsilaikytumėt tokie kokie esate, ir Pagarba M. Vainoriui ir A. Šulcui, bet iš pagarbos sotus nebūsi, jooo……
Paramą SMS turėjome, nors buvo velniškai brangus dalykas – operatorius paimdavo daugiau nei pusę žmogaus skiriamos sumos. Tačiau galiausiai ir to pasidarė per mažai – norėjo „įkalti” nemenką abonentinį mokestį, kas būtų reiškę, jog realiai dar ir patys prisimokėtume, tad teko atsisakyti.
Šauni mintis. Pabandyk Martynai, nėra ko prarasti. ?
… ir kitiems šiurpstantiems nuo Contribee. Tai sutelktinis finansavimas, šiuo atveju paremtas tuo, kad vartotojai ir gerbėjai kažkokiu nedideliu pinigėliu atsiskaito autoriui už jo kuriamą turinį. Parengti publikaciją su patikrinta informacija, situacijos analize, kitos pusės pakalbinimu – gali užtrukti labai ilgai, kainuoti nemažai pinigais, bei autoriaus laiku, kurį jis kitu atveju (jeigu nerengtų jums tos publikacijos) galėtų skirti pajamoms uždirbti kitų būdu.
Taip, Contribee yra lietuviška įmonė, taip vadinamos naujosios ekonomikos dalyvis. Kad jie neturi visų dokumentų vertimo į LT – tikrai įmonės apsileidimas, manyčiau, jie tiksline rinka laikė užsienio šalių autorinio turinio kūrėjus, pradinė svetainės versiją darėsi vien angliškai, vėluoja su vertimu.
Patikrinkite platformoje kokie turinio kūrėjai veikia Contribee, po kiek kai kurie iš jų prisitraukia prenumeratorių – ten yra tikrai įspūdingų pavyzdžių. Tūkstančiai prenumeratorių patiki Contribee savo duomenis. Šimtai autorių patiki Contribee žymiai daugiau asmens duomenų, plius savo surinktas lėšas patiki saugoti platformos sistemai.
Contribee savininkai nėra anonimai, tai gyvi jauni žmonės – abejoju, ar jie imsis prekiauti jūsų asmens duomenimis, ko taip baiminatės, nes už tai jų lauktų baudžiamoji atsakomybė ir perspektyvaus verslo žlugimas.
Beje, kai užsakinėsite agurkų sėklas iš internetinės parduotuvės – kokiu būdu apsaugosite savo asmens duomenis ten?
Būtų sąžininga tiesiog pripažinti, kad ir toliau norite naudotis svetima nuosavybe (autoriniu turiniu) nemokamai. Taip, mus pati AK ir įpratino, bet dabar nebeišgali to daryti. Tokia jau ta mūsų realybė.
Pagarbiai,
GintarasR
Kokias baudas už nutekėjusius duomenis sumokėjo „CityBee“? „Contribee“ neatrodo rimta įmonė, nematau, kokia privatumo politika, nematau, kaip bus saugomi mano duomenys. Įmonė egzistuoja jau kurį laiką, tai tokiems dalykams bent kaip kelių tekstų vertimas į lietuvių kalbą tikrai būta apsčiai. Naudotis neatsakingais, įstatymų nesilaikančiais IT verslais ir nieko iš jų nereikalauti tapo norma, bet aš prie šios normos neprisidėsiu. Parama galima ir pavedimu per banką, ką ir darau. Tik gaila, kad kai kurių straipsnių nebegalėsiu perskaityti.
Tas „Contribee“ variantas man irgi yra labai nepatrauklus tuo, kad negaliu suteikti prieigos prie straipsnių tiems žmonės, kurie remia pačiu geriausiu paramos būdu, kai gauname kiekvieną centą ir be jokių papildomų mokesčių – pervesdami paramą į įstaigos sąskaitą. Bet kol kas neturim jokio kito geresnio techninio varianto 🙁
Suprantu, kad tai būtų labai panašu į akmens amžių, bet jei tik turėsit ūpo, tikrai nesikuklinkit, parašykit man į el. paštą ir visada atsiųsiu norimą publikaciją.
Jooo….tokia gyvenimo realybė… Gaila… Bet marškinėliai tikrai šaunūs?❗ Sėkmės ? ❗
Liūdna, Jūs tik neužsidarykit, o mes Jus paremsime…
Martynai, realus gyvenimas ir šeima yra svarbiausia. Ačiū pačiam, sėkmės ir džiaugiuosi, kad dukros tėtį turės dažniau. Viskas bus gerai.
Labai liūdna, jei nebūtų graudu. Kiek galiu, tiek remiu ,,Atvirą Klaipėdą”. Pervedu 1,2 proc. mokesčių, paremiu papildomai. Tačiau mano didžiai nuostabai yra begalė žmonių, kurie nebeįsivaizduoja ryto be ,,Atviros Klaipėdos”, bet apie tai, kad žurnalistams reikia valgyti, vaikus auginti, net nesusimąsto, o jei ir susimąsto, tai galvoja, kad pusryčiai su ,,Atvira Klaipėda” yra nemokami. Suprantama, kad žmogus, kad ir labai dega savo darbu, alkanas nevaikčios. Savo abejingumu KLAIPĖDIEČIAI labai pasitarnausite tiems asmenims, kurie savo purviniems darbeliams mėgsta drumzliną vandenį ir stengiasi, kad tik žiniasklaida apie juos nesužinotu. Sėkmės Martynui ir komandai.
Išleiskite istorijas apie Klaipėdą atskira knyga – tikrai pirksime :). Sėkmės Jums
Tikrai taip. Anksčiau tų istorinių straipsnių nelabai skaičiau, bet prieš porą mėnesių pradėjau skaityti, pradėdamas nuo tų straipsnių, kurie išleisti prieš keletą metų. Tikrai įdomu, bet popierinis variantas būtų dar smagesnis.
Ačiū, labai smagu, kad patinka istoriniai straipsniai, nes į juos įdedu dūšios kur kas daugiau nei į aktualijas. O kas dėl knygos, kadangi Dievas dažnai pasijuokia iš žmogaus planų, tai kol kas tyliu 🙂