P0

Nuomonės, Svarbu

Vasario 3-ioji – teisės žinoti pergalės diena (14)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-02-03


Ketvirtadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) po atnaujino proceso „Atviros Klaipėdos” byloje konstatavo, kad pagal ir iki praėjusių metų pabaigos galiojusių teisinį reglamentavimą buvo galima paviešinti savivaldybės valdomos įmonės viešuosius pirkimus nuolat laiminčios bendrovės savininką-politiką bei jo giminystės ryšį su perkančiojoje organizacijoje dirbančiu asmeniu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Žinia, visas šis ilgas teisinis procesas prasidėjo dar 2020-ųjų viduryje, kai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nusprendė pripažinti, kad  publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ buvo pateikta perteklinė informacija, t.y. pažeistas Bendrojo duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), nurodant savivaldybės įmonės viešuosiuose pirkimuose dalyvavusio asmens duomenis.

2020-ųjų lapkritį Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad toks sprendimas pagrįstas.

Tokios pat pozicijos pernai spalį laikėsi ir LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas ir Dalia Višinskienė.

LVAT pirmininkui Gintarui Kryževičiui parašius teikimą dėl šios proceso atnaujinimo, jau kita LVAT kolegija nusprendė, kad yra nemažai pagrindų tai padaryti. Atnaujintos bylos nagrinėjimas buvo perduotas išplėstinei kolegijai, kurią sudarė teisėjai Skirgailė Žalimienė, Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė, Romanas Klišauskas ir Arūnas Sutkevičius. Ji ketvirtadienį paskelbė, kad „Atvira Klaipėda” pažeidimo nepadarė.

Iš pat pradžių maniau, kad tai jau tik formalus „Atviros Klaipėdos” laimėjimas. Tikrąja pergale laikiau tą, kurią visa demokratinėms vertybėms neabejinga visuomenė – nuo susivienijusios žiniasklaidos, aktyviai šia tema diskutavusių teisininkų ir į problemą sureagavusių politikų – pasiekė jau anksčiau. Kai pernai gruodį Seimo buvo priimtos, prezidento pasirašytos ir paskutinę 2021-ųjų dieną įsigaliojusio Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, nebeleidžiančios naudą iš viešųjų pirkimų gaunantiems asmenims dangstytis BDAR, kuris kuo toliau to dažniau tampa vis didesne kliūtimi visuomenės teisei žinoti, nes kažkodėl mūsų valstybėje jis taikomas ne tam tikslui, dėl kurio buvo kuriamas Europos Sąjungos institucijų.

Visgi ir šis LVAT sprendimas yra labai svarbus, nes suformavo naują praktiką, žymiai palankesnę demokratinės visuomenės teisei žinoti.

„Į tai savo ateities sprendimuose turėsime atsižvelgti“, – BNS pripažino ir pati žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

Užsibaigus šiam procesui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turėtų padengti dalį mūsų turėtų teisinių išlaidų. Visos sugrįžusios lėšos bus panaudotos tolesniam „Atviros Klaipėdos” gyvavimui: tą garsųjį „Atvirai Klaipėdai” skirtą nekrologą dedu į archyvus – dirbsime tarnaudami Klaipėdai ir toliau, kol bus iš ko išsimokėti algas ir padengti visas kitas būtinąsias išlaidas. Tikiuosi, kad visi, kuriems reikia „Atviros Klaipėdos”, ir toliau prisidės prie mūsų gyvavimo bent euru per mėnesį.

Noriu padėkoti visiems, be kurių ši kova už laisvą žodį negalėjo pasiektų tokių rezultatų, kokius turime šiandien. Pirmiausia – visiems kolegoms. Jūs – nerealūs. Lietuvai labai pasisekė, kad turi tokius demokratijos ir laisvo žodžio sargus. Mes tikrai paliksime geresnę Lietuvą savo vaikams.

Dėkoju ir advokatui Kęstučiui Švirinui bei teisininkei Domantei Lunytei, kurie labai nuoširdžiai ir atsakingai dirbo su šiuo procesu. Ponas Kęstutis, beje, jau yra padėjęs žurnalistams pasiekti reikšmingą pergalę, kai buvo įrodyta, jog Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pasielgė neteisėtai neleisdama susipažinti su savo pasitarimo garso įrašu.

„Perskaičius sprendimą man toks jausmas, kad gyventi Lietuvoje pasidarė laisviau ir saugiau. Kodėl laisviau? Todėl, kad aš ir visa visuomenė dabar galės gauti kur kas platesnę informaciją apie galimus pažeidimus viešuosiuose pirkimuose, o saugiau todėl, kad tokia informacija padės atskleisti pažeidimus ir veiks prevenciškai“, – BNS sakė K. Švirinas. 

Pasak jo, teismas šia nutartimi nustatė aiškias taisykles, kada privačių asmens duomenų apsauga gali būti ribojama viešųjų pirkimų temoje.

„Teismas vertino pusiausvyra tarp asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir asmens teisės rinkti, skleisti ir gauti informaciją. Šiuo atžvilgiu teismas daug pasisakė ir dėl Bendrojo duomenų apsaugos rodiklio taikymo bei pagaliau išplėtė viešo asmens sąvoką įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, akcininkų atžvilgiu“, – sako K. Švirinas.

Pabaigoje noriu tik atkreipti skaitytojų dėmesį, kad su šiuo garsiai nuskambėjusiu procesu kova už laisvą žodį nesibaigė. Ji vyksta kasdien ir daugelyje frontų. Vieni kolegos dabar kovoja su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nesąmonėmis, kiti teismuose bando išaiškinti, kas visgi atsakingas už tai, kad žurnalistams buvo atsisakyta suteikti minėtą Vyriausybės pasitarimo garso įrašas.

Biblijoje raginama žiūrėti, budėti ir melstis, nes nežinome, kada ateis laikas. Žurnalistai nuolat žiūri ir budi laisvo žodžio sargyboje, gal kartais ir pasimeldžia už jį. Ir visa tai daro ne dėl savęs. Tai daro dėl Jūsų visų teisės žinoti. Jei toje sargyboje jausime Jūsų paramą, mes visi kartu tikrai sukursime gražesnę ir geresnę Lietuvą ateities kartoms.

TEISMO SPRENDIMO TEIGINIAI

Neatskleidžiant galutinės naudos, siejamos su viešaisiais pirkimais, gavėjo bei jo sąsajų su perkančiąja organizacija, ta publikacijos dalis iš esmės prarastų savo prasmę, nes vien abstrahuotos informacijos pateikimas, su ja susipažįstančiai visuomenei paliekant erdvę spekuliuoti apie organizacijas (jose dirbančius ar kitaip su jų veikla tiesiogiai susijusius asmenis) siejusius ryšius, jų artimumą ir svarbą neleistų plačiajai publikai suprasti tikrosios padėties aprašomoje sferoje, ir taip iš tiesų prisidėti prie viešojo intereso, susijusio su tinkamu viešųjų finansų panaudojimu, diskusijos. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis siauresnės apimties duomenų pateikimas pareiškėjui („Atvirai Klaipėdai” – M. V.) leistų tik deklaratyviai realizuoti savo teisę į informaciją ir saviraiškos laisvę.

Įvertinusi europinę teismų praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija neabejoja, kad galimai neskaidrių viešųjų pirkimų tema, kokia buvo nagrinėta publikacijoje, patenka į viešojo intereso diskusijų lauką. Kadangi viešųjų lėšų ir nuosavybės administravimas patenka į bendrą interesą, visuomenė ne tik yra suinteresuota, kad viešųjų išteklių panaudojimas ir skirstymas būtų organizuojamas tinkamai, bet ir būti informuota, kai viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumas gali būti paveiktas kitų faktorių. Iš publikacijos teksto matyti, kad vienas iš jos tikslų buvo informuoti apie galimus pažeidimus organizuojant viešuosius pirkimus. Todėl viešųjų pirkimų organizavimas, sutarčių su jų laimėtojais sudarymas ir kiti viešųjų lėšų panaudojimo klausimai yra darantys poveikį valstybės piliečiams tokia apimtimi, kad jie gali pagrįstai traukti visuomenės dėmesį, ją dominti ir jai rūpėti. Neatsižvelgimas į tai, jog informaciją svarbiu viešajam interesui klausimu parengė žurnalistikos atstovai, kurių darbas – informuoti visuomenę, reikštų, jog žiniasklaidos in corpore galimybės ateityje pateikti visuomenei reikšmingą informaciją, prisidedančią prie bendros diskusijos, sumažėtų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra brėžęs viešojo asmens ribas ir jo jurisprudencijoje į šią kategoriją yra patekę ne tik renkami valdžios pareigūnai ar įžymybės, bet ir verslininkai, pasižymėję akademikai, 83. taip pat kiti atitinkamą padėtį visuomenėje užimantys ar į viešą sferą įsitraukę asmenys. Tuo atveju, kai privati bendrovė nusprendžia dalyvauti sandoriuose, susijusiuose su didelėmis viešosiomis lėšomis, ji savanoriškai atveria savo veiklą didesniam visuomenės domėjimuisi. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie privatų asmenį, kuris įsitraukia į viešą sferą.

Šioje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis trečiojo suinteresuoto asmens veikla šių laikytina darančia įtaką viešiesiems reikalams, o pats asmuo – viešuoju. Visuomenei turint pagrindą domėtis juridinio asmens veikla, negalima atsietai nuo jos vertinti ir vienintelio privačios bendrovės akcininko, kurio interesus tas juridinis asmuo per savo veiklą įgyvendina.

Vien tai, jog akcininkas pats tiesiogiai nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nepaneigia jo, kaip bendrovės akcininko, ekonominio intereso juridiniam asmeniui siekiant ūkinės naudos viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose. Viešųjų lėšų gavimas ir naudojimas patenka į bendrą visuomenės interesą, o esant duomenų ar įtarimų, jog galimai buvo pažeista viešųjų pirkimų organizavimo ar vykdymo tvarka, visuomenės susidomėjimas tokia veikla yra pateisinamas. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktiką, prieina prie išvados, jog šiuo konkrečiu atveju tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pats nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose, turint omenyje, kad juose dalyvavęs juridinis asmuo yra išimtinai teisinė forma savininkų (akcininkų) interesams versle įgyvendinti, nepaneigia paties fizinio asmens veiklos sąsajų su viešaisiais ištekliais, todėl ji laikytina turinčia reikšmės viešiesiems reikalams, o pats trečiasis suinteresuotas asmuo šiame kontekste – viešuoju.

Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į trečiojo suinteresuoto asmens statusą, įvertinusi publikacijos turinį, jos tekstą ir kontekstą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju publikacijoje viešasis asmuo minimas kontekste, susijusiame su viešojo intereso objektu (viešųjų pirkimų klausimu, t. y. viešųjų išteklių skirstymu ir naudojimu), o pranešti faktai prisidėjo prie diskusijos demokratinėje visuomenėje. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog publikacijoje paskelbta informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį – jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys su kito ūkio subjekto darbuotoja – nebuvo pateikta kaip pikantiška ar smalsumą žadinanti, o atvirkščiai – vertintina kaip būtina ir prisidedanti prie viešojo intereso diskusijos bei supažindinanti visuomenę su publikacijoje nagrinėta viešųjų pirkimų tema.

Iš publikacijos turinio matyti, kad apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paskelbta informacija iš esmės atskleidė visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes (perkančiosios organizacijos ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančio asmens ryšius.

Visos reikšmingos aplinkybės – tiek publikacijoje nagrinėta viešųjų pirkimų tema ir jos reikšmė viešajam diskursui, trečiojo suinteresuoto asmens kaip viešojo asmens statusas ir ankstesnis jo elgesys dalyvaujant savivaldos rinkimuose, publikacijos turinys, kuriuo siekta ne patenkinti nepagrįstą smalsumą pikantiškoms detalėms, o informuoti visuomenę apie viešajam interesui svarbias aplinkybes, tiek ir kitos sprendime vertintos aplinkybės bei galimas neigiamas poveikis teisei į informaciją suponuoja išvadą, kad šiuo atveju ieškant pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens interesų pusiausvyros pirmenybė turi būti suteikta pareiškėjo saviraiškos ir informacijos laisvei.

Išplėstinė teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad ir nacionalinio reguliavimo nustatytos sąlygos leidžia skelbti informaciją apie viešojo asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.


    2022-02-03

    14 komentarai “Vasario 3-ioji – teisės žinoti pergalės diena”

    1. AvatarSaulius (IP: 85.232.133.68)

      Sveikinu su pergale. Kažkada yra ir pačiam tekę patirti uosto įmonių įtaką žiniasklaidai…

    2. AvatarAčiū , Martynai. (IP: 78.57.239.236)

      Ačiū Martynui, kad nenuleido rankų ir kovojo, nors atrodė, kad teisybė nebenugalės . Ačiū ir žurnalistams kolegoms, kurie prisidėjo prie šios kovos ir paskleidė žinią po visą Lietuvą. Nuostabi pergalė. Didžiausi sveikinimai.

    3. AvatarMiestietis (IP: 78.62.184.145)

      Sveikinimai! Valio! Aišku tai turbūt neatpirks suvalgyto laiko, patirto streso ir paaukotos sveikatos. Bet patys nuoširdžiausi sveikinimai, tai labai svarbi pergalė mums visiems! Tiesa yra svarbu.

    4. AvatarVitės gyventoja (IP: 86.100.169.240)

      Nuoširdžiausi sveikinimai! Vasario 3 įsimins ilgai kaip laimėtus teismus ne tik atvira Klaipėda bet ir gyventojai kurie kovoja su KLASCO geležies rūdos dulketa tarša. Ačiū už geras naujienas!

    5. Avatarklaipėdietė (IP: 86.100.172.247)

      sveikinimai iš širdies

    6. AvatarRolanda (IP: 86.100.139.85)

      Supee žinia! Džiaugiuosi kartu:)

    7. AvatarNuomonė (IP: 86.100.110.138)

      Sėkmė lydi atkakliuosius! Sveikinu! Tikrai džiugi diena😁

    8. AvatarAngelė (IP: 188.69.211.135)

      Nuoširdžiausi sveikinimai! Kūrybinės dėkmės ir stiprybės. Visą laiką tikėjau, kad jūs teisūs ir džiaugiuosi kartu su visais, kurie neabejingi viešinant visuomenės piktžaizdes.

    9. AvatarKAS ŽINO? (IP: 86.100.53.185)

      Sunku rasti logikos, kad Klaipėdos savivaldybė laikė tokį “veikėją” kaip D. Aleksandrovas. O dar keisčiau, kad Neringos savivaldybė priima į aukštas pareigas tokį žmogelį. Dažnai Klaipėdos savivaldybė nežino kas darosi jos įmonėse,pvz. “Klaipėdos vanduo” Nuotekų valykloje Dumpiuose .MIeste daug betvarkės bet savivaldybė nereikalauja iš atsakingų vadovų atlikti pareigas kokybiškiau? Kodėl taip yra, kas žino? O kaip meras V.Grubliauskas reagavo į buvusio dir. “Gatvių apšvietimas” išpuolius prieš žurnalistą? O kaip ,įdomu, dabar reaguos, kai M.Vainorius laimėjo rimtą pasipriešinimą? Įdomu,ir Šulco akiplėšiškai drąsus poelgis dirbti ‘A.K.”. Gal jis galėtų atlikti išpažintį ir atskleisti -kodėl p. Šakalienei nuolaidžiaujama. kodėl leido ‘Jūros švenčių įmonės direktoriui (buvusiam) Žiubriui pažeidinėti įstatymus? Kodėl daug įvairių pradėtų projektų nevykdomi arba “buksuoja Tai vaikų darželio rekonstrukcija, Kretingos gt statoma jau 3 m. mokykla ? ir t.t

    10. AvatarD.Ž. (IP: 86.100.53.185)

      Sveikiname Martyną Vainorių su NEĮTIKĖTINA pergale. Nereikia ilgai galvoti, kad ši PERGALĖ yra labai svarbi mums visiems ,kaip ir rašo M.V. Neveltui visos žiniasklaidos priemonės ūžia nuo šios informacijos paskleidimo. Martyno Vainoriaus balsas iš visur skamba. Labai prasmingi jo pasisakymai, protingi. Tikrai turime Klaipėdoje įdomų ,išsilavinusį , drąsų, sąžiningą žurnalistą. Ačiū JAM… Keistoka, kad jau 30 m. , atrodo,turime demokratiją, tačiau pasirodo kad ne visai… Dažnai vėl reikia kovoti už ją-DEMOKRATIJĄ..

    11. AvatarAnonimas (IP: 90.138.228.115)

      Džiaugiuosi pergale. Jūsų ir mūsų!

    12. AvatarČia (IP: 88.119.156.187)

      didžios ir geros, bet tik puse žinios. Sveikinimai ir už žinią dėkui. O ar A.K. dabar toliau dirbs?

      • AvatarMartynas Vainorius (IP: 78.61.50.37)

        Dirbsime tol, kol turėsime išteklių. Viskas skaitytojų rankose – kokia ta “Atvira Klaipėda” ir kiek ji bus.

    13. LivijaLivija (IP: 193.219.155.11)

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt