Kūrybiškumo skatinimas yra viena iš Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos švietimo politikos krypčių – ES taryba jį apibrėžia kaip procesą, kurio metu gamybos ir technologijų linijas keičia visuomenės, kurių žaliava – pajėgumas įsivaizduoti, kurti ir diegti naujoves. Europos Komisijos užsakymu 2010 m. atliktame tyrime apie kultūros indėlį į vietinę ir regioninę plėtrą išskiriamos trys prioritetinės sritys: 1) kultūra didina valstybių narių, regionų ir miestų patrauklumą, 2) skatina inovacijas, verslumą ir žinių ekonomikos plėtrą, 3) padeda kurti daugiau ir geresnių darbo vietų.

Daugybės didžiųjų ES tyrimų rezultatai rodo, kad kūrybiškumas, paslaugos ir infrastruktūra į miestą pritraukia ir visus kitus sektorius bei žmones. O tokiu atveju „pridėtinės vertės bei bei darbo vietų kūrimas atsiranda savaime“.

Pagal naujausius Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktus kultūros lauko tyrimų preliminarius duomenis, Klaipėdos miesto savivaldybėje (lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis) vienam gyventojui tenka mažiausia kultūrai skiriamų lėšų dalis.

Kultūros programoms finansuoti Klaipėdoje taip pat jau kuris laikas skiriamos tos pačios sumos. Vertinant infliacijos mastą, lėšos yra per menkos kultūros kokybei ir prieinamumui pasiekti, stambesniems projektams ar ilgalaikėms specializuotoms teatro muzikos, dailės ar kt. programoms įgyvendinti. Tai menkina nevalstybinio sektoriaus ir pavienių kūrėjų augimą bei kuriamos produkcijos kokybę.

Klaipėda – senstantis miestas. Jaunimo nutekėjimas į sostinę ar užsienį, kūrybinio potencialo mažėjimas Klaipėdoje tapo nevaldomu procesu. Viena priežasčių – mieste nėra šiuolaikinių kūrybos erdvių, kuriuose plėtotųsi tarpdalykinis klasteris, skatinantis skirtingų kompetencijų mainus ir dalijimąsi patirtimi.

Asociacija Klaipėdos kultūros bendruomenė dar 2017 m. siūlė miesto savivaldybei imtis lyderystės sukuriant tokią kūrybos erdvę, atvirą daugiakultūrei veiklai bei kokybiškam laisvalaikiui, apleistame buv. Vyriausiojo policijos komisariato pastate (Jūros g. 1). Šią idėją siūlyta įgyvendinti telkiant verslo, meno, akademinės bendruomenės veikėjus, įvairaus amžiaus ir įvairių kultūrų bei subkultūrų atstovus. Daugiafunkcinio komplekso koncepcijos įgyvendinimui šiame pastatų komplekse 2017-10-19 sprendimu Nr. T2-233 buvo pritarusi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Tačiau sprendimo dalis dėl komplekso perėmimo savivaldybės žinion taip ir liko neįgyvendinta. Nepaisant visko, Klaipėdos kultūros bendruomenė tebetiki šia idėja. Manome, kad kiekvieni uždelsti metai imtis ją įgyvendinti negrįžtamai veikia unikalų kultūros paveldo objektą, kuris byra akyse, o kartu neleidžia sukurti Klaipėdoje prevencijos jaunosios bei kūrybiškos bendruomenės praradimui. Suprasdami politinių įsipareigojimų tęstinumo principą, kurį praeitos kadencijos miesto vadovybė ignoravo, siūlome daryti viską, kad tokios erdvės kuo greičiau galėtų atsirasti komplekse Jūros g. 1.

Oro grupės nuotr.

Kultūros sektorius labai jautriai reaguoja į įvairius šį sektorių tiesiogiai liečiančius politinius sprendimus. Todėl yra svarbu priimant spendimus dėl kultūros finansavimo ar strateginių kultūros klausimų įtraukti demokratiškai ir viešai atrinktus kultūros bendruomenių atstovus; pasiekti, kad jų dalyvavimas priimant sprendimus nebūtų formalus (konsultacinis), o bendruomenių balsas būtų išgirstas.

Manome, kad Klaipėdos kultūros sektorius turi potencialo stiprėti ir kurti miesto kultūrinę atmosferą bei įdomų inovatyvų produktą. Tačiau trūksta kūrybinių erdvių, meninių rezidencijų, programų, kurios įgalintų kultūrinio sektoriaus atsinaujinimą ir tarptautinius mainus. Tikėdami naujosios kadencijos savivaldybės tarybos politikų suvokimu, kad kultūra Klaipėdos miestui šiandien yra viena aktualiausių sričių, nuo kurios tiesiogiai priklauso visi kiti sektoriai, įskaitant miesto investicinį patrauklumą, siūlome į būsimos koalicijos sutartį įtraukti šiuos įsipareigojimus ir imtis juos įgyvendinti:

1. Rasti geriausius sprendimus, kurie padėtų Klaipėdoje sukurti atvirą, telkiančią, daugiafunkcę kūrybinę erdvę, kurioje bendradarbiaujant verslo, mokslo, kultūros ir meno veikėjams, per viešųjų paslaugų teikėjų sinergiją būtų puoselėjami miesto gyventojų poreikiai ir lūkesčiai.

2. Siekti, kad per ketverius kadencijos metus savivaldybės biudžeto Kultūros plėtros programos finansavimas pasiektų bent jau 2019 metų lygį (5,7% nuo visų savivaldybės biudžeto asignavimų) ir jį viršytų.

3. Užtikrinti skaidrų kultūros bendruomenių atstovų įtraukimą į strateginių sprendimų kultūros klausimais svarstymą bei viešinti ekspertus, kurie vertina viešomis išlaidomis finansuojamus kultūros sektoriaus projektus.

*Kreipimasis į kandidatus į Klaipėdos miesto merus ir būsimą Klaipėdos miesto Tarybos koaliciją