Septynioliktą kartą vykęs konkursas „Klaipėdos knyga“ baigėsi. Jo metu buvo rinktos populiariausia ir gražiausia Klaipėdos leidėjų bei šio miesto autorių išleistos knygos. Abiejų nominacijų laureatu tapo Lietuvos jūros muziejus.

Nuoširdūs sveikinimai gražiausios ir populiariausios knygos nugalėtojui! Tai gražus renginys, kuriame buvo pristatytos 2022 m. išleistos visos Klaipėdos leidėjų ir pavienių autorių knygos mūsų mieste. Renginio organizatorius – Imanuelio Kanto biblioteka.

Tačiau… Liko karčių nuosėdų. Ne tik man. Baigiamajame konkurso renginyje daugybės fundamentalių knygų apie Klaipėdos kraštą ir Mažąją Lietuvą leidėjas kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas tiesiai šviesiai įvardijo, kad karalius nuogas.

„Jei leidžiame knygas, leiskime, jei taisome batus – taisykime, jei mūsų veikla – muziejinė, kurkime muziejus. Nelįskime į kitų daržą“, – gal ir ne pažodžiui, bet tokią K. Demerecko mintį cituoju.

Viena vertus, leidėjas turėjo minty leidinio kokybę, kurios, jo manymu, laureatas tikrai nepasiekė idealios. Turėta minty tiek maketavimo, tiek spalvų parinkimo, tiek nuotraukų dizaino subtilybes. Idealią leidinio kokybę gali, K. Demerecko manymu, pasiekti tik profesionalus leidėjas.

Antra, apie kokią konkurenciją galima kalbėti, kai laureatas Lietuvos jūrų muziejus disponuoja kur kas didesniais administraciniais bei finansiniais resursais nei pavieniai leidėjai ar autoriai? Iš Lietuvos biudžeto finansuojamo bei lankomiausiu šalies muziejumi (didžiausius finansinius srautus generuojančiu) prisistatančio muziejaus atstovai prisipažino, kad jie savo leidiniams, kurie laimėjo Klaipėdos knygos konkurse, net trejus metus iš eilės gavo tiek Lietuvos kultūros tarybos, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės projektinį finansavimą. Ši parama leido biudžetinei įstaigai samdyti privačią reklamos agentūrą iš Vilniaus bei subrangovą taip pat iš Vilniaus. Nepamirškime, kad prie leidinių sudarymo prisidėję asmenys yra muziejaus darbuotojai, kurie be to gauna ir bazinę algą už darbą muziejuje.

Tad K. Demereckas teisus ir dėl to, kad muziejus, įkėlęs koją ne į savo daržą, iškreipia knygų leidybos rinką ir teikdamas paraiškas projektiniam finansavimui galbūt atsiriekia tą pyrago dalį, į kurią pretenduoja menkesniais resursais disponuojantys pavieniai leidėjai ar mažos leidyklos. O jiems projektinis finansavimas dažnai būda pagrindinis pajamų šaltinis.

Nepaisant to, Lietuvos jūrų muziejaus leidinių tiražai daugiau negu kuklūs. Elektroninės knygų paieškos ibiblioteka.lt duomenimis, nė vienas iš konkurse laimėjusių leidinių nėra graibstomas skaitytojų. Pavieniai egzemplioriai kukliai guli nevartomi bibliotekų lentynose. Pažįstu vieną autorių, kurio knyga taip pat dalyvavo konkurse, tačiau nelaimėjo, kurio knygos bibliotekose itin skaitomos, o kai kuriuose skyriuose net susidaro norinčių ją perskaityti eilė.

Nepaisant to, populiariausia konkurso knyga tapo Lietuvos jūrų muziejaus kūrinys. Laureatę esą išrinko skaitytojai, balsavę internetu bei užpildę popierinius balsavimo biuletenius. Nesiimsiu spręsti, kokiu būdu Jūrų muziejus užsitikrino popierinių biuletenių persvarą. Bet kuriuo atveju, kyla daug klausimų. Tad gal kitąmet šį konkursą jau nebevadinti „Klaipėdos knyga”, o patikslinti, kad rinksime naują populiariausią Jūrų muziejaus leidinį?