Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-02-29 |
Nors nuo karo Ukrainoje pradžios praėjo jau daugiau nei dveji metai, Lietuvoje didelių naujovių saugumo srityje, kaip ir kur reiktų slėptis gyventojams panašios nelaimės atveju, iki šiol nėra.
Šiuo metu šalyje yra suformuota 3313 vadinamųjų priedangų, kuriose galėtų pasislėpti apie 900 tūkst. šalies gyventojų. Pastarieji, pasak specialistų, turėtų patys rūpintis, kaip saugotis – jiems patarta naudotis tinklapio lt.72 nuorodomis, kur esą yra pateikiama visa būtina informacija.
Panašios mintys buvo dėstomos ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje pristatytas naujas statybos techninis reglamentas, skirtas priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams įrengti.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, šią savaitę šalyje įsigaliojęs minėtas reglamentas bus taikomas tik naujiems visuomeniniams statiniams bei aukštiems gyvenamiesiems namams, o dėl anksčiau pastatytų statinių pritaikymo slėptuvėms ar priedangoms siūlomos tik rekomendacijos.
„Priedangos yra skirtos gyventojams trumpam kelių valandų užsibuvimui visuomeniniuose pastatuose, kuriuose lankosi virš 100 žmonių, išimtis taikoma tik religinės paskirties pastatams”, – sakė ministras.
Tokias priedangas siūloma įrengti apatiniuose naujai statomų pastatų aukštuose.
Pasak ministro, tai turėtų būti viešai prieinama patalpa, kuri negali būti privatizuota, joje turi tilpti ne mažiau 60 proc. įstaigos lankytojų ar gyvenamojo namo gyventojų. Tokiose priedangose yra privaloma tik elektra, o šildymas bei kitos komunikacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Tuo metu slėptuvėms įrengti yra taikomi, ministro teigimu, kur kas aukštesni reikalavimai. Slėptuvėse turi būti ne tik elektra, bet ir ventiliavimo sistema, šildymas, san. mazgai ir pan. Tačiau kiek tokių veikiančių slėptuvių šiuo metu šalyje yra ir ar jų apskritai yra, spaudos konferencijoje įvardinta nebuvo.
Kartu ministras pripažino, jog priedangas pritaikyti jau esamuose pastatuose „yra didelis iššūkis valstybei”. Tokias priedangas siūloma įrengti renovuojamuose namuose, panaudojant jau esančius namų rūsius, o valstybė įsipareigoja tokią iniciatyvą remti.
„Tačiau gyventojai turi patys rūpintis savo būstu, ypač individualiu būstu (…) Gyventojus raginame kooperuotis ir galvoti apie naujų priedangų suformavimą”, – kalbėjo S. Gentvilas, nurodęs naudotis minėtu tinklapiu lt.27.
Panašiai kalbėjo ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, pripažinęs, jog dauguma savivaldybių jau yra išnaudojusios visus galimus visuomeninius pastatus priedangoms įrengti.
„Esamos infrastruktūros mes taip greit nepakeisim (…). Viskas prasideda nuo šeimos sprendimų. Dažnai mes girdim, kad vaikai, lankydami darželį, mokyklą turi šiek tiek daugiau tų civilinių saugos žinių, ką ir kaip daryti nelaimės atveju, nei jų tėveliai. Mes rekomenduojame visiems pasižiūrėti jau ministro minėtą tinklapį, ten praktiškai visoms nelaimėms pateikti patarimai, pateiktas tiek priedangų, tiek kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas”, – kalbėjo Civilinės saugos valdybos viršininkas, pataręs „šeimoje padiskutuoti, koks būtų veikimo algoritmas”.
INFORMACIJA
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios „Atvira Klaipėda” ne kartą rašė apie šią problemą, tačiau toliau dalies priedangų įrengimo bei minėto statybos techninio reglamento, skirto naujos statybos pastatams, priėmimo nepasistūmėta.
Parašykite komentarą