P0

Svarbu, Temos

Slėptuvių Klaipėdoje nėra ir nebus, o priedangos šiuo metu apsaugotų vos 5544 miesto gyventojus (2)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2022-09-28


„Klaipėdos miesto savivaldybė yra numačiusi 38 priedangas, kuriose tilptų vos 7317 arba 4,8 proc. miesto gyventojų, bei 32 kolektyvinės apsaugos statinius, kuriuose tilptų beveik trečdalis gyventojų. Ryškiai geltonu priedangos ženklu pažymėtuose statiniuose karinės agresijos atveju gyventojai galėtų rasti laikiną saugų prieglobstį”, – tokia informacija buvo pateikta, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei rugpjūtį lankantis Klaipėdoje, kai ji specialiu lipduku pažymėjo pirmąjį priedangos statinį uostamiestyje – Karalienės Luizės jaunimo centrą. Tąsyk ministrė teigė, kad priedangų tinklą Klaipėdoje būtina plėsti.

Į klausimą, ar baigta daugiabučių rūsių inventorizacija ir kiek klaipėdiečių, reikalui esant, juose galėtų pasislėpti, atsakymo nesulaukėme. Palmiros Mart nuotr.

Tuo metu „Atvirai Klaipėdai” bandant daugiau sužinoti apie tai, kaip ir kur pavojaus atveju klaipėdiečiai turėtų slėptis, atsakymo iš neseniai savivaldybėje vėl pradėjusio veikti Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio specialistų teko laukti daugiau nei savaitę.

Pirmąsyk telefonu susisiekus su šio poskyrio vedėju Žygintu Viršilu, pastarasis teigė su žurnaliste kalbėtis neturintis įgaliojimų.

„Kad aš galėčiau kalbėtis, leidimą turiu gauti iš skyriaus [Viešosios tvarkos] vedėjo, vedėjas turėtų atsiklausti žmogaus, kuris atstovauja žiniasklaidai iš savivaldybės, tokie laipteliai taip, sakykime”, – teigė jis, pridūręs, jog klausimų raštu lauktų „po savaitėlės”, nes esą dabar komisija darbuojasi „pilnu tempu ties priedangom”.

Klaipėdoje slėptuvių nėra įrengta

Nors per savivaldybės atstovę spaudai buvome išsiuntę septynis klausimus, atsakymą į juos gavome vieną apibendrintą, iš kurio paaiškėjo, jog ne į visus klausimus buvo atsakyta. Atsakymus pateikiame neredaguotus.

Kiek šiuo metu Klaipėdoje yra slėptuvių, tinkamų gyventojams pasislėpti nuo bombardavimų? Kur konkrečiai tos slėptuvės yra (pateikti pavyzdžius) ir kiek jose galėtų tilpti klaipėdiečių pavojaus atveju? Kokia esamų slėptuvių būklė, ar jas būtina atnaujinti? Jei taip, kurias iš jų žadama atnaujinti ir kas tai finansuos? Kiek (preliminariai) tai galėtų kainuoti? 

Dėl slėptuvių niekas nesikeitė. 2009 m. gruodžio mėn. pakeitus Civilinės saugos įstatymą, nuo 2010 m. pasikeitė civilinės saugos teisinė bazė, taip pat ir reikalavimai apsaugant gyventojus ekstremaliuoju ar karo atveju. 2010-09-22 nutarimu Nr. 1368 „Dėl slėptuvių poreikio nustatymo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino netekusiais galios ankstesnius Vyriausybės nutarimus, kurie reglamentavo gyventojų apsaugą, ir nustatė, kokiais atvejais turi būti įrengiamos slėptuvės. Į numatytas išimtis Klaipėdos miesto savivaldybė nepateko, todėl civilių gyventojų apsaugai Klaipėdoje slėptuvių nėra įrengta. Gyventojams pavojaus atveju apsaugoti yra numatomos ne slėptuvės, o kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS), kurie skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu (juose aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais) ir priedangos.

Kiek Klaipėdoje yra vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių ir kiek gyventojų juose galėtų tilpti?

Miesto gyventojams pavojaus atveju apsaugoti yra numatomos ne slėptuvės, o kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS) ir priedangos. Mieste yra patvirtinti 32 kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS), galintys suteikti prieglobstį 42485 miesto gyventojams.

Savivaldybės administracija daugiabučių namų administratorius buvo įpareigojusi inventorizuoti gyvenamųjų namų rūsius. Ar tai jau padaryta? Jei taip, kiek tokių rūsių (pusrūsių) yra mieste, kiek iš jų yra tinkami miestiečiams pasislėpti pavojaus atveju? Kiek vidutiniškai vieno gyvenamojo namo rūsyje galėtų pasislėpti žmonių? Kokiose dar vietose, be išvardintų, miestiečiai galėtų slėptis karo (pavojaus) atveju?   

NAUJIENA: PAGD prie VRM direktoriaus 2022 m. gegužės 30 d.  įsakymu Nr. 1-327 patvirtintos rekomendacijos „DĖL PRIEDANGOS PARINKIMO IR ŽENKLINIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“ – kurios numato  tvarką – nustatyti esamų kolektyvinės apsaugos statinių ir kitų pastatų, patalpų, inžinerinių statinių ar kitų objektų, kuriuos gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai ar karo metu galima pritaikyti trumpalaikei (iki kelių valandų) gyventojų priedangai nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, parinkimo ir ženklinimo reikalavimus.

KMSA direktoriaus 2022-09-07 įsakymu Nr.AD1-1103 buvo sudaryta priedangų Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje parinkimo komisija.

2022-09-22 buvo patvirtinta 31 priedanga (šiuo metu skiriami atsakingi asmenys ir ruošiamasi priedangų žymėjimui, specialiuoju ženklu), kuriose galės slėptis 5544 gyventojų. Koordinuojant procesus su PAGD prie VRM Klaipėdos priešgaisrine gelbėjimo valdyba, komisija ir toliau renka informaciją ir vertina dėl galimų priedangų parinkimo ir tvirtinimo.

Susigriebė, bet plės tik priedangų tinklą

Vasario 24-ąją Rusijai užpuolus Ukrainą bei iškilus branduolinio karo grėsmei, Lietuvoje susigriebta, jog per nepriklausomybės laikotarpį šalyje buvo visiškai apleista civilinės saugos sritis, kuriai sovietmečiu buvo skiriama nemažai dėmesio. Tuo metu daugelyje miestų buvo įrengtos slėptuvės, tinkamos slėptis ir nuo branduolinio karo, mokymo įstaigose bei gamybiniuose kolektyvuose nuolat vykdavo vadinamosios civilinės saugos pratybos, daugelis įmonių buvo aprūpintos dujokaukėmis, kitomis saugos priemonėmis, net ir aukštųjų mokyklų studentams buvo skaitomos paskaitos, kaip apsisaugoti nuo galimos branduolinės grėsmės. Nors dalis šių priemonių, kaip ir viskas sovietmečiu, buvo ideologizuotos ir neretai – tik formalios, nepriklausomybės laikotarpiu neliko ir jų.

Vienos neprižiūrimos slėptuvės per 30 metų visiškai sunyko, kitos tapo benamių landynėmis, trečios buvo privatizuotos ar dingo po naujų pastatų pamatais.

Be to, prieš kurį laiką buvo panaikinti ir savivaldybėse iki tol veikę Civilinės saugos skyriai, šią funkciją pavedus tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD), kuris irgi didesnės iniciatyvos iki vasario 24-osios šioje srityje nerodė.

Tuo metu prasidėjus Rusijos invazijai paaiškėjo, jog kilus branduoliniam karui šalyje, gyventojams nebūtų, kur nuo jo padarinių slėptis. Suskubta skaičiuoti dar nuo sovietmečio likusias neprivatizuotas slėptuves, savivaldybėms pavesta įdarbinti civilinės saugos specialistus, buvo sustiprinti PAGD padaliniai bei imtasi kitų priemonių, tarp kurių – ir vadinamųjų priedangų plėtra. Dabar ir koncentruojamasi į jų plėtrą bei žymėjimą.

„Atvirai Klaipėdai” dar kovo pradžioje ėmus domėtis šia situacija uostamiestyje, paaiškėjo, jog savivaldybės valdininkai nieko patarti miestiečiams negali – jiems net buvo pasiūlyta branduolinio karo atveju gelbėtis patiems, kas kaip išmano.

Vėliau Klaipėdos politikai visgi įpareigojo savivaldybės administraciją išanalizuoti civilinės saugos slėptuvių situaciją mieste, buvo sudaryta speciali darbo grupė, kurios nariai, apžiūrėję likusias slėptuves, konstatavo, jog uostamiestyje yra likę apie 40 įvairaus lygio slėptuvių. Tada vicemeras Arūnas Barbšys „Atvirai Klaipėdai” teigė, jog geriausiai išlikusios slėptuvės yra Klaipėdos savivaldybės įmonių „Klaipėdos energijos” ir „Klaipėdos vandens” teritorijose bei Dubysos gatvėje.

Be to, minėta darbo grupė kreipėsi į savivaldybės pavaldumo įmones bei į daugiabučių administratorius dėl gyvenamuosiuose namuose esančių rūsių ir pusrūsių galimybės pritaikyti žmonėms pasislėpti. Jiems buvo duotas mėnuo ne tik inventorizuoti, bet ir sutvarkyti rūsius, kad jie nebūtų užgriozdinti ir kad nelaimės atveju namo gyventojai juose galėtų rasti laikiną prieglobstį.

A. Bilotaitė: „Civilinės saugos sistema turi veikti darniai ir efektyviai”
Rugpjūčio 22 d specialiu lipduku buvo pažymėtas pirmasis priedangos statinys uostamiestyje – Karalienės Luizės jaunimo centras. VRM nuotr.

Rugsėjo 12 d. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) išplatintame pranešime spaudai ministrė A. Bilotaitė pripažino, jog civilinės saugos sritis šalyje ilgus metus buvo apleista ir teigė, jog ją būtina iš esmės modernizuoti.

„Vieningos ir aiškios strategijos trūkumas, menkas finansavimas, lyderystės stoka valstybės lygiu atskleidė sisteminius trūkumus civilinės saugos srityje. Tikiu, kad parengta nauja koncepcija padės naujus ir tvirtus civilinės saugos sistemos pamatus. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistema turi veikti darniai ir efektyviai – apsaugoti gyventojų gyvybę ir sveikata, aplinką ir turtą. Būtina glaudžiai bendradarbiauti su krašto apsaugos ir mobilizacijos institucijomis. Ne mažiau svarbu ir siekti aukštos visuomenės savisaugos kultūros“, – pranešime buvo cituojama A. Bilotaitė.

Ministrės minėtoje koncepcijoje numatyti aštuoni lygiaverčiai prioritetai, kurie esą ir modernizuos civilinės saugos sistemą:

  • Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas;
  • Švietimas, mokymai ir pratybos;
  • Pasirengimas branduolinei (radiologinei) nelaimei Astravo AE;
  • Evakuacijos pajėgų vystymas;
  • Parengties pareigūnai;
  • Saugių darbo vietų įrengimas operacijų centruose;
  • Savivaldybių civilinės saugos funkcijų gerinimas;
  • KAS ir priedangų tinklo plėtra.

Pranešime informuota, jog Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 888 sirenos, kuriomis galėtų būti perspėjama apie 54 proc. gyventojų bei teigta, jog dar papildomai reiktų apie 900 sirenų. Šiuo metu perkama 198 perspėjimo sirenų, pasirašyta sutartis su paslaugos tiekėju.

Kaip gyventojams elgtis branduolinio ar kito ekstremalaus pavojaus atveju, informuojama specialiame tinklapyje.

INFORMACIJA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu specialiuoju ženklu „Priedanga“ paženklinti 456 priedangoms skirti pastatai. Iš viso šalyje joms yra numatyta 1914 statinių. Teigiama, jog juose prireikus galėtų slėptis daugiau kaip pusė milijono gyventojų.

Priedangoms tinka kolektyvinės apsaugos statiniai ir kiti pastatai, patalpos, inžineriniai statiniai ar kiti objektai, kuriuos galima pritaikyti trumpalaikei gyventojų priedangai nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai ar karo metu.

Priedangas rekomenduojama parinkti gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kitos paskirties statiniuose ar atskirai įrengtose požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, garažuose, rūsiuose, technologiniuose, transporto ir pėsčiųjų tuneliuose, įmonių, sporto įstaigų sanitarinėse buitinėse patalpose, nedegių medžiagų sandėliuose ir kt.

Daugiausia priedangų numatyta Vilniuje – 637, iš jų paženklinti 74. Kaune yra 322, paženklinta jau daugiau kaip pusė jų – 167, Klaipėdoje – 153, paženklinta – 17.


    2022-09-28

    2 komentarai “Slėptuvių Klaipėdoje nėra ir nebus, o priedangos šiuo metu apsaugotų vos 5544 miesto gyventojus”

    1. Avatarneringa (IP: 83.189.196.115)

      kokia gėda tokiai savivadybei, by*į dėjusiai ant gyventojų. Akivaizdu, kad skyriai nedirba – nei civilinės saugos, nei viešųjų ryšių. Viską daro “tik atsimazinti”.
      Per tuos 7 karo mėnesius galima buvo ne tik rūsius inventorizuoti, bet ir surasti, atnaujinti, sustiprinti konstrukcijas slėptuvėms tinkamuose savivaldybės pastatuose. Tikrai galima tokių rasti. Tik tam reikia DIRBTI, skirti laiko ir įjungti smegenis.
      O čia valdininkėliai tik kelnės trina ir pinigus gauna. Tuštybės ir tuštutės.

    2. AvatarTai gi (IP: 88.119.136.56)

      Slėptuvių visiems nepristatysi, laisvos žemės tiek nėra, tos priedangos tai gali tarnauti kaip antra prieglauda, jei sugriuvo tavo namas. O šiaip visuose namuose yra rūsiai ir ten galima slėptis. Čia ministrė vykdo viešųjų ryšių akciją ir tiek…

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt