[vc_row][vc_column][vc_column_text]Trečiadienio vakarą Naujojoje Klaipėdos Galerijoje atidaryta grafikės, knygų iliustracijų autorės Nijolės Šaltenytės paroda „Sutrikdytas ritmas“.

Galerijos direktorė Violeta Jusionienė sakė, jog tokios parodos jos galerijai yra be galo didelis kokybės ženklas.

„Tie darbai tiesiog gimsta iš kažkur, tikrai nepasakyčiau, kad aš galvojau ir kažką sugalvojau. Jie tiesiog atsiranda. Ima ir gimsta”, – sakė Nijolė Šaltenytė (kairėje), kurios darbų paroda „Sutrikdytas ritmas“ dabar eksponuojama Naujojoje Klaipėdos galerijoje . Karolinos Kaškur nuotr.

Pati kūrinių autorė teigė, jog jai be galo sudėtinga paaiškinti savo darbus, nes ji „nesivaiko teorijos bei analizės, tiesiog jaučia, kas yra teisinga”.

„Man sunku kalbėti apie savo darbus, nes aš negaliu žmogui paaiškinti, kodėl aš tą padariau taip, o kitą kitaip. Tie darbai tiesiog gimsta iš kažkur, tikrai nepasakyčiau, kad aš galvojau ir kažką sugalvojau. Jie tiesiog atsiranda. Ima ir gimsta“, – sakė N. Šaltenytė.

Atėjus į parodą, buvo be galo sudėtinga suvokti, kas slepiasi už „Sutrikdyto ritmo“, kodėl būtent šis žodžių junginys tapo visą parodą apibūdinančiu pavadinimu. Parodos eigoje smalsuoliams buvo atsakyta paprastai: „Jis irgi tiesiog prikibo prie manęs ir niekaip negalėjau jo atsikratyti, tai galvojau, tiek jau to – tegu taip ir vadinasi“.

Visgi galiausiai autorė pripažino, jog už šio pavadinimo slepiasi ir gilesnė mintis – sutrikdytas ritmas, tai tarsi išėjimas už įprasto gyvenimo rėmų – kartais planuotas, o kartais likimo siųstas. Bet kuriuo atveju tai vyraujančios rutinos arba harmonijos sutrikdymas.

„Mūsų gyvenimas visą laiką būna tokiuose kaip ir rėmeliuose – mes žinome kelią, žinome, ką turime padaryti, kada turime pavalgyti, žinome, kada pareit. Ir štai koks nors įvykis tave išmuša iš tos tavo eilinės dienos, ir išmuša taip, kad išmuša ne tik tave, tavo veiklą, tavo dienotvarkę, bet ir planus. Aš tikrai dirbau ilgai, bet tas darbas buvo toks monotoniškas, toks kasdieninis, kad jis tave atjungia – galvoti nieko tada nereikia ir nieko nesinorėjo. Tai buvo mano išėjimas iš eilinio ritmo“, – teigė N. Šaltenytė.

Parodą bei pačią darbų autorę gyrė ir Nijolės Šaltenytės studijų laikų draugė, menininkė Danutė Žalnieriūtė.

„Jeigu mes kalbėsime apie profesionalumą be talento – tai yra amatas, o amatas ir talentas jau yra menas. Tai būtent mes ir matome šį atvejį”, – sakė ji.

Pačią parodą grafikė bei tapytoja apibūdino kaip lengvą sarkazmo bei ironijos mišinį moters gyvenime, į kurį galima žvelgti dažnai ir vis matyti skirtingai.

„Jos tema yra jau susiformavusi – moters pasaulis. Ir jis su tokiu lengvu sarkazmu, lengva ironija ir nėra plokščias, jis turi daug prasmių – į tą patį darbą galima žvelgti ir vienu aspektu ir kitu“, – teigė D. Žalnieriūtė.

Jos nuomonei pritarė ir humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Valevičius, manantis, jog paveiksluose slypi daug paslėptos pašaipios minties, bet ne tik kalbant apie moteris – aplamai apie visą pasaulį.

Parodos lankytojai taip pat buvo linkę paatvirauti apie parodą. Klaipėdietė Lina juokėsi, jog visai neplanuotai užsuko į parodą, tačiau pastaroji jai paliko tikrai gerą įspūdį.

„Patiko grafikės pasirinkta technika, piešinių idėjos, skleidžiama žinutė“, – sakė ji.

O kita lankytoja Algilė pastebėjo, jog paveikslai galėtų puikiai įsikomponuoti į namų interjerą.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”43624,43625,43626,43627,43628,43629,43631,43632,43633,43635,43636,43637,43638,43639,43640,43641,43642,43643,43621″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]