Lyg pasityčiojimas iš ketvirtadienį pas merą vykusio pasitarimo vakare vėl pietinę miesto dalį užplūdo žmonėms sunkiai pakeliama smarvė. Šįkart ji pasiekė net ir prekybos centro BIG prieigas.

Penktadienį dar kartą sušaukto pasitarimo metu miesto vadovai sutarė, kad bus sudaroma operatyvaus reagavimo tarpžinybinė grupė, kuri bus analogiška Ekstremaliųjų situacijų valdymo grupei. Apie efektyvesnį reagavimą esą kalbėta ir Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Pietinė miesto dalis tapo tikra smarvės įkaite. Martyno Vainoriaus nuotr.

Neregėtas mastas?

„Labai sunku tą smarvę apibūdinti, tarsi būtų išmatos, sumaišytos su kokiom geležies drožlėm, net galva apsvaigo, bestovint balkone”, –  ketvirtadienį apie 21.45 val. „Atvirai Klaipėdai” sakė Varpų g. gyvenantis Pranas.

Jo teigimu, pagal skleidžiamos smarvės stiprumą, bjaurų kvapą turėjo jausti ir kaimyninių Liubeko, Smiltelės, kitų aplinkinių gatvių gyventojai.

„Kažkoks košmaras, mane net pykina nuo tos smarvės. Tai kas ten Bandužiuose, kurie nuolat skundžiasi smarve, dabar turi dėtis – protu nesuvokiama”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė Varpų gatvėje gyvenanti klaipėdietė Milda.

Socialiniuose tinkluose klaipėdiečiai dalinosi skundais, kad smarvė jaučiama net ir Gedminų gatvėje bei Baltijos pr. prie prekybos centro „Grandus”.

Reagavo dar vakare

Netrukus, apie 22 val., savo „Facebook” profilyje šia tema pasisakė ir V. Grubliauskas.

„Mieli klaipėdiečiai, ypač gyvenantys pietinėje miesto dalyje. Patikėkite, tikrai žinau apie situaciją ir smarvę, tvyrančią pietinėje miesto dalyje. Griežtai informavau visų institucijų ir bendrovių vadovus, kaip jie sureaguos, laukiu kaip ir jūs. O informuoti apie šį absurdą pirmiausiai reikia tuos, kurie tiesiogai gali įtakoti konkrečius ribojimus/draudimus. T.y. Saulius Skvernelis, Kęstutis Navickas, Dainius Kepenis, Simonas Gentvilas, Aurelijus Veryga – jiems apie tai turiu rašyti ir kreiptis į juos ne tik aš, bet ir jūs visi. Tik drauge įveiksime tuos smirdinčius monstrus”, – rašė meras.

Penktadienį ryte buvo surengtas visų savivaldybės vadovų pasitarimas. Po jo meras teigė dar kalbėjęsis ir su sveikatos apsaugos viceministru Algimantu Šešelgiu.

Mero teigimu, bus sudaroma operatyvaus reagavimo tarpžinybinė grupė Klaipėdos miesto oro taršos ir triukšmo valdymui, kuri bus analogiška Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo grupei. Apie efektyvesnį reagavimą esą kalbėta ir Sveikatos apsaugos ministerijoje.

„Norėčiau tikėti, kad šiandien jau yra lūžio taškas dėliojant ir veiksmus tolesniam laikui, nes situacija darosi jau artima ekstremaliai. Ir ministerija, ir mes padarėme praktiškai identiškas išvadas – situaciją reikia perlaužti nuo reagavimo į pasekmes, į operatyvų reagavimą nepriklausomai nuo paros laiko. Kiekvienos institucijos atstovas turi žinoti, ką ir kaip jam daryti, turi būti atitinkami algoritmai. Ministerijos kontekste yra irgi sudaryta atitinkama grupė su visų institucijų atstovais. Su viceministru sutarėme, kad į ją bus deleguotas ir Klaipėdos atstovas. Situacija turėtų keistis iš esmė bent jau kalbant apie identifikavimą ir reakciją, kas iki šiol būdavo silpnoji grandis. Reagavimas pavėluotas, o identifikavimas dar labiau pavėluotas”, – sakė V. Grubliauskas, akcentavęs, kad tarpžinybinė grupė reaguotų ne tik į kvapus, bet ir į taršos bei triukšmo problemas.

Taip pat penktadienį Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai nusprendė skubiai ieškoti galimybių oro taršos matavimams panaudoti Klaipėdos universiteto turimą mobilią oro taršos tyrimų laboratoriją. Lygiagrečiai bus pradedami rengti ir nauji Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programos papildymai dėl ateities sprendimų.

„Pirmadienį susitiksiu su iš atostogų grįžtančiu rektoriumi ir jei universiteto stotelė nebus užimta, ji galėtų pradėti darbuotis jau ateinančią savaitę. Tiksliai identifikavus taršos šaltinį, gali tiksliai taikyti ir sankcijas. Dabar, kai gali taršos šaltiniai yra keturi, o gal net ir šeši, tada prasideda didžioji problema, nes visi duria pirštais vieni į kitą”, – sakė meras.

Jis sakė išgirdęs, kad Sveikatos apsaugos ministerija žada inicijuoti taršos normų peržiūrėjimą.

Parlamentaro pozicija

Tuo metu mero komentare paminėtas jo bendrapartietis, taip pat ir merus nuo partijos bandysiantis kandidatuoti S. Gentvilas penktadienį išplatino pranešimą, kuriame atkreipia dėmesį, kad „už kvapų kontrolę atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kol kas tyli, o jai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nesugeba įvardinti ir sukontroliuoti nuolatinio dvoko šaltinio”.

„Vietoj to, kad spręstų aktualią problemą, SAM pateikė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, kurios taip pat draus rūkymą balkonuose”, – rašoma parlamentaro pranešime.

Jame taip pat tikinama, kad nebegalinti pakęsti nuolatinės smarvės ir nesuprantanti ministerijos prioritetų Klaipėdos Taikos prospekte gyvenanti Garjonių šeima nusprendė pakviesti SAM ministrą A. Verygą praleisti nors vieną dieną jų bute.

„Ministerija užsiima ne tomis problemomis. Ne kaimynų dūmai balkone yra problema – juo seniai nebesinaudojame. Miegame uždarytais langais, o rūbų balkone nebedžiaustome dėl smarvės, nors nuo Klaipėdos rajone Dumpiuose esančių sąvartynų gyvename bent 3 km atstumu. Nors didelės prabangos neturime, tačiau kviečiame ministrą į svečius. Ministerijos atstovų tikinimai, kad kvapai nėra kenksmingi, neveikia – mūsų vaikai nebenori net į kiemą eiti. Mums pasisekė, kad vasaros metu nuo smarvės galime pabėgti į užmiestyje esantį sodo sklypą“, – pranešime cituojama Odeta Garjonienė.

„Rūkyti ar nerūkyti balkone turi būti sprendžiama namo bendrijoje, o ne Seimo salėje. Efektyviai sukontroliuoti tokias taisykles gali tik bendru sutarimu patys kaimynai. Tuo tarpu SAM turi imtis tikrosios savo užduoties – apsaugoti gyventojus nuo kenksmingų kvapų sveikatai ir psichikai. Būtina keisti kvapų higienos normas, nes ribinės vertės yra per aukštos. Dvokas ir jo toleravimas iš SAM pusės jau tapo nacionalinė problema“, – cituojamas ir pats Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas S. Gentvilas.

Jo nuomone, tokias problemas padėtų išspręsti ir kontroliuojančių institucijų apjungimas – tokia idėja jau buvo siūlyta anksčiau.

„Reikia grįžti prie minties apjungti kontroliuojančias institucijas – Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir Aplinkos apsaugos departamentą. Abi institucijos viena kitai tik stumdo kvapų problemą, o gyventojų nusivylimas kontroliuojančiomis institucijomis vis auga”, – siūlo parlamentaras.