Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-05-31 |
Kazachstano sostinėje Astanoje baigėsi Rusijos dominuojamo posovietinio aljanso Eurazijos ekonominės sąjungos lyderių susitikimas. Šita aikštelė yra viena iš nedaugelio likusių, kur Rusija dar gali jaustis reikšminga ir reikalinga. Ja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudojo ir pabauginti aljanso narę Armėniją, kurioje jau už savaitės vyks parlamento rinkimai.

Armėnija kryžkelėje
Šiuo metu šalį valdanti partija Piliečių sutartis ir premjeras Nikolas Pašinianas laikosi Vakarų orientacijos. Palaikomi šilti santykiai su Europos Sąjunga (ES) ir JAV, pasirašomi daliniai integraciniai susitarimai.
Naujausias – vos prieš kelias dienas JAV Valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Nikolo Pašiniano Jerevane pasirašyti dokumentai, svarbiausias jų yra iniciatyvą TRIPP detalizuojantis susitarimas.
Azerbaidžano respublikos eksklavą Nachičevanę nuo likusios šalies skiria vadinamasis Siuniko koridorius – keturiasdešimties kilometrų Armėnijos teritorijos ruožas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia tą atkarpą paversti reikšminga Rytų-Vakarų tranzitinio kelio dalimi ir su jam įprastu kuklumu yra paskelbęs iniciatyvą Trump Route for International Peace and Prosperity (TRIPP), kurios esmė būtų, išlaikant Armėnijos suverenumą, perduoti tranzitinio kelio administravimą JAV įmonei.
Tokio tranzito kelio (ne tik geležinkelio, bet ir automobilių kelio, naftos ir dujų vamzdynų, optinio kabelio, elektros linijos) atsiradimas būtų naudingas visoms kaimyninėms šalims: Azerbaidžanui, Armėnijai, Turkijai. Tuo pačiu tokia jų tarpusavio priklausomybė, moderuojama JAV, skatintų palaikyti regione taiką ir bendradarbiavimą. Ir, verta čia pažymėti, dar labiau sumažintų Rusijos galimybes kištis į Pietinio Kaukazo šalių reikalus.
Tačiau tiesioginis V. Putino taikinys buvo ne D. Trumpas su jo iniciatyva, o Armėnijos dreifas į ES. Gegužės pradžioje Jerevane įvyko ES-Armėnijos susitikimas, kuriame dalyvavo atskirų Europos šalių ir Sąjungos vadovai. Pasirašyti dokumentai dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, ekonomikoje, palaipsnio perėjimo prie bevizio kelionių režimo.
Armėnijai tie susitarimai yra svarbūs siekiant turėti draugišką partnerį nelengvų derybų su Azerbaidžanu ir Turkija procese. Pačių dokumentų turinio nereikėtų pervertinti: absoliučios juose įrašytos sumos yra kuklios, formuluotės gana deklaratyvios. Formaliai jie nepažeidžia įsipareigojimų, kuriuos Armėnija yra prisiėmusi kaip Eurazijos ekonominės sąjungos narė. Tačiau jie nužymi kryptį, kuria dabartinė Armėnijos valdžia nori judėti.
Priklausomybė nuo Rusijos
Astanoje Putinas žurnalistams pakartojo tai, ką jau prieš tai buvo sakęs Armėnijos atstovui: Armėnijos respublika gauna iš Rusijos pigesnes dujas, gali patogiai eksportuoti augalinę produkciją, armėnams patogu keliauti į Rusiją ir dirbti ten. Viso to ir daug ko kitko Armėnija netektų, jeigu pasitrauktų iš Eurazijos ekonominės sąjungos.
Turbūt kad jo žodžiai skambėtų tvirčiau, prieš savaitę Rusijos fitosanitarinė tarnyba uždraudė įvežti į Rusiją iš Armėnijos vaisius ir kai kurių alkoholio gamintojų produkciją. Tai įprastas Rusijos ekonominis ginklas, nuo seno taikomas kaimynams, kurių politika nepatinka. Tikimasi, kad Armėnijos konjako gamintojai dėl to per rinkimus balsuos prieš Nikolą Pašinianą.
Rinkimų baigtis nėra aiški
Viena vertus, Armėnija jau kiek pavargo nuo aštuonerius metus šalį valdančios partijos. Padėtį kaitina konfliktas su bažnyčia, kartėlis dėl pabėgėliais tapusių Kalnų Karabacho armėnų.
Suprasdama, kad nėra alternatyvos susitaikymui su Azerbaidžanu ir Turkija, visuomenė kartu nėra tikra, ar Nikolas Pašinianas tikrai išnaudoja visas, tegu ir kuklias galimybes šioje sunkioje padėtyje apginti šalies interesus. Jo partija lieka populiariausia, tačiau jos populiarumas palaipsniui menksta. Kitų šalių patirtis rodo, kad užsienio politikų parama gali ir nepadėti rinkimuose.
Pagrindinis jo oponentas yra Rusijos milijardierius Samvelas Karapetianas. Jo išlaikoma partija „Stipri Armėnija“ siekia pakartoti Gruzijos fenomeną – ten irgi Rusijos oligarcho kišeninė partija atėjo į valdžią ir yra joje iki šiol. Nėra abejonės, kad tokia baigtis tiktų Vladimirui Putinui, dėl to jis ir stengėsi Astanoje.
Parašykite komentarą