[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdos savivaldybės, pernai pradėjusios teikti paramą kultūros paveldo objektais laikomų pastatų tvarkymo darbams, atstovai pasigenda gerokai aktyvesnės paveldosaugininkų pozicijos, kuri esą galėtų priversti susitvarkyti apsileidėlius.

Kad daug svertų yra būtent paveldosaugininkų rankose, mano ir tokį darbą Klaipėdoje dirbęs parlamentaras Naglis Puteikis. Tuo metu patys Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus atstovai tikina turintys per mažai pajėgų, o aktyvių veiksmų imamasi, kai pastatui kyla grėsmė.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Neatsako į raštą

Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas dar balandį išsiuntė KPD Klaipėdos skyriui raštą, kuriuo prašyta sustiprinti inspektavimo veiklą dėl apleistų senamiesčio fasadų priežiūros ir čia esančių apleistų žemės sklypų, kad jų valdytojai būtų paskatinti pradėti rūpintis savo apleistomis valdomis.

Už nekilnojamomis kultūros vertybės nepriežiūrą galima skirti baudas – asmenims nuo 150 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams nuo 300 iki 860 eurų.

Minėtojo komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila sako nesulaukęs jokios KPD reakcijos – nei kontrolė sustiptina, nei į kreipimąsi atsakyta.

Jo nuomone, KPD šiam klausimui spręsti turi visas galias. Esą tik jie senamiesčio pastatų valdytojams turi daryti spaudimą, nes savivaldybė tokių svertų neturi.

„Reikia aiškinti žmonėms, kad reikia tvarkyti, nes senamiestis tikrai nėra pakankamai prižiūrimas: paveldo objektuose nulūžę lietvamzdžiai, daugybė senamiesčio fasadų nedažyti apie 20-30 metų. Tokių ir panašių pavyzdžių senamiestyje pilna, o viską sutvarkius, senamiestis kitaip atrodytų. Man pačiam labai įdomu, kodėl atsakymo vis dar nėra. Planuoju kreiptis į centrinį Kultūros paveldo departamentą Vilniuje ir domėtis, kodėl į raginimus yra neatsakoma. Man tiesiog nesupranta“, – sakė A. Vaišvila.

Jo nuomone, išlaidos bent jau kosmetiniam fasadų tvarkymui nėra labai didelės. Be to, pastatų valdytojai gali gauti paramą tvarkymui, rašydami projektus.

„Šiems metams skirta apie 100 000 eurų. Jie suteikti vienam projektui. Jei poreikis būtų didesnis, galėtume pinigus padidinti, svarbu, kad tik tie projektai būtų“, – sakė jis.

Jis tiki, kad galbūt kai kurių savininkų žinia apie tokią paramą nepasiekia ir dėl KPD Klaipėdos skyriaus neaktyvumo. Mat vieną kartą į jų komiteto posėdį buvo kviesta Klaipėdos skyriaus KPD vedėja, tačiau ji neatėjo.

Savivaldą dar labiau suvaržė

„Atvira Klaipėda” neseniai rašė, kad centrinė valdžia dar labiau apribojo galimybes Savivaldai taikyti bene vienintelį įrankį kovoti su apleistų pastatų savininkams – maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.

Rugsėjo gale vykusio miesto Tarybos posėdžio metu buvo patvirtintas apleistų pastatų sąrašas, kuriame – tik 13 tokių objektų. Jau ir iki šiol pagal įstatymus uostamiestyje oficialiai buvo tik 20 tokių pastatų, tačiau dėl nuo šių metų pradžios įsigaliojusių Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimų iš šio sąrašo teko išbraukti dar 7 pastatus.

Centrinė valdžia Savivaldybei pateikė išaiškinimą, kad apleistu pastatu gali būti laikomas tik toks, kuris kelia grėsmę.

„Savivaldybė puikiai žino situaciją“

Nepavykus susisiekti su KPD Klaipėdos skyriaus vedėja Audrone Puzoniene, KPD Klaipėdos skyriaus poziciją sutiko išdėstyti vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas. Užklaustas dėl minėtojo rašto jis sudvejojo, kadangi departamentas, pasak jo, gauna daug tokių ir panašių raštų. Patikslinus jis visgi prisiminė, kad buvo toks raštas.

„Turbūt neatsakėme. Matot, mūsų kasdienis darbas yra inspektavimas, tai dėl didelio užimtumo turbūt ir liko
neatsakyta. Yra kategorija žmonių, turinčių tam tikrą negalią. Pasakysiu vieną pavyzdį. Turime vieną klientą, parašiusį 1200 skundų. Į tokius skundus neatsakome. Bijau, kad ir šis raštas tokio pobūdžio, kadangi savivaldybė puikiai žino situaciją bei mūsų kompetencijas. Beje, už pačių fasadų būklę atsako, taip pat stebėti jų priežiūrą turi ir pati Savivaldybė”, – sakė inspektorius, esantis ir Klaipėdos miesto tarybos nariu.

Jo teigimu, visų pastatų ir fasadų patikrinti tiesiog neįmanoma, kadangi KPD Klaipėdos skyriui priklauso 7 savivaldybių valdų priežiūra. Pasak inspektoriaus, monitoringas atliekamas ir taip „kiek tik įmanoma”. Esą važinėjama, objektai stebimi, vykdomas ir paties senamiesčio monitoringas. Tačiau 3 inspektoriai iš viso atsakingi už 300 objektų ir tai ne tik pačioje Klaipėdoje.

„Už patį pastatą atsako tik jo savininkas, o mes skatiname tada, jei pastatui kyla grėsmė, pavyzdžiui, kiauras stogas, kiaurai pučia vėjai ar jį gali sudeginti suinteresuoti asmenys, kuriems šis pastatas trukdo. Tačiau kai jis yra užsandarintas, minimaliai pasirūpinta jo apsauga, mes negalime reikalauti iš žmogaus, kad jį tvarkytų dėl įvairių aplinkybių. Savininkai gali būti neįgalūs finansine prasme. Aišku, norėtųsi mums, kad toks savininkas savo pastatą parduotų, bet vieni turi sentimentų, nes ten gyveno jų artimieji, kiti galvoja, kad po metų, kitų turės daugiau pinigų tvarkymui“,  – kalbėjo L. Kavaliauskas.

„Viskas įmanoma”

Paklaustas, ką mano apie šią problemą ir Klaipėdos KPD pasiteisinimus, buvęs šios institucijos vadovas, parlamentaras Naglis Puteikis neabejodamas pareiškė, kad „įmanoma susitvarkyti”.

„Juo labiau, kai KPD Klaipėdos skyrius turi priėjimą prie savininkų duomenų, o Savivaldybė siūlo priemonę valdų tvarkymui – tai projektų rašymas ir jų finansavimas. Toks modelis buvo pritaikytas ir Vilniaus mieste tvarkant centrinę gatvę”, – sakė jis.

Anot. N. Puteikio, norint, kad pastatų valdytojai pradėtų kažką daryti, KPD jiems turėtų iškelti griežtus ultimatumus. Į pačius piktybiškiausius savininkus esą reikia kreiptis kartu su Aplinkos apsaugos departamentu ir Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

„Ponas, medžiai pas jus auga – jums skiriamas pirmasis administracinis protokolas, plytos krenta – antras administracinis protokolas, už gamtos teršimą – trečiasis. Jei toliau neprižiūrėsite savo valdų – jums gresia valdos atėmimas. Žmogus, gavęs baudą iš  institucijos, suprastų, kad jam gali grėsti administracinės baudos, jei nesitvarkys, o jei tvarkysis – „gaus saldainį“ ir savivaldybė tuos tvarkymo darbus finansuos. Viskas yra KPD rankose. Jei šiuo metu, pavyzdžiui, būčiau KPD vyriausiasis valstybinis inspektorius, man būtų vienas malonumas tokį darbą atlikti. Aktyviu gali pabūti ir pats KPD, papildomai finansuoti tvarkymo darbus, pavyzdžiui, dokumentaciją. Gautųsi dvigubas finansavimas. Šiaip tai žmonės, investavę į griuvėsius, yra turtingi, o KPD pasiteisinimai, kad nesuspėja susitvarkyti – tinginystė. Visa Europa tokiu principu tvarko savo senamiesčius”, – sakė Seimo narys.

2019-iesiems žada daugiau pinigų

Klaipėdos savivaldybė jau pranešė, kad vėl priima paraiškas dėl dalinio finansavimo saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams.

Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyrius planuoja, kad kitąmet tam bus skiriama dvigubai daugiau lėšų nei šiemet – nebe 100, o 200 tūkst. eurų. Tačiau galutinė suma paaiškės kitų metų pradžioje, kai bus tvirtinamas miesto biudžetas.

Šiemet beveik visa Savivaldybės numatyta paramos suma atiteko VšĮ fondas „Augustus“, kuris rūpinasi senojo dujų fabriko saugyklų prikėlimu naujam gyvenimui (pastatai priklauso senovinių automobilių mėgėjui Augustinui Jankevičiui). 64 500 Eur buvo skirta antros dujų saugyklos pastato, 35 000 Eur – pirmos saugyklos rekonstravimui. Didžioji jau yra pasipuošusi stogu.

Savivaldybės skiriamų lėšų dalis projekto arba atskiro etapo įgyvendinimui sudaro iki 50 proc. sąmatinės vertės (medinės ir fachverko konstrukcijos objektų tvarkybos darbams skiriama iki 70 proc.), tačiau ne daugiau kaip 70 tūkst. eurų.

Prašymus paramai skirti gali teikti valstybės ar savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų valdytojai. Prioritetas teikiamas fasadų sutvarkymui iš gatvių pusės Klaipėdos senamiestyje ir Naujamiestyje, esant avarinei statinio būklei, valdytojui prisidedant daugiau reikiamų lėšų pačiam. Jei paraiškos gauna vienodą balų sumą, pirmumas suteikiamas anksčiau pateiktoms paraiškoms.

Paraiškos bus priimamos iki 2019 m. sausio 7 d. Tvarkybos darbai privalo būti įgyvendinti iki 2019 m. spalio 15 d. Esant didesnei tvarkybos darbų apimčiai, patariama pagal galimybes skaidyti darbus etapais.

Paraiškos turi būti teikiamos kartu su parengtu tvarkybos darbų projektu, sąmata bei kitais būtinais dokumentais. Dėl paraiškų teikimo reikėtų kreiptis į Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyrių el. paštu paveldosauga@klaipeda.lt, tel.: (8 46) 39 60 68, (8 46) 39 60 38.

INFORMACIJA

Valstybės ir savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų Klaipėdoje sąrašas

Artojo g. 7;
Aukštoji g. 11; 13; 19; 5; 7; 9;
Bangų g. 4;
Bažnyčių g. 3; 4; 6;
Butsargių g. 3;
Danės g. 17; 8;
Daržų g. 1; 10; 12; 14;
Didžioji Vandens g. 5; 5;
Gegužės g. 8;
Gintaro g. 3; 5;
Gluosnių skg. 2;
Grįžgatvio g. 6;
Manto g. 10; 14; 2; 20; 25; 27; 30; 37; 38; 42; 49; 54; 60;
Janonio g. 20; 6;
Zauerveino g. 5;
Joniškės g. 3A;
Jono g. 3; 5;
Jūros g. 1; 1A;
Donelaičio a. 4;
Donelaičio g. 12; 13; 3; 4; 8;
Kepėjų g. 10; 17; 5; 7; 9;
Klaipėdos g. 10; 5;
Kūlių Vartų g. 14;
Kurpių g. 1A; 2; 3;
Kuršių a. 1;
Lakštučių g. 6;
Liepų g. 10; 12; 14; 16; 22; 23; 28; 3; 33; 4; 45A; 45; 47; 47A; 49A; 5; 53; 53A; 55; 7; 8;
Lietuvininkų a. 4A; 7;
Ligoninės g. 16; 5;
Malūnininkų g. 13;
Minijos g. 1;
Mokyklos g. 18A;
Nemuno g. 145; 2A; 2B; 51;
Pamario g. 4;
Pievų Tako g. 4;
Pylimo g. 2; 4;
Priestočio g. 1A; 6; 14;
Priešpilio g. 2; 4; 9;
Puodžių g. 1; 11; 17; 17A; 20; 27; 27A; 4;
Ramioji g. 8;
Rimkų g. 2; 4; 6;
Daukanto g. 15; 28;
Nėries g. 10; 16; 16A; 2 ; 4; 5;
Šimkaus g. 15; 2; 6;
Sankryžos g. 7;
Skerdėjų g. 12 / Bružės g. 2;
Smilties Pylimo g. 6;
Smiltynės g. 10; 11; 13; 17; 20; 22; 3;
Statybininkų pr. 2;
Stoties g. 1;
Sukilėlių g. 12; 18; 2; 4; 8;
Šaulių g. 25; 31; 46;
Šlaito g. 10; 6;
Teatro g. 2;
Tiltų g. 1; 13; 14; 2; 26; 26A; 5; 6; 6A; 9;
Tilžės g. 13; 15;
Tomo g. 10; 2; 20; 22; 5; 7;
Turgaus a. 11; 13; 15; 17; 21; 23; 25; 27; 3; 4; 6; 7; 9′
Turgaus g. 1; 17; 19; 22; 33; 4; 5; 7; 9;
Uosto g. 22;
Vežėjų g. 2; 4;
Vilties g. 2;
Vytauto g. 12; 13; 4; 6; 8;
Žvejų g. 12; 13; 15; 17; 18; 18A; 19; 5; 7; 8; 9.

Oficialus Klaipėdos apleistų pastatų sąrašas

Artojo g. 6. (stalių dirbtuvės, lentpjūvė, gamybos cechas, šaltkalvių dirbtuvės, savininkas UAB „Prima Sensus“);

Didžioji Vandens g. 28A (gyvenamasis pastatas su dirbtuvės patalpomis, savininkas – privatus asmuo, kuriuo tapatybė dėl duomenų apsaugos reikalavimų neskelbiami);

Didžioji Vandens g. 28A (ūkinis pastatas, savininkas – privatus asmuo, kuriuo tapatybė dėl duomenų apsaugos reikalavimų neskelbiami);

post banner
Didžioji Vandens g. 28. (gyvenamasis namas, savininkas – privatus asmuo, kuriuo tapatybė dėl duomenų apsaugos reikalavimų neskelbiami);

Kretingos g. 100 (administracinis pastatas, elektros skydinė, savininkas – UAB „Jaumina“);

Liepų g. 41A (gyvenamasis pastatas, savininkas – UAB „Dangė“);

Nemuno g. 47 (gyvenamasis pastatas, savininkas – privatus asmuo, kuriuo tapatybė dėl duomenų apsaugos reikalavimų neskelbiami);

Prano Lideikio g. 1A (pastatas – kioskas, savininkas – privatus asmuo, kuriuo tapatybė dėl duomenų apsaugos reikalavimų neskelbiami);

Pievų Tako g. 36A (administracinis pastatas, garažas, savininkas – UAB „Saulėgauda“);

Svajonės g. 25 (vandentiekio siurblinė, gamybinės dirbtuvės, savininkas – UAB „Hanko“);

Šaulių g. 40A (tualetas, savininkas – UAB „Segosta“);

Turistų g. 8A (pastatas – kavinė, savininkas – privatus asmuo, kuriuo tapatybė dėl duomenų apsaugos reikalavimų neskelbiami);

Žvejų g. 3. (pastatas – kino teatras, savininkas UAB „Fisanta“).

Gabrielės Ruočkutės nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”51585,51586,51587,51588,51589,51590,51591,51592″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]