Šią savaitę ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pažėrė kritikos jo viešus pareiškimus gaudantiems žurnalistams ir politikams. Esą šie iš didelio rašto kaskart išlipa už krašto įžvelgdami tai, ko tuose pareiškimuose neverta net su žiburiu ieškoti.

Kadangi aptariami premjero pareiškimai buvo skelbti skirtingais žanrais ir skirtingoje aplinkoje, visai verta sudėti juos į vieną vietą ir pasiūlyti jų prasmės paieškoti kolektyviai: ne tik žurnalistams, bet ir jų tekstų skaitytojams.

Tskant, dėl korektiškumo (gal ne visi sekė tos istorijos vingius) pradėkime iš pradžių.

Kelis mėnesius p. Skvernelis sako ieškąs būdų, kaip suvaldyti Lietuvoje veikiančius didžiuosius prekybos tinklus, siekdamas, regis, dviejų pagrindinių tikslų: pažaboti tinklų norą „nepagrįstai didinti prekių kainas” ir šiek tiek spustelėti juos rinkoje, kad šalia tinklų rastųsi daugiau vietos smulkesniam ar vidutiniškesniam prekybos verslui. Iš premjero aplinkos vis nuteka žinių apie tiems tikslams pasiekti svarstomas ir kone priimtas priemones. Ir nors niekas tų siūlymų komplekso nėra matęs, p. Skvernelis tvirtina, kad jau už savaitės kitos visas specialių pasiūlymų paketas bus parengtas ir Vyriausybės apsvarstytas.

Ar galime manyti, kad kiekvienos naujos „Maxima”, „Rimi” ar „Lidl” tinklų parduotuvės atidarymą ministras pirmininkas lydės viešu džiugesiu, kad prekybininkai išgirdo jo godas bei perskaitė siųstus laiškus? Martyno Vainoriaus nuotr.

Vis dėlto vieną numatomą priemonę Vyriausybė išviešino atskirai nuo kitų, platindama naujieną premjero atstovo spaudai Tomo Beržinsko lūpomis.

„Premjeras kviečia potencialius investuotojus apsvarstyti galimybes plėsti veiklą ar pradėti ją vykdyti ir Lietuvoje“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai T. Beržinskas. Anot jo, sąraše yra prekybos tinklai, veikiantys Europoje ir kitur, tačiau jų pavadinimai neatskleidžiami. BNS taip pat priminė, kad S. Skvernelis praėjusią savaitę pranešė siūlysiantis dvylikai didžiųjų ES prekybos tinklų investuoti Lietuvoje, nes, pasak jo, Vyriausybės sprendimai leidžia „drąsiai investuoti, turėti saugias investavimo sąlygas, turėti gerą grąžą“.

Šį trečiadienį p. Skvernelis savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook” jau pats paskelbė tokio turinio pranešimą: „Lietuvos mažmeninės prekybos rinka yra patraukli užsienio investuotojams. Šiandien susitikau su vienu iš jų, atsiliepusiu į rugsėjį išsiųsta mano kvietimą didžiausiems Europos prekybos tinklams. Tai – daugiau nei 15 tūkst. parduotuvių valdanti įmonių grupė, kurioje dirba daugiau nei 350 tūkstančių darbuotojų ir kurios pajamos pernai viršijo 57 milijardus eurų. Galiu pasidžiaugti, kad didelę patirtį turinti ir tokios apimties verslo grupė apsisprendė investuoti bei plėsti savo verslą Lietuvoje. Gavau asmeninį patikinimą, kad skaidrios ir visiems vienodos taisyklės yra pagrindas ilgalaikėms investicijoms.”

Šioje vietoje svarbu tą pastraipą perskaityti darsyk ir pamėginti dekonstruoti šią žinią, taip pat išversti ją į žmonių kalbą (problema ta, kaip minėjau: premjero požiūriu, toli gražu ne visi Lietuvoje jo pranešimus supranta, todėl klaidingai interpretuoja).

Taigi, pirmąjį p. Skvernelio pranešimo sakinį greičiausiai galime išmesti ir dėl jo nekvaršinti sau galvos – tai toksai elementarus (net ne šamaniškas) užkeikimas. Žinome, kad Lietuvos mažmeninės prekybos rinka yra patraukli, kasdien matydami daugiausiai prekybos tinklų valdomas parduotuves „ant kiekvieno kampo”. Jeigu rinka neturėtų patrauklumo, tų parduotuvių galbūt būtų dvigubai mažiau.

Dabar antrasis sakinys: „Šiandien susitikau su vienu iš jų, atsiliepusiu į rugsėjį išsiųstą mano kvietimą didžiausiems Europos prekybos tinklams.”

Susitikimo faktas, žinoma, yra šiokia tokia naujiena, nors jokios informacijos, kas to susitikimo metu metu įvyko, nėra. Todėl netiesiogiai lyg ir turėtume suprasti, kad premjeras siūlo darsyk atversti tą informaciją, kuri yra apie jo kreipimąsi, išsiųstą 12 didžiausių Europos prekybos tinklų.

O jos pirmajame sakinyje teigiama: „Premjeras kviečia potencialius investuotojus apsvarstyti galimybes plėsti veiklą ar pradėti ją vykdyti ir Lietuvoje”. Akivaizdu, kad susiduriame su p. Skvernelio ir jo komandos užprogramuota mįsle: apie ką kalbama – esamos veiklos plėtrą (t.y. raginimas Lietuvoje veikiantiems prekybos tinklams atidaryti dar daugiau parduotuvių) ar naujas investicijas (kitaip tariant, raginimą kitose Europos šalyse veikiantiems tinklams kelti koją į Lietuvos rinką ir taip didinti konkurenciją). Antroji alternatyva, savaime suprantama, galėtų būti ditirambo premjero pastangoms verta.

Tačiau mano kolegos iš „Verslo žinių” netrunka išsiaiškinti, kad premjeras tąsyk susitiko su Vokietijos prekybos milžinės „Rewe” atstovais. Ir informuoja, kad, o, šventas mėšle!, „Rewe” Lietuvoje jau yra, nes valdo kontrolinį UAB „Palink” (parduotuvės „Iki”) akcijų paketą. Kitaip tariant, Lietuvoje prekybos taškų su „Billa” („Rewe” valdomu) ženklu greičiausiai nebus, tiesiog „Iki” savininkai žada plėtoti savo tinklą. Ir, o, šventas mėšle, antrusyk! sprendimą dėl plėtros jie priėmė ne dėl p. Skvernelio laiškų, o dėl savo nuosavos verslo plėtros strategijos, patvirtintos gerokai anksčiau.

Ponas Skvernelis tada sako, esą buvo neteisingai suprastas.

Kokias gi pamokas turėtume išmokti? Žiniasklaida kur nors sau panosėj pirmiausiai turėtų įsikirsti, kad mūsų premjeras taikosi į Antikos Ezopą. Net vieši, nušlifuoti jo pareiškimai yra mažiausiai dviprasmiai.

Kita vertus, išsiraizgius iš dviprasmybių, lieka klausimas: jeigu p. Skvernelis teisus ir nieko neketino savo ezopine kalba apgauti, ar galime manyti, kad kiekvienos naujos „Maxima”, „Rimi” ar „Lidl” tinklų parduotuvės atidarymą jis lydės viešu džiugesiu, kad prekybininkai išgirdo jo godas bei perskaitė siųstus laiškus?

Abejoju.