Per ateinančius septynerius metus Klaipėdos savivaldybė į naujų sporto objektų statybą yra numačiusi investuoti apie 51,4 mln. eurų. Planuojama, kad pačio miesto indėlis siektų tik apie trečdalį šios sumos.

Prisidėti prie šių investicijų numatoma ir panaudojant kompensaciją, gautą iš AB „Klaipėdos nafta” už perimtą sporto salę Burių gatvėje, ir parduodant sporto salę Taikos pr. 61A bei dviračių treką. Dėl pastarojo dar svarstomas ir ilgalaikės nuomos variantas.

Vykdydama Klaipėdos mero pavedimą Savivaldybės administracija penktadienį miesto Tarybos Kolegijai pristatė informaciją apie vykdomus ir numatytus vykdyti investicinius projektus, susijusius su sporto infrastruktūros gerinimu.

Planuojama, kad iki 2025 m. pabaigos mieste atsiras septyni nauji dideli sporto objektai: modernizuota irklavimo bazė; nauja futbolo mokykla; aikštynai šalia jos; sunkiosios atletikos centras; nauja sporto salė Kretingos gatvėje; pilnos koncesijos būdu gimsiantis sporto ir laisvalaikio kompleksas Paryžiaus Komunos gatvėje ir regioninis stadionas priešais prekybos centrą „Ermitažas”. Pastarasis būtų statomas tik gavus valstybinį finansavimą, bet jau 2020 m. ketinama užbaigti jo architektūrinį konkursą.

Savivaldybė planuoja, kad iš 51,4 mln. eurų preliminarių investicijų jai reikės skirti 17,7 mln. Iš šio krepšelio jau turima 673 tūkst. eurų, kuriuos Savivaldybei pervedė AB „Klaipėdos nafta”, perėmusi sporto salę Burių gatvėje, nes ji pateko į mažos apimties suskystintųjų gamtinių dujų terminalo sanitarinės apsaugos zoną. Dar apie 2,18 mln. tikimasi gauti pardavus sporto salę Taikos pr. 61A. Pasak S. Budino, tai būtų galima daryti, kai koncesininkas pastatytų naują kompleksą neeksploatuojamos II vandenvietės vietoje Paryžiaus Komunos gatvėje.

„Manau, kad galimybė parduoti prie pat „Akropolio” esančią salę yra labai reali”, – sakė S. Budinas.

Taip pat numatoma parduoti arba ilgalaikės nuomos būdu išnuomoti dabar vien nuostolius nešantį dviračių treką Kretingos gatvėje. Iš to tikimasi gauti 2,97 mln. eurų.

Tačiau Kolegijos narys Rimantas Taraškevičius teigė, jog reikėtų gerai apsvarstyti, ar iš tiesų nebenorime atgaivinti dviračių sporto Klaipėdoje, nes dabar Panevėžyje esanti jam skirta bazė klaipėdiečiams būtų per toli.

O vicemeras Artūras Šulcas atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės administracijos rodomuose skaičiuose nėra išlaidų vadinamiesiems krepšeliams, kuriuos būtų įsipareigojama pirkti, pavyzdžiui, iš naujojo sporto komplekso Paryžiaus Komunos gatvėje koncesininko.

Tačiau S. Budinas akcentavo, jog reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dabar dalis pačios Savivaldybės įstaigų teikiamų paslaugų yra brangesnės nei perkamos iš koncesininkų. Kaip pavyzdį jis minėjo, kad perpus trumpesnis takelis „Gintaro” baseine atsieina 23 eurus, o naujajame už tokią paslaugą Savivaldybė koncesininkui moka 14 eurų.

„Morališkai nusidėvėjusi infrastruktūra, savi darbo santykiai yra daug brangiau nei pirkti analogišką paslaugą”, – sakė Saulius Budinas.

Kolegijos narys Algirdas Grublys tikino, kad Savivaldybei reikėtų turėti strategiją ir kaip bus investuojama į „smulkiąją” sporto infrastruktūrą.

Pasak Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės, bus ruošiama studija, kuri parodys sporto infrastruktūros poreikį.

„Gerai, kad administracija ruošiasi rengti tokią studiją, nes dabar objektai įtraukiami be jokių rimtų argumentų”, – teigė A. Šulcas.

Detaliau su visais Savivaldybės suplanuotais objektais galima susipažinti čia.