Pirmadienį surengto pakartotinio baigiamojo susirinkimo dėl uosto bendrojo plano (BP) sprendinių metu paaiškėjo, kad jų rengėjai atsižvelgė tik į vieną iš 43-ųjų Klaipėdos savivaldybės pastabų ir siūlymų.

Į susirinkimą atėjusieji gyventojai siūlė netvirtinti tokio plano dėl įvairiausių priežasčių. Vieną iš jų – galimą planuojamų pietinių uosto vartų neigiamą poveikį vandens lygiui – minėjo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Aušra Feser. Tiesa, ji nesiūlė netvirtinti šio dokumento.

Tuo metu Uosto direkcijos atstovai užsiminė, kad jau dabar ieškoma variantų, kaip iš išorinio uosto, jei jis atsirastų, transportas galėtų išvažiuoti nesukdamas į dabartines miesto gatves.

Iš gyventojams, ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovai klausimų kelia pietiniai uosto vartai, tačiau Uosto direkcijos atstovai sako, kad ruošiamas PAV dėl uosto gilinimo nepatvirtina „tokių drastiškų baimių”.

Du pakeitimai

Pirmą kartą uosto BP sprendinių baigiamasis pristatymas vyko rugpjūčio pradžioje. Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, pakartotinio pristatymo prireikė, nes pirmojo metu buvo sulaukta pasiūlymų, o ir viešumo esą nebus per daug.

Planą rengiančios UAB „Sweco Lietuva“ Aplinkos padalinio Planavimo grupės vadovas Remigijus Šimkus, priminęs esminius sprendinius, dar kartą akcentavo, kad šiaurinėje dalyje rodoma „optimali susisiekimo perspektyva”, o keliui į galimą išorinį uostą esą reikės atskiro specialiojo plano, nes uosto BP nėra tas dokumentas, kuriuo jis galėtų būti numatomas.

„Tai tikrai nebus konstanta, prie diskusijos, kaip privažiuoti, dar bus grįžta”, – teigė jis.

Pasak R. Šimkaus, po praėjusio viešinimo buvo tikslinta pora sprendinių. Remiantis Klaipėdos savivaldybės raštu teritorijoje prie piliavietės patikslinti galimi pastatų aukščiai. Taip pat numatoma nuo 178,4 iki 142,1 ha mažinti pietinę rezervinę teritoriją, nes apskrities BP yra numatyta Kairių poligono plėtra, taip pat į prieš tai numatytą teritoriją pateko privačių sklypų.

Siūlė netvirtinti

„Eglės“ seniūnaitė Virginija Jurgilevičienė teigė pakartotinai prašanti, kad būtų rengiamas vienas BP, o ne du atskiri – uosto ir miesto, nes uosto plane nesimato Miško kvartalo, pro kurį esą eitų transporto srautai iš giliavandenio uosto. Taip pat ji teigė, kad pirmiausia turi būti pakeistas Lietuvos bendrasis planas, kuriame būtų parodyta išorinio uosto vieta.

„Privažiavimas prie galimo išorinio uosto bus sprendžiamas specialiuoju planu, jis yra numatytas veiksmų programoje. Būsime priversti ieškoti įvairų alternatyvų, nes jau ir dabar Liepų gatvėje problematiška. Specialusis planas analizuos situaciją ir ieškos sprendinių, kad transportas nekirstų miesto gatvių”, – atsakydamas į teiginius dėl transporto sakė V. Paukštė.

Uosto direkcijos Plėtros skyriaus viršininkas Algimantas Kungys savo ruožtu teigė, kad kol Lietuvos bendrajame plane nėra numatyta naujo uosto vieta – Būtingė ar Melnragė – tol į priekį negalima ruošti tokių dokumentų kaip specialusis planas.

„Toks planas pažeidžia darnaus ir tvaraus vystymosi principus, tad negalima jam pritarti ir jį tvirtinti. Negalima laikyti, kad 12 800 sunkvežimių miesto gatvėse per parą vien iš uosto yra darnu. Gaunasi tokia kolona kaip nuo Klaipėdos iki Elektrėnų. Turi būti buferinės zonos tokiems transporto koridoriams. 58 traukinių sąstatai per parą – irgi be aplinkkelių, buferinių zonų. Dėl ledų sąnašų pietiniuose uosto vartuose neatlikti jokie tyrimai, 3D modeliavimai, kaip kils vanduo ties Juodkrante, kai bus užtverta vienintelė protaka. Neatsakyta, kiek aukštai tokiu atveju kils vanduo uosto akvatorijoje, ar užtvindys senamiestį. Iki šiol kaip krantų erozijos suvaldymo priemones minite žabtvores ir sėklį ties Melnrage, bet jų nepakanka. Kranto arda bus sustabdoma tik kietosiomis priemonėmis  – bunomis, bangolaužiais, betonuojant. Tyrimų irgi nedarėte. Uosto kanalo gilinimo kaštus pridedate Būtingės variantui. Terminalų, kurie būtų statomi krante ir jūroje, statybos kaštus skaičiuojate vienodai”, – dėstė giruliškis Gintaras Ramašauskas, priminęs, kad nuo liepos 1-osios esą įsigaliojo įstatymas, numatantis asmeninę atsakomybę.

Tačiau A. Kungys akcentavo, kad toks teiginys apie transporto srautus yra klaidinantis, nes daugiau nei pusė jų – apie 7000 – važiuotų per pietinį aplinkkelį ir miesto gatvių nepasiektų.

„Ruošiamas PAV dėl uosto gilinimo atsako į visus jūsų iškeltus klausimus, išskyrus išorinį uostą. Sausį-vasarį jis bus. Nėra tokių drastiškų baimių, kaip nupiešėte”, – sakė A. Kungys.

„Sprendiniams nuoširdžiai nepritariu, nes jų poveikis Klaipėdai, pajūriui ir gretimoms savivaldybėms bus milžiniškas”, – pareiškė architektas Edmundas Benetis.

Pasak jo, rengiamo uosto BP sprendiniai ir toliau prieštarauja Lietuvos bendrajam planui.

„Reikėjo ir Klaipėdos miesto tarybos leidimo rengti miesto dalies bendrąjį planą. Šis svarstymas irgi rengiamas pažeidinėjant tvarką – viešinimo terminas turėjo pasibaigti tik rytoj. Juridinių pasekmių sprendiniai už teritorijos ribų neturi galios, taip pat – išorinis uostas. Nukeliaukit prie buvusio CBK, dabartinės „Grigeo” ir pažiūrėję į pietus pamatysime, kokia laukia uosto ateitis pagal numatytus sprendinius – 200 metrų ilgio ir 30 metrų aukščio pastatai, nes numatomas 80 procentų užstatymo tankis”, – dėstė E. Benetis.

Tačiau R. Šimkus tikino, kad jis savo teiginius grindžia ne to lygio planavimo dokumento rengimo tvarka. Pasak „Sweco Lietuva” atstovo, uosto BP yra valstybės, o ne miesto dalies planas, nes apima ir jūrą, ir Klaipėdą, ir Klaipėdos rajoną, tad uostamiesčio Tarybos leidimo jam rengti esą nereikėjo.

Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkui Renaldui Kulikauskui paklausus, kodėl plano rengėjai atsižvelgė tik į vieną iš 43 Savivaldybės pateiktų pastabų, R. Šimkus teigė, kad tik ji ir buvo „racionali, argumentuota ir objektyvi”.

„Savivaldybės raštas pasižymėjo kiekybe, o ne kokybe”, – teigė Remigijus Šimkus.

A. Kungys savo ruožtu minėjo keletą iš Savivaldybės siūlymų, kurie uostui buvo nepriimtini.

„Siūlo perimti centrinį stadioną ir naudoti uosto reikmėms. Kad dar labiau priartinti krovą prie žmonių? Arba įrengti įvažiavimą į „Klasco” iš Šiaurės prospekto. Kirsti mišką?” – sakė jis.

Molo (Melnragės) seniūnaitė Marija Kalendė savo ruožtu pasiūlė stabdyti uosto BP rengimo procedūras, kol bus pakeistas Lietuvos bendrasis planas.

„Dabartinį uostą reikia perduoti Klaipėdai, o valstybė lai stato savo naują Būtingėje”, – pareiškė klaipėdietis Alfredas Nagys, kuriam dėl tokio pasiūlymo antrino ir M. Kalendė.

Pasisakymus užbaigusi KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser teigė, jog jai labiausiai klausimų kelia pietiniai uosto vartai bei planai dalį Kuršių nerijos kranto sutvirtinti atraminėmis sienutėmis.

„Malkų įlankoje jau buvo sukaltos tokios sienutės ir kai nusenka vanduo, tarp kranto ir sienutės kaupiasi dumblas, pakeičiantis ekosistemą, krantą. Nidoje buvo atvejis kažkada kai dėl ledų sangrūdos ties Kiaulės nugara vanduo buvo pakilęs per 2 metrus. Gal reikėtų ar ant polių pakelti naują planuojamą teritoriją, kad būtų atsarginė protaka, nes labai kelia nerimą planai palikti tik vieną siaurą protaką. Keltas jau dabar kartais Neringos pusėje pakyla aukštai, sunku užvažiuoti mašinoms, ar nebūsime atskirti ir po to prasidės kalbos apie tiltą?” – dėstė A. Feser.

Ji taip pat išreiškė nerimą dėl brėžiniuose Kopgalyje numatytos pramoninės ir infrastruktūros teritorijos. Tačiau R. Šimkus tikino, kad taip yra pažymėta dabar pasieniečių užimama teritorija.

Į pristatymo metu gautas pastabas BP rengėjai turi atsakyti per 10 dienų. Šie atsakymai turėtų būti paviešinti, o Uosto direkcija turėtų kreiptis į daugiau nei porą dešimčių planavimo sąlygas išdavusių institucijų, kad jau jos tartų savo žodį. Tada jau būtų kreipiamasi į Vyriausybę, kuri turi patvirtinti šį dokumentą.