Uostamiesčio merą pavaduojantis Artūras Šulcas apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimą nepradėti viešojo intereso gynimo procedūrų pagal jo ir daugiau nei 4300 klaipėdiečių prašymus, gimusius dėl vasarą pietinę miesto dalį kankinusios smarvės.  Gyventojų iniciatyvinės grupės atstovė Ligita Girskienė irgi žada pateikti tokį skundą, nors mano, kad kur kas daugiau naudos bus dirbant tiesiogiai su Vyriausybe.

Tuo metu nauju akordu šioje istorijoje tapo korupciniais nusikaltimais užsiimanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).  Ji ketvirtadienį išsiuntė reikalavimus aštuoniomis su šia istorija susijusioms institucijoms, kad jos pateiktų dokumentus ir visą reikiamą informaciją.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kokie argumentai?

Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui skirtame mero institucijos skunde rašoma, kad su šios prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Kornelijos Rušinaitės sprendimu, jog nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nesutinkama dėl keleto priežasčių.

„Klaipėdos mieste situacija dėl kvapų blogėja pakankamai dramatiškai, o žmonių, patiriančių gyvenimo kokybės diskomfortą skaičius yra labai didelis, bet, deja, operatyvių ir adekvačių pokyčių nėra. Dalis potencialių kvapų šaltinių yra ne Klaipėdos miesto teritorijoje, o Klaipėdos rajone esančiame Dumpių kaime, t. y. už Klaipėdos miesto savivaldybės kompetencijos galiojimo ribų ir Klaipėdos miesto savivaldybė neturi galimybės kvapų problemų išspręsti”, – akcentuojama skunde.

Taip pat pažymima, kad Klaipėdos miesto savivaldybė negali sutikti su nutarimo argumentais, kuriais „problemą paliekama spręsti pagal Vyriausybės sudarytos komisijos planą ir rekomendacijas”.

„Nemalonių kvapų problema yra susijusiu su gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybe, todėl palikti problemos sprendimą pagal teisės aktus, kurie ir iki tol nepadėjo spręsti problemos ir leido jai tik gilėti, ir rekomendacijas, kurių nėra privaloma laikytis, nėra tinkamas viešo intereso gynimas”, – mano rašto autoriai.

Jis taip pat akcentuoja, kad nutarime pakankamai daug dėmesio skirta 2016 ir 2017 m. atliktiems tyrimams ar veiksmams, tačiau tai esą mažai susiję su tuo, kad kvapų problema 2018 m. augo ir didėjo, o „esamos priemonės ir įprastas institucijų darbas neduoda siekiamo rezultato ir nepadeda spręsti vis augančios problemos”.

„Pažymėtina, kad tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, tiek Aplinkos apsaugos departamentas iš esmės nustatė pažeidimų, tačiau priemonės, kurių ėmėsi nustačiusios pažeidimus, Nutarime nenurodytos. Kad ir kokios jos buvo taikytos, akivaizdu, kad jos nepadeda išspręsti kvapų problemos. Nors Nutarime surinka daug medžiagos apie vykdytus patikrinimus, tačiau visiškai neskirta dėmesio priemonėms, kurių buvo imtasi, nustačius pažeidimus, nevertintas jų efektyvumas”, – rašoma skunde, akcentuojant, kad prokurorės nutarimas esą nėra pakankamai argumentuotas, priimtas neištyrus institucijų veiksmų nustačius pažeidimus, susijusius su nemalonių kvapų problema, nepakankamai išanalizavus teisinį reglamentavimą.

Tuo metu viena iš gyventojų parašų rinkimo iniciatorių L. Girskienė sakė, kad skundo dar nepadavė, bet ruošiasi tai padaryti. Moters teigimu, labai daug vilčių į prokuratūrą nebededama, ruošiamasi daugiau dirbti su Vyriausybe.

„Eisime tikrai iki galo”, – sakė L. Girskienė.

Ką daro STT?

Naujas posūki visoje šioje istorijoje įvyko sausio 3-iąją, kai STT Klaipėdos valdybos pareigūnė išsiuntė reikalavimą Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijoms, Aplinkos pasaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei uostamiesčio ir Klaipėdos rajono savivaldybėms.

Iš jų reikalaujama kuo skubiau pateikti informaciją ir dokumentų kopijas, susijusias su tuo, kaip imamasi įgyvendinti premjero sudarytos darbo grupės dėl kvapų ir taršos pasiūlymus ir rekomendacijas.

STT Klaipėdos valdybos viršininkas Arvydas Juršėnas „Atvirai Klaipėdai” paaiškino, kad tokių veiksmų imtasi gavus atitinkamą Klaipėdos apygardos prokuratūros persiųstą medžiagą.

„Dar neatliekame ikiteisminio tyrimo. Žiūrėsime, kokį procesinį sprendimą priimsime”, – sakė jis.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aivaras Velutis, kuriam institucijos gali skųsti tokį STT reikalavimą, savo ruožu paaiškino, kad prokuratūrai buvo persiųstas visuomeninio judėjimo kreipimasis, kuris buvo teiktas premjerui.

„Premjeras šį kreipimąsi nukreipė generaliniam prokurorui, o jis – atitinkamai Generalinės prokuratūros padaliniams, nes kreipimesi buvo nurodyta daug įvairių aplinkybių, apimančių tiek galimą viešąjį interesą, tiek kitokius nei korupciniai nusikaltimai, ir galimai juos, tad kiekvieno padalinio vadovas turėjo imtis priemonių savo kompetencijos ribose šiuos dalykus išsiaiškinti. Vėliau tai buvo persiųsta į aprašytų įvykių vietą. Dalis atkeliavo ir į mūsų padalinį, kuris tiria ir korupcinius nusikaltimus. O tada jau sprendimui priimti buvo nukreipta į STT. Jie apie savo atliekamus veiksmus neprivalo informuoti, jei tai nepatenka į prokuroro kompenteciją. Matomai, jie imasi kažkokių pirminių veiksmų, kad surinktų duomenis ir nustatytų, kas tai yra ir kokiu būdu tai reikėtų nagrinėti”, – paaiškino prokuroras.

Beje, gruodžio 19 d. vykusio ministrų kabineto pasitarimo metu taip pat buvo nutarta „Vyriausybės vardu kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl gautos medžiagos, susijusios su valstybės institucijų neveiklumu aplinkosaugos ir valstybinės žemės naudojimo srityse, galima suinteresuotų verslo grupių įtaka institucijoms, korupcija išduodant leidimus ir tiriant pažeidimus”. Taip pat buvo pavesta žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministrui atlikti vidinius tarnybinius tyrimus dėl galimo atsakingų asmenų neveikimo.