Svarbu, Temos

Smarvė: prokuratūra irgi nusišalina

Avatar

Martynas Vainorius
2018-12-28


Nuo taršos kentėjusių šiaurinės ir centrinės miesto dalies gyventojų prašymą ginti viešąjį interesą atmetusi prokuratūra analogiškai pasielgė ir su pietinės Klaipėdos gyventojų bei mero prašymais, kuriuos inspiravo šią vasarą nuolat jausta smarvė.

Tiek parašus rinkusios iniciatyvinės grupės atstovė Ligita Girskienė, tiek ir meras “Atvirai Klaipėdai” tvirtino, kad tokį sprendimą skųs aukštesniems prokurorams.

Tuo metu prieš dvi savaites vykusio Vyriausybės pasitarimo metu buvo dėstoma, kad dauguma teisės aktų pakeitimo projektų bus pateikti ministrų kabinetui tik iki vasario vidurio, nors biurokratai pradėjo su smarvės problema “kovoti” dar rugsėjį.

Nei protesto akcijos, nei tūkstančiai parašų kol kas kovoje su smarve ir tarša apčiuopiamų rezultatų pasiekti dar nepadėjo. Martyno Vainoriaus nuotr.
Prašymus sujungė

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas į Klaipėdos apygardos prokuratūrą kreipėsi dar rugsėjo pradžioje.

“Didžiausią susirūpinimą mums kelia skleidžiamos taršos galimas poveikis visuomenės sveikatai ir emocinei žmonių savijautai. Situacija blogėja pakankamai dramatiškai, o žmonių, patiriančių didžiulį gyvenimo kokybės diskomfortą skaičius yra milžiniškas, bet deja, ženklių, operatyvių ir adekvačių pokyčių nėra. Taip pat viešojoje erdvėje yra vis daugiau informacijos apie tiesioginę įtaką žmonių sveikatai. Tai jau yra riba, kurios peržengti niekam nevalia. <…> Vertinant visuomenės interesą kaip patį aukščiausią interesą, taip pat vertinant prokuratūros dalyvavimą ginant viešąjį interesą dėl oro taršos šiaurinėje miesto dalyje, savivaldos vardu prašome Klaipėdos apygardos prokuratūros ginti viešąjį interesą”, – buvo rašoma šiame kreipimesi.


Rugsėjo gale prokuratūrą pasiekė ir panašus gyventojų skundas, kurį buvo pasirašę per 4300 klaipėdiečių. Jame  buvo nurodoma, kad nemalonūs puvenų, fekalijų, nuotekų, degėsių, pūvančios mėsos, saldūs rapsų aliejaus kvapai jaučiami Klaipėdos miesto pietinėje dalyje, teritorijoje nuo Baltijos prospekto iki Jūrininkų prospekto, Rimkuose, taip pat Ketvergių, Toleikių, Lėbartų kaimuose, esančiuose Klaipėdos rajone. Nurodoma, jog gyventojai daugybę kartų kreipėsi j Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos padalinio specialistus, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir merą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, tačiau situacija tik blogėja. Todėl buvo prašoma ginti viešąjį interesą, užtikrinant Klaipėdos miesto pietinės dalies gyventojų Konstitucines teises į saugią, švarią gyvenamąją aplinką. Taip pat prašyta įvertinti ar visų atsakingų institucijų darbuotojai tinkamai vykdo savo funkcijas.

Abu šiuos prašymus prokuratūra sujungė ir tyrė kartu.

Kokie argumentai?

Visgi po atlikto tyrimo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Kornelija Rušinaitė konstatavo, kad šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas prokuratūrą informavo, kad beveik dvejus metus nebuvo gavęs skundų dėl Dumpių veikiančių įmonių skleidžiamų kvapų. Gyventojų skundai pradėjo plaukti šių metų rugpjūtį (iki spalio gauta daugiau nei 600). Reaguojant į tai buvo paimti kvapų mėginiai, o Nacionalinė laboratorija atliko jų sklaidos modeliavimą. Informuota ir apie atliktą UAB „Mestilla“ patikrinimą, kurio metu jokių pažeidimų nenustatyta, ir apie tai, kad nustačius kvapų normų viršijimą pareikalauta, kad UAB „Branda LT” patiektų kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų planą. Pastaroji, beje, iki nurodyto termino to nepadarė, nes apskundė teismui patikrinimo aktą.

Klaipėdos savivaldybė, atsakydama prokuratūrai, informavo, kad papildė aplinkos monitoringo programą naujais taškais ir jau vykdo pirkimo procedūras paslaugų tiekėjui išrinkti, kreipėsi Aplinkos ministeriją su prašymu skirti papildomą finansavimą aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planui parengti.

Aplinkosaugininkai savo ruožtu informavo apie atliktus patikrinimus ir jų metu aptiktus pažeidimus bendrovėse “Branda LT” ir “Grigeo Klaipėda”. O Aplinkos ministerija pateikė duomenis apie specialios darbo grupės veiklą.

Išvardinusi visas aplinkybes K. Rušinaitė priminė, kad prokuroras privalo ginti viešąjį interesą tik nustačius, jog valstybės institucijos neatlieka savo pareigų ar jas atlieka netinkamai. O šiuo atveju esą nėra pagrindo teigti, jog yra akivaizdūs institucijų neveikimas.

Jos sprendimas netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių dar gali būti skundžiamas Generalinei prokuratūrai arba Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui.

Su visu prokurorės sprendimu galima susipažinti čia.

Šansų nedaug?

Parašų rinkimo iniciatyvinės grupės atstovė Ligita Girskienė patikino, kad toks prokurorės sprendimas bus skundžiamas.

Analogiškai sakė besielgsiantis ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Anot jo, teisininkai didelių vilčių neturi, kad skundas galėtų pakeisti situaciją, tačiau esą reikia eiti iki galo ir įsitikinti, ar iš tiesų čia neįmanoma ginti viešojo intereso.

Su tarša – lygiai tas pat

“Atvira Klaipėda” jau rašė, kad analogiškas likimas ištiko ir 862 klaipėdiečių pasirašytą prašymą ginti viešąjį interesą dėl taršos, kai juodomis dulkėmis buvo nukloti Vitėje ir miesto centre esančių namų langai, palangės, sienos.

Žmonės akcentavo, kad per dvejus metus institucijos nesugebėjo nustatyti taršos kaltininkų, patraukti jų administacinėn atsakomybėn, tad esą jau galima kalbėti ir apie tarnybos pareigų neatlikimą, už kurį irgi yra taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Kreipimesi buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. 1 d. ir nustatyti atsakingus asmenis, „lygiagrečiai uždraudžiant pavojingą žmonėms ir aplinkai geležies rūdos krovą „Klasco“ – kreiptis į teismą dėl tokių darbų sustabdymo ir licencijos šiai krovai panaikinimo“.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė, nagrinėjusi šį prašyną, taip pat atsisakė pradėti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.  Prokurorė konstatavo, kad teisės aktų pažeidimų nenustatyta, leistinos į orą išmetamų teršalų normos nebuvo viršytos, o kompetentingos institucijos aktyviai sprendžia keliamus klausimus – „atlieka tyrimus, teikia vertinimus, priima sprendimus“.

Šis sprendimas taip pat dar gali būti skundžiamas. Iniciatyvos autoriai dar neapsisprendė, ar tai darys.

Teisės aktų keitimas – ilga kelionė per kopas

Nors premjero pavedimu dar rugsėjo viduryje buvo sudaryta jau minėta speciali komisija, kuri parengė ir konkrečias rekomendacijas, realių teisės aktų pakeitimų iki šiol nėra, vysta tik pasitarimai. Paskutinį tokį gruodžio 12 d. surengė Vyriausybė.

Jo metu buvo nutarta, kad absoliučią daugumą teisės aktų pakeitimo projektų Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausybei turi pristatyti iki kitų metų vasario 15 d., o kai kuriems projektams numatytas ir dar ilgesnis terminas. Pavyzdžiui,  griežtesnes kompostavimo taisykles aplinkos ministro įsakymu numatoma patvirtinti tik iki gegužės 31 d., psichoemocinio poveikio vertinimo rekomendacijos planuojamai veiklai numatoma parengti iki lapkričio 1 d., o “minimalūs privalomi (bendruosieji) technologiniai reikalavimus tam tikroms su kvapų sklidimu susijusioms veikloms” turi būti parengti tik iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Pasitarimo metu taip pat nutarta siūlyti, jog uostamiesčio ir Klaipėdos rajono savivaldybės kartu su AB „Klaipėdos vanduo“, Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija bei Aplinkos ministerija surastų sprendimą, kaip „Grigeo Klaipėda“ galėtų prisijungti prie miesto nuotekų sistemos ir jai nebereikėtų eksploatuoti savo valymo įrenginių.

Taip pat rekomenduota Dumpių kaime ir gretimybėse nebeplanuoti kvapus galinčių skleisti įmonių įsikūrimo bei parengti kompleksinę (strateginę) poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai valdymo programą, skirtą šioms teritorijoms.

Pakartotas ir jau anksčiau skambėjęs siūlymas Klaipėdos miesto savivaldybei sudaryti nuolat veikiančią kvapų ir aplinkos taršos stebėsenos darbo grupę, nors tokia jau veikia.


2018-12-28

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt