Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) informavo, kad dėl „Atviros Klaipėdos” iškeltų klausimų rengiant publikacijas ne tik buvo surengti du patikrinimai, bet ir į situacijos aiškinimąsi įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir  statybų inspekcija.

Prireikė trejų metų ir žurnalistų domėjimosi situacija, kad specialistai vėl atliktų patikrinimą bei dar kartą konstatuotų, jog „suformuotame valstybinės žemės sklype yra mūrinė tvora, kuriai NŽT sutikimas nėra išduotas”. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pastarosios specialistai turės pateikti savo išvadas dėl nelegalios verslininko Rimanto Cibausko tvoros Dailidžių gatvėje, metų metus užtvėrusios pasisavintą valstybinį sklypą, bei dėl UAB „Inreal valdymas“ terasų prie Dangės.

Antras patikrinimas – tik po trejų metų

R. Cibauskas 2012-ųjų sausį, kai dar buvo ir miesto Tarybos nariu, apskundė teismui NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą, kuriuo jam neleista ne aukciono būdu įsigyti besiribojantį 9,43 a valstybinės žemės plotą ir atliekant detaliojo planavimo procedūrą prisijungti jį prie dar 1998 m. įsigyto 9,13 a sklypo, tačiau pralaimėjo visose teismų instancijose.

Tada NŽT 2014 m. spalio 21 d. patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a.  2014 m. spalio 23 d. NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui.

Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tai jo neprivertė padaryti net dviejų teismų sprendimai. Spalio pabaigoje „Atvirai Klaipėdai” NŽT paklausus, kodėl tvora vis dar stovi, sulaukėme atsakymo: „Pagal priskirtas NŽT funkcijas administracinė byla buvo baigta.“ Tačiau kartu buvo konstatuota, jog tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius planuoja atlikti „naują žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą dėl pastatytų statinių, esančių  bendro naudojimo valstybinės žemės sklype”.

„Atvirai Klaipėdai” paklausus, kokie yra naujojo tyrimo rezultatai, tarnyba informavo, jog konstatuota, kad „suformuotame valstybinės žemės sklype yra mūrinė tvora, kuriai NŽT sutikimas nėra išduotas”.

„Šiuo klausimu NŽT Klaipėdos skyrius kreipsis į Statybos inspekciją ir gavus iš jų atsakymą, praneš apie tolimesnius veiksmus “Atviros Klaipėdos” redakcijai”, – pažadėjo tarnybos atstovai.

Terasos vis dar su klaustuku

NŽT kartu informavo, kad į Statybų inspekciją buvo kreiptasi ir po dar dėl vienos „Atviros Klaipėdos” publikacijos inicijuoto patikrinimo.

Spalio viduryje „Atvira Klaipėda”, paraginta vieno iš skaitytojų, domėjosi, ar bendrovė „Inreal valdymas“ rekonstruodama buvusį silkių rūšiavimo sandėlį teisėtai įrengė terasas šalia Dangės.

Savivaldybės tarnautojų ir architektų teigimu, terasos čia buvo suprojektuotos anksčiau nei dviračių takas. Skaitytojo nuotr.

Projekto autorė, architektė Ramunė Staševičiūtė tada aiškino, kad pirminiam rekonstrukcijos projektui leidimas buvo gautas dar 2008 m. ir jame jau buvo numatyta terasa. Kad tokios terasos yra numatytos projekte tikino ir Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Visgi NŽT, sulaukusi „Atviros Klaipėdos” klausimų, nusprendė atlikti patikrinimą vietoje.

„Atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu, dalyvaujant UAB “In Real” atstovui išsiaiškinta, kad terasos statytojas ir naudotojas yra šalia esančio sklypo naudotojas UAB ” Danės krantinės”. Jų teigimu, sklypo naudotojas įrengė terasą, remdamasis teritorijų planavimo dokumentu ir statybos leidimu pagal projektą. NŽT Klaipėdos skyrius dėl šios situacijos patikslinimo kreipsis į VTPSI”, – informavo tarnyba.