[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdoje ties Liepų gatvės ir Šiaurės prospekto sankryža UAB „Liepų projektai” pradėjo statyti apie 21 000 kv. ploto prekybos centrą, kuriame įsikurs prekybos tinklo „Maxima” parduotuvė. Vizualizacija skelbia, kad čia veiks ir prekybos tinklo „Senukai” parduotuvė.
Statybos vykdomos 4,62 ha ploto sklype, kuriame sovietmečiu ir iki 1997 m veikė Klaipėdos gamybinė-komercinė įmonė „Žemės ūkio technika”, daugelio vadinta „Žemtiekimu”.
Du dideli nuomininkai
Su prekybos centro statytojo – Vilniuje registruotos UAB „Liepų projektai” – vadovu Artūru Šukiu susisiekti nepavyko, jis į skambučius neatsakė.
Iš projektinės dokumentacijos, kurią rengė UAB „ARCHITECTS” ir Edmundo Andrijausko projektavimo firma, matyti, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirtis į komercinę buvo pakeista dar pernai kovą Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
Apie 21 000 kv. m ploto prekybos centras pagrindiniu fasadu bus orientuotas į Liepų gatvę. Rašoma, kad jame įsikurs du pagrindiniai ir keliolika smulkesniųjų nuomininkų. Statybvietėje pakabinta vizualizacija byloja, kad didieji nuomininkai bus prekybos tinklai „Maxima” ir „Senukai”.
Apie 15 000 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelė planuojama palei Liepų gatvę. Čia bus apie 550 parkavimo vietų, iš kurių 22 bus skirtos žmonėms su negalia ir 5 – šeimoms.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Sklypo vakarinėje pusėje įsikurs maisto prekių parduotuvė, centrinė dalis skirta smulkiems nuomininkams, rytinėje pastato dalyje įsikurs statybinių ir pramoninių prekių parduotuvė. Numatomi keli įėjimai į maisto prekių parduotuvės zoną iš Liepų gavės pusės. Patekimai į smulkiųjų nuomininkų patalpas numatomi iš centrinėje pastato zonoje suformuotos automobilių stovėjimo aikštelės. Patekimas į statybinių ir pramoninių prekių parduotuvę numatomas iš Liepų gatvės pusės.
„Maxima LT” atstovas ryšiams su visuomene Paulius Stonis patvirtino, kad šiame prekybos centre iš tiesų įsikurs šio prekybos tinklo parduotuvė.
„Maximos“ parduotuves atidarome ne tik mažesniuose, bet ir dideliuose miestuose, nes poreikis patogiai apsipirkti šalia namų auga visoje šalyje. Liepų g. 81 įsikurs „XX“ formato parduotuvė – tokių Lietuvoje šiandien veikia per 65. Parduotuvėje bus sukurta per 60 naujų darbo vietų. Apie atidarymo datą kol kas kalbėti anksti, o informacijos apie investicijų dydį bei įsikūrimo patalpose sąlygas atskleisti iki pat parduotuvės atidarymo negalime”, – teigė jis.
Šiuo metu Klaipėdoje veikia 14 „Maximos“ parduotuvių: 8 – „X“, 3 – „XX“ bei 3 – „XXX“ formato.
UAB „Kesko Senukai Lithuania” atstovai kol kas į „Atviros Klaipėdos” klausimus atsakymų nepateikė. Kai jų sulauksime, publikaciją papildysime.
Kaip keisis eismas?
Susisiekimo schemą dar 2017 m. spalio 31 d. patvirtino Savivaldybės saugaus eismo komisija. Pagal ją į prekybos centro teritoriją suprojektuoti 3 įvažiavimai. Liepų gatvės važiuojamąją dalį numatoma išplatinti, ties sankryžomis įrengiant papildomas eismo juostas. Tarp Garažų ir Pievų gatvių, numatoma įrengti visuomeninio transporto stoteles su keleivių laukimo paviljonais. Ties Pievų gatve, sankryžos prieigose projektuojamos keturios eismo juostos, po vieną eismo juostą kairiam ir dešiniam posūkiui ir po dvi juostas tiesiai. Šioje sankryžoje eismo reguliavimui numatoma įrengti šviesoforą.
Liepų gatvėje ties Garažų gatve, sankryžos prieigose projektuojama po tris eismo juostas, po dvi eismo juostas važiuoti tiesiai, vietą eismo juostą posūkiui į kairę (pietvakarių kryptimi) ir vieną eismo juostą posūkiui į dešinę (šiaurės rytų kryptimi). Šioje sankryžoje numatoma įrengti naują šviesoforą.
Liepų gatvėje ties Šiaurės prospektu, sankryžos prieigose projektuojama po tris eismo juostas, po dvi eismo juostas važiuoti tiesiai, vietą eismo juostą posūkiui į kairę (šiaurės rytų kryptimi) ir vieną eismo juostą posūkiui į dešinę (pietvakarių kryptimi). Sankryžoje numatoma įrengti naują šviesoforą.
Šiaurės prospekte numatoma įrengti papildomą eismo juostą visuomeninio transporto stotelei ir lėtėjimo juostai posūkiui į dešinę.
Vietos istorija
Sklype, kuriame šiuo metu jau darbuojasi UAB „Binkauskas ir Stašinkas” statybinė technika, sovietmečiu ir iki 1997 m veikė Klaipėdos gamybinė-komercinė įmonė „Žemės ūkio technika”. Jai vadovavęs 78-erių Kęstutis Romualdas Pronskus mielai sutiko papasakoti, kokia čia tuo metu buvo vykdoma veikla.
„Egzistavo toks respublikinis susivienijimas „Žemės ūkio technika”. Buvo įkurtos specializuotos tarprajoninės bazės didžiuosiuose miestuose, taip pat Klaipėdos tarprajoninis susivienijimas „Žemės ūkio technika”. Jo tiekimo bazės, buvusio šioje vietoje, direktoriumi buvau paskirtas 1975 metų sausio 29 dieną, atvykau iš Vilniaus”, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, po kurio laiko įvyko reorganizacija ir tiekimo bazė buvo atskirta, atsirado Klaipėdos gamybinė-komercinė įmonė „Žemės ūkio technika”, kurią visi vadindavo „Žemtiekimu”.
„Tiekdavome žemės ūkio techniką ne tik Klaipėdos zonai, kai kuriuos dalykus ir visai respublikai. Pavyzdžiui, vilkikus „Kolchida”, vadintus „gruzinskoje čiudo” (gruziškas stebuklas – aut. pst.). Buvo čia ir geležinkelis, bet statant Liepų ir Šiaurės prospekto sankryžą jis buvo panaikintas. Daug prekių gaudavome vagonais ir iš Vokietijos Demokratinės Respublikos. Keliaudavo visos kokios tik būdavo medžiagos, taip pat ir statybinės. Atsarginėmis dalimis prekiavome visiems, ne tik žemės ūkio organizacijoms. Surinkdavome čia ir plūgus, kultivatorius”, – pasakojo K. R. Pronskus.
Pasak jo, teritorijoje buvo sandėliai. Dengti buvo penki, jų plotas siekė po 2000 kv. metrų, dar vienas buvo didelis arkinis.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pašnekovo teigiu, įmonėje dirbo apie 50-60 žmonių.
„Buvo puikus kolektyvas. Visi buvo aprūpinti butais. Buvome pelninga įmonė, metinė apyvarta būdavo 28-32 milijonai rublių”, – pasakojo senjoras.
Anot jo, po nepriklausomybės atgavimo įmonei buvo paliktas tas pat pavadinimas, tik jos savininke tapo Žemės ūkio ministerijai.
„1997 metais įvyko privatizacija, įmonę nusipirkto verslininkas Gintaras Milčius, bet jis ilgai netrukus autostradoje ties Gargždais įvykusios avarijos metu pateko į komą ir kaip jau toliau klostėsi įmonės likimas nežinau”, – sakė K. R. Pronskus, iš įmonės atleistas po privatizacijos ir neišaugojęs jokių darbinių fotografijų.
Registrų centro duomenimis, leidimas griauti čia stovėjusius pastatus buvo išduotas pernai gruodį. Seniausias iš pastatų buvo statytas 1956 m. Sklypas yra valstybinis, nuomojamas, UAB „Liepų projektai” nuosavybės teises į pastatus įsigijo 2007 m.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”73021,73020,73024,73023,73022,73019,73025″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]
Oligopolija pleciasi … yra pasakyta
Buvo ši vieta kažkoks „šabakštynas”, dabar bus nors sutvarkyta, o kad parduotuvės,tai nėra viena iš blogybių.
Kiekvienam miestelenui po supermarketa , pirmyn!
Daugiau Klaipedai nieko nereikia.
Labai puikus projektas. Uostas prievartaujamas investuoti į miesto infrastruktūrą, gerinti kelius. Tuo tarpu lengva ranka išduodami leidimai statyti tokius monstrus vos pora km iki miesto centro. Kam buvo reikalingas šiaurės prospektas, jei naujasis transporto kamštis tikrai apsunkins transporto patekimą į uostą. Argi savivaldybė neturėtų reikalauti iš šių verslininkų labiau prisidėti prie infrastruktūros, kad ir gyventojams nekiltų nepatogumų, pvz. viaduko statyba ties Lesto, kad ilgesniu laikotarpiu nereikėtų to daryti mokesčių mokėtojų pinigais, kaip dabar Kaunas vargsta su Mega.
Mano asmeninė nuomonė.Kodėl tokie sprendimai kaip šis, paviešinami kai jau pradėtas statybos procesas. Jau „nuspręsta” kokios paskirties objektas atsiras duotoje teritorijoje. Čia užsimezgė diskusija kai „šaukštai jau po pietų”. Ir Klaipėdos miesto bendruomenė ir ekspertai, pabrėžiu ekspertai! , o ne biurokratai ir administratoriai turi būti išklausyti priimant tokius ilgalaikes pasekmes turinčius sprendimus.
Susidaro vaizdas, kad miestui, jo vystymuisi svarbūs sprendimai priimami tyliai prie „keturių akių”. Mano nuomone šitoje situacijoje nusikalstamai trūksta viešumo. Sprendimai priimami jėgos ir pinigų galios principais. Kuo didesni pinigai įsisavinami tuo mažiau viešumo ir atvirumo įvairioms nuomonėms. Turtingi vyrai pasakys man : „šuns balsas į dangų neina”…
Jūsų žiniai, kaip vienas iš projektų autorių nurodytas architektas E. Andrijauskas yra Klaipėdos regioninės architektūros tarybos pirmininkas… Tačiau ši taryba apie šio prekybos centro projektavimą nieko nežinojo ir nežino… 🙂 Manau, tolimesni komentarai nėra reikalingi…
Mažmeninės prekybos ploto, tenkančio tūkstančiui gyventojų, statistika:
1 tūkst. gyventojų 2017 m. teko Vilniuje – 2 tūkst. m2, Šiauliuose – 1,8 tūkst. m2, Klaipėdoje – 1,7 tūkst. m2, Kaune – 1,6 tūkst. m2, Panevėžyje ir Palangoje – po 1,5 tūkst. m2. Čia bendras prekybinis plotas, o paskirstymo tarp mažų parduotuvių ir prekybcentrių statistikos duomenų bazėje man nepavyko surasti. Dar prieš keletą metų buvo plačiai kalbama, kad optimalus prekybos ploto kiekis mieste yra apie 1500 m2 tūkstančiui gyventojų.
Šiaurinėje Klaipėdos dalyje – užeikit į bet kurį Rimi, Maxima, IKI ar Norfa – vos viena ar dvi kasos tedirba, nes paprasčiausiai nėra pirkėjų, kad tų kasų reiktų daugiau. Tikėtina, kad tos deklaruojamos 60 naujų darbo vietų realybėje gali tapti gerokai mažesniu kiekiu. Kad stambių prekybos tinklų nereguliuojama plėtra miesto centruose išskerdė mažąsias privačias parduotuves kaip smulkų verslą – jau įvykęs faktas. Savo ruožtu stambieji prekybininkai, stengdamiesi „atkalti” savo investicijas į nuolatinę plėtrą ir uždirbti iš mažėjančios pirkėjų masės – turi kelti kainas, o gamintojus/tiekėjus spausti žemyn. Tie cypia negalėdami išgyventi, kol vienaip ar kitaip susitvarko savo produkcijos eksportą svetur. Todėl vietoj normalios jautienos savo parduotuvėse ir matom beveik vien antibiotikų pribadytą karvieną 🙂 Nes tokios ekportuoti neįmanoma, o parduoti juk reikia. Neišpirksit – sumals į faršą ir vis tiek sulapnosit. 🙂
Statistikoje pateikiama mažmenos pardavimų apyvarta tenkanti vienam gyventojui Klaipėdoje atspindi labiau prekių pabrangimą, o ne didesnį prekių suvartojimą (įsigijimą): 2016 metais Eur3552,- ir 2017 metais – Eur3728,- Matyt, Maxima ir Senukai prognozuoja ženklų Klaipėdos gyventojų skaičiaus augimą – kitaip tokia investicija į jau užpildytą prekybos plotu rinką gali atrodyti labai rizikinga. Taigi – kuo labiau jie plėsis gyventojus prarandančiam mieste – tuo brangiau visi mes už pienuką mokėsim.
Koks nors multifunkcinis sporto ar/ir laisvalaikio centras Šiaurinėje miesto dalyje būtų labiau gyvenimo kokybę keliantis objektas, negu dar vienas visiškai banalus prekybcentris. Tiek jau to, jeigu jau patys nesugebam – tegul vėl kauniečiams valdyti atiduoda kaip Areną ar baseiną- bet kad mes bent naudotis galėtumėm… Kaip atsvarą jaunimo „laisvalaikiui” Akropolyje. Blogai, kai vienas ar du neatsakingi žmonės ima su gyvu miestu kažkokį savo Sim-City žaisti. Kaip jie toje vietoje žada miesto transportą ir planuojamą išorinio uosto krovinių transporto srautą suderinti tose pat gatvėse, per gyvenamus rajonus, be jokio atskyrimo – iš vis nesuvokiama.
Tik neabejokite Maximos ar Senukų savininkų galimybėmis skaičiuoti- jie tai moka už jus, su visa pagarba, gerokai geriau. Nusiraminkite, pamatysit kaip viskas čia atgis.
Mielas geriau skaičiuojantis kolega, smulkaus verslo atgimimą jau pamatėm miesto vidury įsikūrus Akropoliui. Ačiū, užtenka, grėblys, bandykim kitaip. Tolimesnis monopolinių struktūrų galios didinimas mieste kels daugiau problemų, negu naudos. Tai yra pinigų pompa iš miesto, bet čia kita tema. Ši investicija dar galėjo atsitikti kažkur miesto prieigose, o ne prie pat centro. Niekada neabejojau Maximos ir Senukų gebėjimu paskaičiuoti savo naudą, bet jūs man gal paaiškinkit paradoksą, kad priešingai rinkos santykių teorijai, per prekybcentrių plėtrą mieste nuolat didėjanti pasiūla niekaip nesukelia konkurencinių santykių tarp visokių maximų ir rimių, ko pasekoje turėtume stebėti kainų korekcijas. Monopolistai ir jų susitarimai iškreipia rinką. Todėl už šiuos naujai vystomus plotus mes visi mokėsime investuotojui pirkdami vėl pabrangusį pienuką ir plintusus – nes rinkos imlumas, perkamoji galia ir poreikis prekėms stagnuoja ir gali mažėti, o už pastatus investuotojas norės susigrąžinti per maždaug 10 metų. Va, čia jie labai protingai paskaičiuoja. O kad šabakštyną sutvarkys – žinoma kad gerai, bet ten turėjo būti suplanuotas miestui naudingas objektas. Kad net architektai ir urbanistai nieko nežinojo, kaip teigia (arba apsimeta), apie tokius savo pačių planus dar daugiau Maximos pritempti vietinio verslo plėtros sąskaita – skandalas ir tiek. Jie irgi savo maržas už „kad viskas tyliai, be šurmulio” neblogai skaičiuoti moka, matyt 🙂 Net miesto svetainės 3D žemėlapyje, kur rodomi suplanuoti statyti objektai – šio naujo prekybcentrio niekaip nerasit 🙂
Sovietiniai projektavimo principai – Klaipėdos etalonas. Gatvės kuo platesnės, parkavimo aikštelės kuo didesnės…
Iš tikrųjų yra labai blogas sprendimas miesto centre statyti pastatus stipriai atitrauktus nuo gatvių. Liepų g. vedama Baltijos pr. keliu, kai atitraukus užstatymą nuo gatvės nesuformuojamas adekvatus užstatymo charakteris. Matant tokius procesus kyla pagrįstas klausimas, ko vertas miesto bendras planas, parengta gausybė specialiųjų planų ir t.t. Trumpai tariant, viena kalba, kita daro. Ydinga praktika, argumentuotai kritikuojama ekspertų (architektų, urbanistų, ekonomistų, sociologų), civilizuotame pasaulyje išmesta į šiukšlių dėžę prieš gerus porą dešimtmečių.
Nėra tam net jokių komentarų – betonuoja Klaipėdą, greit visus pavers betoninėm smegenim.
anksciau vaizdelis jumis tenkino? 😀
Labai gerai,kad šiukšlynas virs normalia vieta
NUSIKALTIMAS MIESTUI, SMULKIAJAM VERSLUI. KAS ANTRANKIUS UŽDĖS BUDINUI?
Atleisk Martynai, bet šį straipsnį pavadinčiau „ Kas uždės tramdomuosius marškinius Budinui?“ Jau net nežinau ar ateis kas sutramdyti tą Budiną nuo visokių beprotiškų įsakymų. Ar vėl su juos sudarinės koalicines sutartis? Na negalima tokių monstrų – 21 000kv/m statyti miesto centre, tai draudžia net miesto bendrasis planas. Žmonės važiuoja lauk iš miesto, o į centrą kišami Depai, Akropoliai, Senukai – viskas turėtų būti atvirkščiai. Tokiais sprendimais transporto problemos didėja, o politikai niekus tauzija apie šviesoforus ir žalias bangas. Šiaurinio transporto koridoriaus (Lideikio ir Liepų gatvių sankryžos) problemos neišspręstos, o Budinas pasirašinėdamas įsakymus tvirtina detaliuosius. Be jokių svarstymų, aptarimų – jis viską žino. Šiame centriniame miesto įvažiavime jau formuodavosi transporto kamščiai, tai kas bus kai padidės sunkiojo transporto krovinių tranzitas iš uosto ir bus pastatytas šis „centras“. Ką tada darysime – platinsime nesenai rekonstruotą tiltą per Dangės upę ir visą atkarpą iki Palangos kelio? Kvailys – puse bėdos, bet darbštus kvailys – nelaimė miestui. Na bet gal čia jų mėlynasis proveržis?
Romai, gal prieš lipdamas ant bačkos išpažintum savo, kaip architekto nuodėmes prieš Klaipėdos paveldą?
cia Klaipedos centras? 🙂
nuo cento 1,2 km, tai priepat centro. Kamščiai garantuoti. Tokius monstrus statyti užmiestyje kaip ermitažą.
O iki pakrascio 500 metru, tad nesapaliokite 😉 Beja iki realaus centro atstumas bus kokie 4 kilometrai, nebent jus manote, kad Klaipedos centras vis dar senasis pastas 🙂 bet ir tuo atveju iki jo 1.7 kilometro 😉
Miesto centras nėra taškas erdvėje.
1,7km iki centrinės Manto gatvės, bet centras nėra taškas, o miesto centrinė dalis, kuri prasideda jau nuo viaduko. O iki pakraščio (Palangos plento) beveik 2 km. O Jūsų 4 km yra iki jūros Smiltynėje tiesiu taikymu. Tamstai su atstumais ne kas.
Romai, siūlau nepamiršti kad visų pirma klausimus turim užduoti architektams, t. y sau patiems. Ne p. Budinas parengia p. Budinui dokumentus paskirties keitimui, ne p. Budinas pasirašo kaip tokių projektų rengėjas. Jau nusibosta apie tai kalbėti ir viešai ir kolegų tarpe. Ekspertuojame kitus, o savęs iš šono nematome.