Prie vilkiko vairo sėsti girtam tampa įprastu dalyku. Pastaruoju metu tuo ypač piktnaudžiauja iš kitų buvusių sovietinių respublikų atvykę vairuotojai. Šį kartą Klaipėdoje girtas įkliuvo kirgizas.
Pirmadienį vėlai vakare apie 23.45 val. Nevėžio g. esančios vienos bendrovės teritorijoje apsaugos darbuotojas pastebėjo asmenį, kuris svirduliuodamas įsėdo į sunkvežimio-vilkiko vairuotojo vietą ir ėmė važiuoti. Apsaugos darbuotojas, pribėgęs prie vilkiko, liepė vairuotojui išjungti variklį ir išlipti, tačiau pastarasis į perspėjimus nereagavo ir bandė važiuoti toliau. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas.
Atvykus policijos pareigūnams 58 metų vilkiką vairavęs Kirgizijos Respublikos pilietis į alkoholio matuoklį įpūtė net 2,54 prom.
Svečiui iš tolimos šalies teko išbandyti Klaipėdos areštinės patogumus.
12.800 vilkikų per parą atvykstančių į uostą ir išvykstančių iš miesto – toks uosto krovinio srautas yra įrašytas į Klaipėdos uosto plėtros planus ir į uosto bendrąjį planą. Visi vilkikai uosto teritorijas turės pasiekti miesto gatvėmis – šiaurinėje dalyje Lideikio g. , Šiaurės pr., Liepų g. – nuo Palangos plento įvažiavimo į miestą pro Technikumą. Pietinėje dalyje įvažiavimas vilkikams turėtų būti per aplinkkelį, bet jo šiuo metu neplanuoja statyti nei miestas, nei uostas savo planuose. Todėl lieka tik Jūrininkų prospektas. Centre – tas pat Baltijos pr., reklamuojama estakada Balt./Šil.pl. – bet kad nuo jos nusileidęs krov.transportas vėl įsimaišo į miesto eismą, stoja prie tų pat šviesoforų ir Taikos pr. žiedo.
Uosto direkcijos portale port.lt yra įdėtas uosto bendrojo plano aiškinamasis raštas, jame yra ir visa ši informacija. Skaitykit, domėkitės, bandykit suvokti kas tai yra. Kad būtų lengviau įsivaizduoti kas yra 12800 vilkikų per parą – tai yra judanti kolona, kuri prasideda Klaipėdoje ir baigiasi kažkur tarp Vilniaus ir Baltarusijos sienos, jei ne toliau. Skaičiuojam, kad vidutinis „fūros” ilgis apie 15m ir kolonoje laikoma apie 20m distancija tarp mašinų – gausite apie 400 km koloną vilkikų, kurie kasdien turi suvažiuoti į Klaipėdą, paimti ar atiduoti krovinį ir išvažiuoti. Uosto vystytojai sako, kad tai tik teorinis skaičius – ok, tarkim tik pusė to srauto bus realiai – kolona bus apie 220 km. Ar Klaipėdai tai priimtina? Urbanistai, aplinkosaugininkai, kitų sričių specialistai sako, kad ne. Bet niekam neįdomu. Jokie argumentai, kad toks krovinio srautas be problemų būtų tinkamas Būtingėje, bet žudantis Klaipėdą – niekas jiems neveikia, jie betonuos visą pajūrį, traiškys miestą, bet statys išorinį uostą mieste, Melnragėje, ir visus krovinio srautus gabens miesto teritorija, per gyvenamus rajonus. Geležinkelis papildomai – vien uosto krovinių judės po 58 pilnus sąstatus į miestą ir iš miesto per parą.
Akivaizdu, kad tolimesnė uosto plėtra miesto ribose yra strateginė klaida, nes galutinai supriešins uosto kompleksą su gyvenimo kokybės siekiančia miesto visuomene, atitinkamai ir su miesto valdžia. Tikrai bus blogai miestui ir uosto verslui. Priešprieša kenks uostamiesčiui konkurencijoje su kitais uostas, prarasim dalį tradicinių krovinių, nors konteinerių smarkiai padaugės.
Vienintelis įmanomas kompromisas yra tolimesnę uosto plėtrą nukreipti į Būtingę, kur jau ir taip yra uostas, kraunantis vien naftos produktus. Tačiau visuomenei yra meluojama, kad uosto išvystymas Būtingėje yra neįmanomas, per brangus, nėra gylių, latviai nesutiks ir t.t. Melas, falšas, duomenų klastojimas, atmetimas bet kokių nepalankių argumentų, kitų šiuolaikinių uostų raidos pavyzdžiai jiems neįdomu – tokiais metodais veikiama šiandien, projektas sparčiai stumiamas pirmyn. Vos tik Melnragė bus (o tikrai bus, net neabejokit) patvirtinta kaip uosto plėtros vieta Lietuvos Resp. bendrąjam plane – statybos prasidės IŠ KARTO, be jokių diskusijų su iki šiol direkcijos apmokėtu piaru primigdyta visuomene. Gal buldozeriai vieną kitą pažadins, o gal ir ne.