Uosto direkcijoje ketvirtadienį besilankiusio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, valstietis Virginijus Sinkevičius sako palaikantis planus ties Melnrage statyti giliavandenį uostą, tačiau mano, kad šį projektą įgyvendinti koncesijos būdu būtų labai sudėtinga, ypač jei investuotojas būtų Kinijos kompanija.
„Šiandien matome valstybėje problemą, kai ją palieka gyventojai būtent dėl nepakankamo jos ekonomikos vystymosi. Todėl mes negalime sustoti, turime diktuoti madas visame Baltijos regione ir išorinis uostas galėtų būti toks sprendimas”, – teigia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Džiugina rekordiniai skaičiai, tačiau aplinka yra labai konkurencinga, aktyvūs mūsų kaimynų veiksmai, tad uosto plėtra turi išlikti tarp valstybės prioritetų.Augant uostui auga ir mūsų valstybė. Akivaizdu, kad giliavandenio uosto poreikis yra, turime skaičius. Todėl Vyriausybė privalo svarstyti šį projektą. Tačiau pirmiausia kyla aplinkosauginiai klausimai, su šiuolaikinėmis technologijomis valstybės tikslas yra užtikrinti gyventojams maksimalią ramybę, bet kartu negalime atsilikti nuo ekonominio vystymosi. Šiandien matome valstybėje problemą, kai ją palieka gyventojai būtent dėl nepakankamo jos ekonomikos vystymosi. Todėl mes negalime sustoti, turime diktuoti madas visame Baltijos regione ir išorinis uostas galėtų būti toks sprendimas”, – sakė jis.
Praėjusią savaitę Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus sakė, jog realiausia, kad išorinio uosto statybos galėtų prasidėti apie 2020 m. Būtų arba skelbiamas konkursas operatoriui ateiti, arba būtų taikomas koncesijos variantas, kuris direkcijai yra priimtinesnis, nes „tada investuotojas pats labai stengiasi, kad atsipirktų”.
V. Sinkevičius mano, kad toks kelias yra labai sudėtingas.
„Turiu labai gerą patirtį su koncesija Lietuvoje, nes dirbau su Lietuvos oro uostų koncesijos projektu ir žinau, kaip sunkiai jis skinasi kelią. Ir dėl nacionalinio saugumo klausimų. Įstatymai labai aiškiai apibrėžia, kad koncesijos dalyviais negali būti ne NATO ir ne Europos Sąjungos valstybės. Be to, mes neturime Lietuvoje gerų patirčių su koncesijomis. Aš labai tikėjausi, kad oro uostai bus ta geroji patirtis, bet panašu, kad ši Vyriausybė pristabdė tą projektą. Žiūrėsime, kaip bus su uostu. Labai svarbu parengti tokį projektą, kad jis būtų patrauklus investuotojams ir tai būtų dideli vardai, kurie dirba jau ne viename uoste. Viskas priklausys nuo to, kaip bus parengtas projektas, kokia bus kaina, sąlygos. Aš pats esu didelis šalininkas koncesijos, nes visoje Europoje tai yra sėkmingai taikoma praktika, tik Lietuvoje turėjome neigiamas praktikas ir yra atitinkama opinija, kurią reikia keisti. Kinijos atveju su koncesija būtų labai sudėtinga”, – sakė komiteto pirmininkas, palaikantis ir siūlymą Uosto direkciją iš valstybinės įmonės pertvarkyti į akcinę bendrovę.
A. Vaitkus savo ruožtu praėjusią savaitę tikino, kad išorinio uosto projektu Klaipėdoje domisi ne tik kinai, bet ir Izraelis, Vokietijos, Prancūzijos uostai. Preliminariai skaičiuojama, kad toks projektas gali atsieti apie 800 mln. eurų.
Uosto direkcijos skaičiavimais, įgyvendinus giliavandenio uosto projektą metinė krova 2025 m. išaugtų iki 76,57 mln. tonų (+38 mln. tonų lyginant su 2015 m.). Esą būtų sukurta apie 30 tūkst. papildomų darbo vietų uoste ir su juo susijusiose įmonėse, o viešosios metinės pajamos dėl to padidėtų 677 mln. eurų.
Giliavandenio uosto projektui aktyviai priešinasi dalis Melnragės gyventojų.
uztenka dvieju 3 metru plocio vezes gelezinkeliu i jura nutiestu tarp kuriu 200 metru butu ir gylis uosto ne 17, o 25 metrai butu (ties isejimu i jura begiai suartetu iki 6 metru) ir iskrauti iskart ant traukiniu kuriu pakrovus viena kita pakraudinetu o per ta laika tas suvazinetu i sausuma ir atvaziuotu tuscias trecias ir taip cikliskai be sustojimu vyktu perkrovimas net 3 laivu is karto (is abieju pusiu ir tarp begiu)