Eksperimentas, kurio metu siekta perimti žinias apie pramoninį krevečių auginimą ir specialiai šiam tikslui buvo sukurta bazė Klaipėdos universiteto (KU) verslo inkubatoriuje, sėkmingai artėja prie finišo tiesiosios. Rezultatus ir patirtį akvakultūros sektoriaus bei akademinės bendruomenės atstovai apibendrins balandžio 26 d. susitikę Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP).
Dauguma krevečių jau užaugo iki rinkai reikiamo dydžio. KMTP nuotr.
Į Klaipėdą iš Mančesterio 10 tūkst. blyškiųjų baltakojų krevečių (Litopenaeus vannamei) lervų buvo atskraidintos praėjusių metų lapkritį. Dauguma krevečių jau užaugo iki rinkai reikiamo dydžio (apie 30 g).
Galimybę uostamiestyje įkurti unikalią bazę atvėrė projektas „InnoAquaTech”, kuriame KMTP dalyvauja drauge su partneriais iš užsienio. Infrastruktūra kainavo apie 100 tūkst. eurų, dalis reikiamų lėšų gauta iš ES fondų.
Krevetes pradėjusius auginti klaipėdiečius nuolat konsultuoja Vokietijos ekspertai, bendradarbiaujama su Lenkijos, Vokietijos mokslininkais, vietos akvakultūros ir biotechnologijų verslu.
Kadangi krevečių auginimui reikalingi dideli energijos kiekiai vandeniui šildyti, mąstoma apie galimybes pasitelkti geoterminius resursus, kuriais turtingas Vakarų Lietuvos regionas.
Specialistai skaičiuoja, kad natūralūs žuvų ir jūros gėrybių ištekliai sparčiai senka. Teigiama, kad vidutinis pasaulio žuvies suvartojimas 2016 metais pasiekė rekordinius 20 kg vienam asmeniui per metus. Tad manoma, kad komercinė žvejyba ilgainiui nebegalės patenkinti šių augančių žmonijos poreikių.
Planuojama, kad 2030 m. visa akvakultūroje užauginta produkcija sudarys kone 60 proc. pasaulinės žuvininkystės produkcijos.
Na kaip šaunu. Ir Klaipėdos universitetas turės kuo pasigirti. Sėkmės projektuose. Nepritrūkite entuziazmo. Ir finansų.