Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtina esą Vyriausybė svarstys, ar artimiausiu metu metu apmokestinti ne tik labiausiai aplinką teršiančius dyzelinius automobilius, bet ir visą šiuo kuru varomą transportą. Taigi, didžią dalį žemės ūkio technikos – traktorius beigi kombainus.

Vyriausybės nemeilė dyzelinu varomiems mechanizmams be to esmingai atitinka bendrą Europos Sąjungos politiką mažinti taršą bei klimato kaitą skatinančias anglies dvideginio išlakas į atmosferą. eutrophication&hypoxia (flickr.com) nuotr.

Praėjusią savaitę būdamas Tauragėje praėjau šalia vienos lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelės ir suskaičiavau joje 13 pastatytų automobilių. Atspėkite, kiek jų buvo varomi dyzelinu? Teisingai – visi ligi vieno. Nenoriu pasakyti, kad mažesniuose šalies miestuose viskas yra „ant dyzelio“, tačiau faktas, kad didesnė transporto dalis juda varoma šiuo būdu. Todėl akivaizdu, kad Vyriausybės planai yra prasta žinia tokią techniką naudojantiems. Pasekmės gali būti daug skaudesnės didumai kišenių, daug labiau nei Sveikatos apsaugos ministerijos eksperimentai vartaliojant vaistų kainodarą.

Ta proga Tauragėje diskutavome su kolegomis, kaip turėtų elgtis Lietuvos vykdomoji valdžia, kad galų gale nepasiklystų tarp įvairiais lygiais deklaruojamų tikslų ir išlaikytų bendrą jų koordinačių sistemą.

Viena vertus, akivaizdu, kad dabartinis arba atnaujintas ministrų kabinetas yra visai ne „kubiliškas“ – jis yra ne taupantis ar pinigus kaupiantis, o dalinantis. Ir visai nepaisant atsinaujinimo sunku patikėti, kad, ligi Seimo rinkimų likus kiek daugiau nei metams, šį principą kaip nors ketintų ar gebėtų pakeisti.

Problema tik, kad pažadų padalyti paskelbta nemažai, tačiau išteklių nebėra, todėl sugalvota pagaliau išgirsti metai po metų tarptautinių ekspertų kartojamus patarimus padidinti įplaukų į valstybės biudžetą bazę. Dažniausiai Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, o dabar ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovai kraipo galvas, kodėl Lietuvoje nėra visuotino nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių. Tad iki šios vietos – tarsi ir viskas logiška.

Dar labiau logiška atrodo prisiminus prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos kalbą, kurios pabaigoje jis geidavo, kad Vyriausybė imtųsi vardan „gerovės valstybės“ padidinti per biudžetą perskirstomą bendrojo vidaus produkto dalį iki 35 proc., nes tik tuomet rastųsi daugiau viešųjų finansų išteklių, iš kurių galima būtų kelti algas medikams, mokytojams ir visiems biudžetinio sektoriaus atstovams.

Vyriausybės nemeilė dyzelinu varomiems mechanizmams be to esmingai atitinka bendrą Europos Sąjungos politiką mažinti taršą bei klimato kaitą skatinančias anglies dvideginio išlakas į atmosferą.

Taigi, ir europiniame kontekste atrodo, kad mūsų valdžia neklaidžioja tamsoje, atvirkščiai – jos veiksmai yra visokeriopai logiški bei pagrįsti.

Ministrai svarsto, gal išvis be žmogaus veiklos paskatinto anglies dvideginio išlakų galėtume gyventi nuo kokių 2050 metų.

Čia jau galėtume trumpai, bet kandžiai pasišaipyti, nes šiame kontekste nauji mokesčiai „už orą“ atrodytų visai logiški: žmogus yra toksai sutvėrimas, kuris įkvepia orą, įsisavina deguonį ir iškvepia daugiau anglies dvideginio. Be to vis dar didžioji žmonių dalis valgo mėsą, pageidaudami jautienos. O galvijai savo ruožtu rupšnoja žolę ir kitu (ne valgymo) galu išskiria metaną – dujas, kurios taip pat yra viena didžiųjų klimato kaitos priežasčių. Klausimas – ar turėtume taupiau kvėpuoti ir valgyti mažiau padorios mėsos?

Nelaimė yra ta, kad tokie klausimai nėra vien tik absurdiškai spekuliatyvūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nes taip pat teoriškai galima padidinti mokestį nebenaujam Tauragėje gyvenančio, tačiau Klaipėdoje dirbančio gydytojo (arba mokytojo, arba bibliotekininko, etc.) automobiliui (t.y. sumažinti jo mobilumo galimybes) bei 10-15 proc. padidinti atlygį už jo darbą arba išmokas už jo Tauragėje gyvenančias mažametes atžalas. Ar jis dėl to jausis gyvenantis labiau „gerovės valstybėje“? Galbūt. Tačiau teigiamas atsakymas – anaiptol ne šimtu procentų akivaizdus.

Galima lenkti į tą pusę toliau: taip, jeigu padidinus atlyginimą tam žmogui nebereikės važinėti Klaipėdon ir jis galės dirbti Tauragėje. O jei jo veiklos (nebūtinai verslo) sėkmės pagrindas yra jo mobilumas, t.y. galimybė pigiausiu būdu naudotis nuosavu transportu? Net nekalbu apie verslą.

Valstybė, net sutelkusi 35 proc. nuo BVP dydžio viešuosius išteklius, niekada nesugebės užtikrinti, kad darbo galimybės Klaipėdoje-Kaune-Vilniuje ir Tauragėje-Skuode-Prienuose būtų vienodos. Todėl kaip tai paveiktų regioninę atskirtį, valdžiai mažinant žmonių mobilumo galimybes? Manau – blogai.

Dar praėjusiąją savaitę su kolegomis kalbėjome, kad būtų gera, jeigu p. Nausėda išsamiau iššifruotų, ką reiškia „gerovės valstybė“ jo politikos programoje. Nes ligi šiol atrodo, kad visų pirma „gerovės valstybė“ turėtų reikšti galimybę daugiau vartoti. Ir šioje vietoje randasi daugiau ir bjauresnių klausimų apie ekologiją, aplinką, sveikatą.

Tik nereikia tikėtis, kad „gerovės valstybės“ aplinkoje gyvenantis žmogus būtinai, tačiau savaime taps sąmoningas. Turėjome jau utopinę komunizmo doktriną, kuri turėjo būti grindžiama sąmoningumu apie viešajam gėriui atiduodamus gebėjimus ir gaunamą gerovę pagal poreikius.