Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-03 |
Penktadienio popietę šalia Herkaus Manto g. 50-ojo namo, kuriame tarpukariu gyveno Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijos politinis architektas, premjeras Ernestas Galvanauskas, buvo atidengta jam skirta atminimo lenta. Kad ji čia atsirastų, prireikė daugiau nei dešimtmečio.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas ir šio teksto autorius dar 2014-aisiais buvo kreipęsi raštu į savivaldybę siūlydami ant minėtojo namo įrengti tokią atminimo lentą, taip pat buvo pateikę keletą variantų, kurią iš miesto gatvių būtų galima pervadinti E. Galvanausko vardu. Tuometinė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija, vadovaujama vicemero Vytauto Čepo, 2014 m. vasarį bendru sutarimu pritarė tokio įamžinimo poreikiui bei rekomendavo Savivaldybės administracijai „eilės tvarka“ užsakyti ir pakabinti tokią atminimo lentą. Taip pat ji pasiūlė „Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos asmenybes įamžinti, suteikiant vardus gatvėms „Memelio“ gyvenamųjų namų kvartale, kai bus suformuotos gatvės“.
2015 m. lapkritį ši komisija suderino tokios lentelės tekstą, ji vėliau buvo pagaminta, bet ant pastato taip ir nepakabinta, nes su jo savininkais nepavyko rasti bendros kalbos, o ir pats pastatas bei jo aplinka atrodė nereprezentatyviai.
Pasak Klaipėdos mero patarėjo Manto Maciko, postūmiu atrasti sprendimą tapo E. Galvanausko brolio vaikaičio Gintauto Galvanausko iniciatyvos Klaipėdoje labiau įamžinti šį iškilų tarpukario vyrą. Su savininkais sutarimo surasti ir dabar nepavyko, tad buvo nutarta lentelę įrengti ties sklypo riba, savivaldybės rangovai sutvarkė ties ja buvusią itin vešlią gyvatvorę.
Ceremonijoje sudalyvavęs G. Galvanauskas pasidalino, kad mirus senelio broliui tuo metu jis buvo tik dešimtmetis. Atgavus nepriklausomybę jis apsilankė Prancūzijos Eks le Beno (pranc. Aix-les-Bains) mieste, kur paskutinius metus praleido ir buvo palaidotas E. Galvanauskas. Tuomet jį savivaldybės atstovas esą perspėjo net neturėti minčių apie perlaidojimą, nes Lietuvos ekspremjeras buvo ir šio miesto garbės pilietis.
„Tas istorinis atminimas buvo man pavyzdys, kaip turi būti įamžintas Ernestas Galvanauskas. Įskaičiau jo laiškuose broliui meilę Klaipėdai. Šios sienos mena labai daug pokalbių, idėjų, kaip padėti Klaipėdai. Viename iš savo laiškų Ernestas rašė, kad labai norėtų grįžti į Klaipėdą ir ateiti prie namo, tai buvo jo svajonė“, – kalbėjo G. Galvanauskas.
Jis dėkojo verslininkui Aloyzui Kuzmarskiui už biustą, pastatytą Klaipėdos universiteto miestelyje, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro bendruomenei ir Klaipėdos merui, kuris esą pritaria ir kitoms įamžinimo iniciatyvoms. Pastarojo penktadienio darbovietėje buvo nurodyta, kad jis dalyvaus šioje ceremonijoje, bet Arvydas Vaitkus joje taip ir nepasirodė. Lentelę simboliškai atidengė G. Galvanauskas ir kalbą pasakiusi Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo ir sveikatos departamento direktorė Ingrida Urbonavičienė. To kažkodėl nedarė renginyje dalyvavęs už kultūrą atsakingas vicemeras Giedrius Didjurgis.
Klaipėdos savivaldybė pasirinktą lentelės atidengimo datą savo pranešime motyvavo 91-osiomis Prekybos instituto, kurį kūrė E. Galvanauskas, įsteigimo metinėmis.
„Atidengta atminimo lenta taps pagarbia duokle asmeniui, kurio veikla padėjo pagrindus šiuolaikiškai, lietuviškai Klaipėdai. Ceremonija siekiama paskatinti pilietinę visuomenę ateityje dar plačiau įprasminti Ernesto Galvanausko vaidmenį valstybės modernėjimo ir uostamiesčio stiprinimo kelyje“, – buvo rašoma jos pranešime.
INFORMACIJA
Apie Ernesto Galvanausko veiklą galima pasiskaityti šiose „Atviros Klaipėdos“ publikacijose.
Kas per mada keisti pavadinimus? Buvo gatvių pavadinimai, prie jų žmonės jau pripratę ir palikite ramybėje. Klaipėda plečiasi, atsiranda naujų gatvių, tai ir suteikite jom to Galvanausko pavadinimą.
kas reikšmingo Klaipėdai ir klaipėdiečiams įvyko valdant liberaliems ir konservatoriams ?
Labai dekinga merui Vaitkui kad nebeliko mieste pastatu vaiduokliu, jie nugriauti ( Liepojos g prie senosios maximos) tvarkomas buves Baltijos kinoteatras, nebeliks uostininku kulturos centro priesais klasco bendrove, kyla Memelio miesto kvartalas vietoj apleistu pastateliu. Tvarkomi saligatviai, priziurimi zeldynai. Klaipeda tiesiog turi vienakart per beveik 34 metus nuosirdziai miestu besirupinanti mera.
Vienos valdžios išeina, o kitos ateina . Mes kūrėme ir visą gyvenamą dirbome miesto gerovei, kad jis augtų ir klestėtų ir ne tam ,kadJūs priešintumėte ir skaldytumėte visuomenę. Ką susureikšminęs darote- tikrai žema ir negarbinga!