Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-12 |
Nors Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenė turėjo nemažai klausimų dėl šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymo projektinių pasiūlymų, ketvirtadienį surengtas jų pristatymas vyko itin pozityvia dvasia ir sulaukė beveik pilnos miesto Tarybos salės susidomėjusiųjų.
„Kažkoks nonsensas“, – tokia malonia susirinkusiųjų reakcija stebėjosi projektinius pasiūlymus pristatinėjęs architektas Ramūnas Buitkus, neslėpęs, jog jaudinasi.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad pagal minėtuosius projektinius pasiūlymus, kuriuos parengė bendrovė „Senamiesčio projektai“, siekiama maksimaliai detaliai atkurti iki II pasaulinio karo pabaigos stovėjusios bažnyčios bokšto architektūrinę išraišką
Siekiant pritaikyti pastatą šiandieniams poreikiams, bokštas bus dalinamas į rūsį ir septynis aukštus, „atskirtus funkciniais ryšiais“. Rūsyje numatoma eksponuoti restauruotus bokšto pamatų fragmentus. Dalį rūsio pagal poreikį galima naudoti kaip kriptą, kurioje specialiose dėžutėse būtų saugomi archeologinių tyrimų metu atrastų žmonių palaikai.
Antro-penkto aukšto erdvėse numatoma sukurti muziejinę-ekspozicinę-edukacinę erdvę, pasakojančią apie bažnyčios ir miesto istoriją. Šeštame ir septintame aukštuose, „ažūrinėje karūnoje“ su aštuonkampiu būgnu, numatoma kelių lygių apžvalgos aikštelė.
R. Buitkus susirinkusiesiems dėstė, kad atkurtas bokštas pagal aukštį būtų antras Lietuvoje po Anykščių bažnyčios.
„Pagal geologiją“ naujiems pamatams reikalingi 1,2 m diametro poliai būtų gręžiami iki 20 m gylio. Pirmame aukšte būtų atkuriamas autentiškas sienų storis, kaip padaryta ir Klaipėdos pilies bokšte. Rūsyje numatomos vadinamosios jėgos grindys iš vandeniui atsparaus betono, atlaikančios gruntinio vandens spaudimą. Pamatai būtų impregnuojami.
Pasak R. Buitkaus, „pagal naują tvarką“ po šio viešinimo bus teikiami dokumentai statybos leidimui gauti. Jį gavus bus rengiamas techninis darbo projektas.
„Konstruktyvas 100 procentų paruoštas, architektūriniams dalykams trūksta žiniaraščių“, – dabartinę padėtį apibūdino architektas.
Anot R. Buitkaus, paprastai likęs procesas iki statybos trunka apie 8-9 mėnesius, bet jis esą bus sutrumpintas perpus.
„Pagal turimus duomenis galima skelbti rangos konkursą ir vasarą jau galėtų ateiti dirbti. Tikiuosi visi sutelktomis jėgomis tai pasieksime“, – sakė projektuotojas.
Pasak jo, iki viešo pristatymo buvo gauti tik teigiami Klaipėdos miestiečių draugijos ir klaipėdiečio Valentino Kulevičiaus atsiliepimai, o prieš pat jį – liuteronų parapijos, klausimai, surašyti Lino Skwirblies. Atsakydamas į juos architektas teigė, jog prieš gręžiant polius, gruntas, užpiltas po archeologinių bokšto vietos tyrinėjimų, turės būti sutankintas, kad inžinerinius tinklus numatoma nutiesti nuo Tomo gatvės, nes ji nėra tokia sutvarkyta kaip Turgaus gatvė.
Anot R. Buitkaus, viešo tualeto bokšte nėra galimybių įrengti, nes jis užimtų visą aukštą, tad bus tik skirtas aptarnaujančiam personalui, o ateityje toks tualetas bus pačioje bažnyčioje.
Pasisakydamas vėl varpų projektuotojas teigė, kad dėl apkrovų įkurdinti juos penktame aukšte, kaip iki karo, problemų nėra, bet tokiu atveju jie užimtų lankytojams skirtą vietą, trukdytų apžvalgos funkcijai. Be to, jie galėtų sudaryti iki dešimtadalio visos statybos kaštų. Tad jo siūlymas yra aukščiau įrengti vieną masyvesnį varpą, bet galutinį sprendimą jau turės priimti miestas kartu su liuteronų bendruomene.
Pastaroji nurodė, kad jiems kelia abejonių vakarinės bažnyčios jungties su bokštu vieta. Pasak R. Buitkaus, šią vietą numatoma palikti kaip baltą lygaus tinko dėmę, su skyles primenančias langais, kaip „intenciją į neužbaigtumą, pinigų prašymą visos bažnyčios atstatymui“.
Taip pat bendruomenė pageidavo, kad bokšto laikrodis būtų vienas su keturiais ciferblatais ir arabiškais skaičiais, kaip prieš kartą. „Medžiagą turim, kaip atrodė skaičiai, ciferblatai. Bus keturi elektriniai laikrodžiai, svarbu išorėje ciferblatų išraiška“, – sakė architektas.
Savo pastabose liuteronai konstatavo, kad dabartiniai projektiniai pasiūlymai esąs „skurdesnis variantas nei pristatyti 2018 metais“, tačiau R. Buitkus teigė, jog ten buvo vizijos, o čia jau tikra“. „Kas tikra ne taip gražiai atrodo, kaip paveiksliukai“, – sakė jis.
Bendruomenė taip pat pageidavo, kad ateityje būtų atsisakyta „griaunamosios archeologinių tyrinėjimų praktikos“, tačiau architektas teigė, jog reikėtų susitaikyti su tuo, kad norint atstatyti bažnyčią, tokie tyrimai turės būti atlikti visame jos sklype.
Kunigui Reincholdui Morui teiraujantis, ar pirmame aukšte esančios būsimų įėjimų į bažnyčią durys nebus per siauros, R. Buitkus patikino, kad varčios plotis būsiąs net didesnis nei gaisrininkai reikalauja. Kartu jis nurodė, jog bus užtikrinti sprendimai, kad galės veikti vien bokštas arba vien bažnyčia atskirai.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis savo ruožtu sakė, jog nuo pat pradžių jo nuomonė yra, kad archeologinių tyrimų metu iškasti senųjų klaipėdiečių palaikai vėl turėtų atrasti vietą žemėje, o ne būti patalpinti bokšto rūsyje.
„Čia krikščioniška mintis, kad iš žemės kilęs, į žemę grįžti. <…> Ir dabar jau laikyti sukrovus dėžutėse nesmagu. Kapai šiek tiek išniekinti, suardyti, kad ir kilniais tikslais. Turėtų grįžti į žemę. Kaulelių saugojimo vietos reikėtų atsisakyti, gal tai palengvins ir projektavimą. Man būtų ramiau. Gali kiti radiniai ten atsirasti“, – kalbėjo vyskupas.
Pasak R. Buitkaus, tokiu atveju dėl projektavimo niekas iš esmės nesikeistų.
Atsakydamas į klausimą, ar bus atkurtas ant bažnyčios fasado buvęs Simono Dacho bareljefas, jis teigė, kad kol kas yra suprojektuota tik rozetė jam.
Anot architekto, preliminari bokšto atstatymo sąmata – 5,5 mln. eurų.
Po pristatymo jame dalyvavęs vicemeras Algirdas Kamarauskas „Atviros Klaipėdos“ žurnalistui sakė, jog R. Buitkaus minėti terminai atrodo realūs, tik dar reikės diskutuoti dėl konkrečių fasado apdailos sprendimų.
Anot vicemero, bokšto atstatymui reikalinga suma tikrai nebūtų nepakeliama našta miestui, tačiau norisi, kad prie to prisidėtų ir valstybė, tad kitą savaitę aiškintis šio klausimo kartu su meru jis vyks pas kultūros ministrę.
„Šv. Jono bažnyčia tikrai verta atgimti ir tapti mūsų senamiesčio puošmena, menančia miesto istoriją, kviečiančia bendrystei ne tik tikinčiuosius, bet ir visą klaipėdiečių bendruomenę. Siekiame, kad šis ambicingas tikslas kuo greičiau įgautų realų pavidalą ir esame įsitikinę, kad projektas vertas Valstybės finansavimo, šis klausimas ne kartą aptartas su šalies vadovais. Pirmiausia kalbame apie bokšto atstatymą, o visos bažnyčios atkūrimas – jau tolimesnės ateities perspektyva. Bokšto atstatymo projektą jau tikimės turėti ateinančių metų pavasarį“, – trečiadienį savivaldybės platintame pranešime spaudai cituotas meras Arvydas Vaitkus.
Savivaldybė nurodė, kad bokšto projektavimui yra skyrusi 170 tūkst. eurų.
Anot savivaldybės, jau gautas patvirtinimas, kad bokšto projektas įtraukiamas ir į XX Vyriausybės programos nuostatų planą. Teigiama, kad ateinančiais metais planuojama tęsti archeologinius tyrimus likusioje bažnyčios sklypo dalyje, patikslinti galimybių studiją dėl likusios bažnyčios dalies įveiklinimo kultūros ir turizmo poreikiams.
ISTORIJA
Šv. Jono bažnyčios vieta ir išvaizda keitėsi ne vieną kartą. Istorikas Vasilijus Safronovas yra rašęs, kad seniausi šios parapijos maldos namai, kurių vietą šiandien įmanoma tiksliai identifikuoti, tarp 1562 ir 1571 m. iškilo prie Dangės, dabartiniame sklype Turgaus g. 37. Ši bažnyčia buvo nugriauta įrengiant gynybinius pylimus arba apdegė per 1678 m. gaisrą.
Tiksliai žinoma, kad į Turgaus gatvę parapija persikėlė 1706 m., tačiau Šv. Jono bažnyčia tokiu vardu vadinama tik nuo 1857 m.
1854 m. spalio gaisras sunaikino šią bažnyčią. Miestas pradėjo bažnyčios atstatymą panaudodamas senos bažnyčios pamatus bei mūro liekanas ir jau 1857 m. rugsėjo 13-ąją buvo surengtos pašventinimo iškilmės, bet tuo metu dėl lėšų trūkumo dar nebuvo iki smailės iškeltas visas bokštas. Paspartinti bokšto statybą tuomet leido pirklio Juliaus Ludwigo Wienerio mirtis. 1862 m. vasarį miręs turtingas pirklys dar 1860 m. papildė savo ankstesnį testamentą išreikšdamas valią, kad dalis jo turto po mirties būtų palikta magistratui ir pirklių korporacijos valdybai, kurios galėtų naudoti tą turtą „negriežtai apibrėžtiems tikslams“. Iš beveik 135 tūkst. talerių tam skirtos palikimo sumos 6 tūkst. buvo nutarta sunaudoti Šv. Jono bažnyčios bokšto statybai. Ji buvo baigta 1863 m. lapkričio 23 dieną iškėlus rutulį su vėtrunge. Bokštas iki 1945 m. buvo aukščiausias Klaipėdoje visuomeninis statinys, miesto silueto dominantė, matoma iš visų pusių.
Pasak V. Safronovo, kiek per karo veiksmus buvo apgriauta šv. Jono ir kitos iki šių dienų neišlikusios bažnyčios, nėra aišku. Yra išlikusios kelios pokarinės nuotraukos be tikslių datų, kur bažnyčios sklype fiksuoti bažnyčios griuvėsiai ar žmonės griuvėsiuose, tad manoma, jog pastato likučiai buvo demontuoti 1946–1947 metais.
1963 m. bažnyčios sklype atsirado vadinamasis „medinis univermagas“. Skverelis buvo sutvarkytas 1996 m.
2001 m. spalio 11 d. Klaipėdos savivaldybės valdybos sprendimu patvirtintas žemės sklypo Turgaus g. 24 detalusis planas numatė ne istorinės Šv. Jono bažnyčios atkūrimą, o naujos, šiuolaikinės bažnyčios statybą. Modernios bažnyčios bokštas buvo suprojektuotas apie 50 m aukščio. Nauja bažnyčia buvo projektuojama įkomponuojant ją į buvusios bažnyčios pamatų perimetrą.
2011 m. kovo 4 d. buvo išduotas statybos leidimas naujos bažnyčios statybai pagal architektų Elenos Nijolės Bučiūtės/Olego Repovo parengtą projektą. Statybos leidimas išduotas tik bažnyčios statybai be bokšto (leidime nurodytas konkretus tūris), kadangi dėl bokšto atkūrimo visuomenėje buvo kilusi atskira diskusija.
2018 m. buvo parengti nauji projektiniai pasiūlymai, numatę buvusios bažnyčios atstatymą.
Kultūros ministerija palikta basa. Matom kas įvyko su paštu. Neverta laukti jų paramos. Jei tvirtai nusprendžiama, kad statinys reikalingas miestui, būti nuspręsta atstatyti miesto lėšomis.