Miestas, Svarbu

Bažnyčios atstatymas: fasade tik 5 proc. fantazijos (8)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-11-16


Liuteronų bendruomenės atstovai bei specialistai pritarė jiems penktadienį pristatytiems šv. Jono bažnyčios atstatymo projektiniams pasiūlymams, kurie jau bus teikiami derinti Kultūros paveldo departamentui.

Tačiau esminis klausimas norint judėti toliau yra bent jau pradinė galima bažnyčios atstatymo kaina – tokia užduotis projektuotojams nebuvo duota. Nepaisant to, pristatymo metu buvo sutarta, kad projektinius pasiūlymus rengęs UAB „Senamiesčio projektai“ architektas Aurimas Širvys apskaičiuos tūrius, o įvertinus iš seniau turimus geologinius duomenis, sąmatos parengimą finansuos išeivių iš Klaipėdos krašto draugijos “Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.” (AdM) atstovas Klaipėdoje Linus Skwirblies.

Aurimo Širvio („Senamiesčio projektai“) vizualizacija
Padarė ir atradimų

“Atvira Klaipėda” rugsėjo pabaigoje rašė, kad jau po pirminio pristatymo A. Širvys konstatavo, jog pilnai užteka duomenų atkurti autentišką bažnyčią. Penktadieninio pristatymo metu jis sakė, kad pavyko padaryti dar keletą svarbių atradimų, nes “išlindo naujų fotografijų”. Vienoje iš jų matosi presbiterijos durys, langai, pavyko nustatyti ir tai, kad viena epitafija tarpukariu buvo iškelta iš vidaus ant fasado.

“Tik prieš valandą radau vargonų nuotrauką, kuri anksčiau buvo priskirta katalikų bažnyčiai. Vargonų dydis neapsakomas – nuo galerijos iki pat skliautų”, – sakė architektas.

Pasak jo, bažnyčios bokšto aukštis su kryžiumi siekė 82 metrus  (pats bokštas – 76 m), tačiau šie skaičiai dar gali pasikeisti atlikus tikslius archeologinius tyrimus, tad bet kokiu atveju šį darbą reikės kartoti, nors jis dabar rengiamas tam, kad būtų galima gauti lėšų tokiems tyrimams. Pačio kryžiaus parametrai yra aprašyti.

Anot A. Širvio, atlikus archeologinių tyrimų metu rastų radinių polichrominius ir cheminius tyrimus būtų galima nustatyti ir tikslias buvusios bažnyčios medžiagas bei jų spalvas.

“Turiu įtarimą, kad fasadas galėjo būti dažytas. Savo darbe siūlau statyti bažnyčią iš gelžbetonio, o dekoratyvinius elementus iš smiltainio mišinio. Stogo danga galėtų būti skalūno plokštelės. Galima ir iš plytų statyti, bet jų reikėtų labai daug, kažin ar verta, kai galima atstatyti ir šiuolaikinėmis technologijomis. Nesiūlau ir medinių stogo konstrukcijų, geriau metalinės, nes išraiška bus ta pati. Visos skardos turėtų būti varinės”, – pasakojo architektas.

Vidinė bažnyčios erdvė užimtų 1005 kv. m, tačiau ir šis skaičius po archeologinių tyrimų gali keistis.

“Siūlau atkasti tik buvusį perimetrą ir vietas, kur buvo pilionai, nukasti tik 1,5 metro ir nelįsti prie esamų įkapių, palikti rūsį ir galimybę ateityje daryti detalius archeologinius tyrimus. Ar statyti šalia, ar ant tų pačių pamatų gręžtis, turėtų spręsti archeologų komisija”, – sakė A. Širvys.

Pasak jo, iki rengiant techninį projektą dar reikėtų atlikti detalesnius interjero tyrimus. Jo nuomone, bažnyčios interjeras buvo polichromuotas, dominavo medinės galerijos. Liuteronų bažnyčia turėtų priimti sprendimą, kokį altorių įrengti.

“Lifto vieta yra vienintelė. Dar tik truputėlį su ugniagesiais kalbėjau, bet ten būtų iššūkių išpildyti priešgaisrinius reikalavimus – anot jų, jei įvyktų gaisras, bokštas taptų krematoriumu. Tad išpildyti potencialiai bokšte galinčių įsikurti įstaigų norus neįmanoma. Numačiau, kad tik antrame aukšte galėtų būti poilsio patalpa, sanitariniai mazgai, virtuvėlė. Viršutiniame aukšte siūlau įrengti ekspoziciją apie bažnyčią. Į išorinę aikštelę neįgalieji negalėtų patekti, nes fiziškai nebus tiek vietos”, – sakė sprendinių autorius.

Jis patikino, kad atkurtame fasade yra tik iki 5 proc. numanymų.

“Apatiniai vitražai aiškūs, tik jų viršus nuotraukose susilieja. Durys yra hipotezė ir bokšto antro aukšto langas visiškai fantazija – paėmiau tiesiog charakterį iš gretimų elementų”, – sakė A. Širvys, siūlantis archeologinių tyrimų metu rastus elementus rekonstruoti ir grąžinti į interjerą ar fasadą.

Kaina gali būti “kosminė”

Liuteronų bendruomenės atstovai akcentavo, kad norint judėti toliau būtina žinoti bent preliminarią projekto kainą. 

“Preliminarios kainos skaičiavimas nebuvo užduotyje. Tiksliausiai būtų po techninio projekto, nes dabar viskas šakėmis ant vandens būtų. Labai svarbu, kaip bus statoma – ar ant senų pamatų, ar šalia jų. Tai gali lemti net dvigubai didesnę sumą”, – sakė architektas.

Savivaldybės administracijos  Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas sakė, kad pagal pačius pirminius variantus teorinė suma buvo 6-7 mln. eurų, tačiau Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reinholdas Moras iškart replikavo, kad “be 30 milijonų negali būti”.

“Į viršų vien keliaus sumos nuo 10 milijonų. Man ne vanduo, o gruntas baisus. Stabilūs gruntai palei Dangę yra labai žemai. Ką reiškia pakabinti tokį pastatą praktiškai ore? Gali būti kosminė kaina. Reikia papildyti užduotį mums patiems. Čia reikia apsispręsti visiems, nes toks sumos gali nužudyti arba paleisti objektą. O interjerą galima ir šimtmečiais daryti. Anais laikais galėdavo laukti kol susistovės mediniai pamatų poliai dešimtmečius, o dabar taip neįmanoma. Sako, va, Pizos bokštas pasviręs stovi, bet niekas nekalba, kiek ten įkišta po žeme, kad jis taip stovėtų”, – sakė Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Išeivių iš Klaipėdos krašto draugijos “Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.” (AdM) atstovas Klaipėdoje Linus Skwirblies sakė, kad paaiškėjus kainai galima į projekto įgyvendinimą įtraukti ir Vokietijos evangelikų bažnyčią, kuri “labai daug projektų Lenkijoje prastūmė” ir gali kreiptis net ir į Europos Komisiją.

Anot A. Širvio, epizodinius kasinėjimus sklype atlikusių archeologų teigimu, pamatai yra labai suirę, bet kol kas čia irgi viskas yra tik “šakės ant vandens”.

Galiausiai buvo sutarta, kad A. Širvys suskaičiuos tūrius, bus įvertinti ir seniau atliktų geologinių tyrimų duomenys, kai čia planuota statyti modernią bažnyčią, o Linus Skwirblies savo sąskaita finansuos sąmatos parengimą.

Artimiausiu metu visuomenei turi būti pristatyta ir šio sklypo detaliojo plano korekcija, būtina bažnyčios atstatymui. Kartu ketinama pristatyti ir A. Širvio atliktą darbą.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė savo ruožtu paprašė liuteronų bendruomenės parašyti rašą merui, kuriame būtų akcentuojama, jog šio projekto nepavyks realizuoti ir be naujo miesto bendrojo plano, nes dabartiniame tokio aukščio pastato statyba šioje vietoje yra neleidžiama. Žinia, miesto politikai vis neranda sutarimo dėl šio plano koncepcijos.

Istoriniai faktai*

Šv. Jono bažnyčios vieta ir išvaizda keitėsi ne vieną kartą. Profesoriaus Vasilijaus Safronovo teigimu, seniausi  šios parapijos maldos namai, kurių vietą šiandien įmanoma tiksliai identifikuoti, tarp 1562 ir 1571 m. iškilo prie Dangės upės, dabartiniame sklype Turgaus g. 37. Tiksliai žinoma, kad į dabar nagrinėjamą vietą parapija persikėlė 1706 m.  Šv. Jono bažnyčia tokiu vardu vadinama tik nuo 1857 m.

Naujos bažnyčios statybai buvo atseikėti penki Didžiojo Turgaus gale buvę sklypai, kurie, kaip likęs miestas, ko gero, nukentėjo per 1678 m. gaisrą. Lėšos naujos bažnyčios statybai buvo pradėtos rinkti 1682 m. paskelbus, kad statybos fondas sudaromas iš įplaukų, gautų papildomai apmokestinus pirklių prekes bei vietoje vartojamą mėsą ir alų. Per 14 metų buvo surinkta 12 tūkst. guldenų. 1696 m. gegužės 14 d. karališkojo dvaro vyresnysis pamokslininkas dr. Bernhardas von Sandenas naujoje bažnyčios statybvietėje padėjo kertinį akmenį.

Pradėtoji statyba dėl lėšų trūkumo 1698–1699 ir 1703–1704 m. buvo sustojusi. Atlikus svarbiausius įrengimo darbus, maldos namai pašventinti 1706 m. sausio 18 d., per Prūsijos karaliaus Friedricho I karūnavimo penktųjų metinių šventę. Tačiau bažnyčios bokštas dar ilgai liko neužbaigtas. Tik 1790 m., Klaipėdos pirkliams nusprendus finansuoti bokšto statybą, darbai buvo atlikti per aštuonis mėnesius ir lapkričio 24 d. įvyko užbaigto bokšto vainikavimo šventė.

Jono bažnyčios vidus stilistiniu požiūriu nebuvo vientisas. Interjere dominavo paauksuotas altorius, padovanotas nežinomo Žemaitijos didiko. Jį puošė drožinėti ornamentai. Virš jo kabėjo fundatoriaus herbas auksinis liūtas juodame fone. Iš senosios bažnyčios buvo pernešta drožinėtais ornamentais puošta sakykla (ją laikė angelo figūra). Aplink jos šonus buvo drožinėtos apaštalų figūros. Iš senosios bažnyčios buvo perkelta baltai dažyta, paauksuota
krikštykla. Ant bažnyčios sienų kabėjo portretai. Seniausias portretas buvo pirmo po Reformacijos Prūsijos Herzogo vietininko Klaipėdoje – Georgo von Klingenbecko. Minima bažnyčioje buvus 1594 m. nutapytą Mato Prätorius portretą.

Šventoriaus kapinės buvo uždarytos 1781 m. Iki to laiko dėl uždarytų senųjų miesto kapinių (ant jų supilant bastioną prie dabartinio Senojo turgaus) čia buvo laidojami visi miesto mirusieji apie 60 metų.

Jono bažnyčios bokšte kabėjo keturi varpai. Vienas buvo skirtas greta esančiai mokyklai. Bokštas buvo svarbiu orientyru į uostą plaukusiems laivams, nes kai 1802 m. audra apgadino bokštą, uostas tuojau skyrė pinigų sumą jam pataisyti.

1823 m. bokšto remonto metu vėjarodis su burlaiviu buvo nuimtas ir jo vieton patalpintas sparnus išskėtęs erelis, virš kurio puikavosi paauksuotas kryžius.

1854 m. gaisras sunaikino šią bažnyčią. Miestas pradėjo bažnyčios atstatymą panaudodamas senos bažnyčios pamatus ir mūro liekanas.

1857 m. rugsėjo 13 d. popietę įvyko atstatytosios bažnyčios pašventinimo iškilmės. Kaip ir 1706 m., pašventinimo ceremonija vyko dar visiškai neužbaigus atstatymo darbų. Bokštas, kuriam iškelti iki smailės pritrūko pinigų, buvo išmūrytas tik iš dalies, laikinai uždengiant šią dalį toliu. Jo statyba galutinai užbaigta 1863 m. lapkričio 23 d.  Paspartinti bokšto statybą tuomet leido pirklio Juliaus Ludwigo Wienerio mirtis. 1862 m. vasarį miręs turtingas pirklys dar 1860 m. papildė savo ankstesnį testamentą išreikšdamas valią, kad dalis jo turto po mirties būtų palikta magistratui ir pirklių korporacijos valdybai, kurios galėtų naudoti tą turtą „negriežtai apibrėžtiems tikslams“. Iš beveik 135 tūkst. talerių tam skirtos palikimo sumos 6 tūkst. buvo nutarta sunaudoti Šv. Jono bažnyčios bokšto statybai.

Bokštas buvo lengvas, tarsi ažūrinis – varpinė siekė 75 metrų aukštį (kai kur nurodomai 76 m). Viršutinė jo dalis buvo aštuonkampė ir stovėjo ant masyvaus keturkampio tūrio. Šių detalių sandūroje, apstatytoje nedideliais frontonėliais, buvo apžvalgos aikštelė. Bokšte buvo varpai ir laikrodis. Virš bokšto durų buvo pritvirtintas rėminis Simono Dacho biustas. Klaipėdoje tai buvo aukščiausias visuomeninis pastatas, svarbiausias miesto vertikalusis akcentas, geografinis miesto centras.

Stilistiniu požiūriu bažnyčios fasadai nebuvo vientisi. Vyravo gotikinės formos ir iš romaninio stiliaus perimtas arkatūrinis karnizas, kuris puošė apsidę, tačiau visą bažnyčią reikia priskirti neogotikai. Bažnyčioje buvo daug vertingų dailės kūrinių. Altoriuje buvo nutapytas dailininko F. Boutervieck paveikslas kompozicija „Kristus alyvų darželyje“, kurį miesto katedrai padovanojo Frydrichas Vilhelmas IV. Abipus jo stovėjo skulptoriaus Alberti išdrožtos Kristaus ir Mozės statulos. XX a. pr. bažnyčios fasadai buvo suremontuoti. 1925 m. įvestas centrinis šildymas, 1931 m. – elektra. Prie bažnyčios, požemyje, buvo įrengti tualetai.

Bažnyčia buvo nugriauta po II pasaulinio karo. Čia buvo pastatyti menkaverčiai pastatai – parduotuvė, tualetas.

1970-1974 m. Turgaus g. (buv. P. Cvirkos) buvo tiesiama šiluminė trasa, kurios darbų archeologinę priežiūrą vykdė Vladas Žulkus. 1,4 m gylyje buvo rastas Šv. Jono bažnyčios vakarinio galo priestatas (XIX a. mūras) ir kiemo grindinys. Taip pat buvo rastas bažnyčios kontraforso fragmentas. Atidengus XIX a. šiaurės vakarų fasado koplyčios pamatus, po jais ir šalia bažnyčios buvo aptikti 2 palaidojimai, kurių vienas buvo suardytas, o kitą pavyko atidengti. Mediniame karste buvo XVIII a. palaidota moteris. Visoje tranšėjoje, kastoje iki 1-1,5 m gylio, buvo randama žmonių kaulų.

Archeologiniai tyrimai buvusios bažnyčios vietoje vyko 1994-1995 ir 2012 m.

2001 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu patvirtintas žemės sklypo Turgaus g. 24 detalusis planas numatė ne istorinės Šv. Jono bažnyčios atkūrimą, o naujos, šiuolaikinės bažnyčios statybą. Modernios bažnyčios bokštas buvo suprojektuotas apie 50 m aukščio. Nauja bažnyčia buvo projektuojama, įkomponuojant ją į buvusios bažnyčios pamatų perimetrą, taip išvengiant sudėtingų techninių sprendinių, susijusių su autentiškų pamatų apsauga.

2011 m. kovo 4 d. buvo išduotas statybos leidimas naujos bažnyčios statybai pagal architektų E. N. Bučiūtės/O. Repovo parengtą projektą. Statybos leidimas išduotas tik bažnyčios statybai be bokšto (leidime nurodytas konkretus tūris), kadangi dėl bokšto atkūrimo visuomenėje buvo kilusi atskira diskusija.

Savivaldybės užsakymu UAB „Civitta“ ir MB „Pupa-Strateginė urbanistika“ 2015 metais parengė Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studiją. Studijoje buvo nagrinėjamos keturios alternatyvos. Pirmoji – autentiškos bažnyčios atstatymas, antroji – mažesnės bažnyčios ir mažesnio bokšto pastatymas, trečioji – autentiško bokšto atstatymas su mažesnio tūrio bažnyčia ir ketvirtoji – naujos, modernios architektūros bažnyčios pastatymas. 2015 m. balandžio 8 d. miesto Tarybos Kolegija pasisakė už autentiškos bažnyčios atstatymą.

*Parengta pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto parengtą „Šv. Jono bažnyčios (Turgaus g. 24, Klaipėdoje) atkūrimo situacijos analizę“, archeologės Raimondos Nabažaitės studiją „Buvusios Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje, Turgaus g. 24 archeologinių tyrimų situacijos analizė ir siūloma programa“ ir istoriko Vasilijaus Safronovo studiją „Buvusios bažnyčios Klaipėdoje, Turgaus g. 24, istorinis tyrimas“.


2018-11-16

8 komentarai apie “Bažnyčios atstatymas: fasade tik 5 proc. fantazijos”

  1. Kam ta bažnyčia miesto centre- kokia jos nauda miestui ? Padarykite sporto aikštelę- kašio, mažojo futbolo, pasodinkite medžių, pastatykite suoliukų ir apšvieskite. Bažnyčia jau yra ant Jono kalno. Bažnyčia nemoka jokių mokesčių. Kunigai naudojasi visomis valstybinėmis soc. garantijomis- visų mūsų pinigais, o dar gauna ir valstybines pencijas… Normaliai ? Bažnyčią jie čia sugalvojo statyti. …

    • Vaziuok is cia runkeli, futbolas jis zais miesto centre

  2. cia isaiskejo, kad galima gauti Europos sajungos parama finansavimui- o kodel pati savivaldybe nesikreipia , ar tai buvo nezinoma. Taip galima butu gauti pinigu kitiems karo sugriautiems objektams. Dabar formuojasi net trys dideles erdves, skverai atseit miesto centre- ta vadinama atgimimo aikste, danges tas skveras ir teritorija kur stovejo Birzos pastatas. Ar reikia tiek tusciu erdviu miesto centre?Kam cia konservuot karo pasekmes. Atstatykim birzos pastata, nors pagyvins vaizda

  3. del stogo dangos- jokio siferio ar ten kazkokio smiltainio, ka cia fantazuoja projektuotojas- aplinkui vyrauja cerpes -cerpiu danga turi būti dengiama

    • Taigi projektas tik su 5 procentais fantazijų ir tai tos fantazijos, nes nėra duomenų. Nieko nėra pakeista, kas žinoma. Pagal Jus, tai išvis nusispjauti į atstatymą ir pardėti statyti bet kaip su bet kuo. Argi aš neteisus?

    • Pasitarimo metu minėta, kad buvo analizuoti Turizmo informacijos centro, “Klaipėda ID” ir kažkokios jaunimo organizacijos (nebepavyko pasitikslinti kurios, nes norėjau iš architekto gauti vizualizacijas) pageidavimai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt