Įsibėgėjant šeštiesiems komunizmo statybos metams Klaipėdoje miestas subrendo dar vienam kultūros židiniui – buvo nuspręsta įkurti srities biblioteką. Tiesa, tokiam šviesiam reikalui buvo surastos tik sukiužusio sandėlio patalpos.

Pastate P. Cvirkos (dabar – Turgaus) g. 5 „Gostorg“ įrengtas sandėlis virto Klaipėdos srities biblioteka. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Dėl vietos po saule 1950-aisiais teko pakovoti ir miesto šachmatininkams bei šaškininkams.

Apie šiuos faktus, užfiksuotus dabar Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomuose dokumentuose – dar vienoje ciklo „Ką pasakoja archyvas” dalyje.

Šachmatai ir šaškės – svarbus klausimas

Baigiantis 1950-ųjų rugsėjui Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto (VK) pirmininkas sulaukė laikinai Lietuvos TSR laisvosios sporto draugijos „Žalgiris“ Klaipėdos miesto tarybos pirmininko pareigas ėjusio A. Slanksnio prašymo.

Žalgirietis savo prašyme tikino, kad tuo metu „šachmatų-šaškių sportas Klaipėdos miesto dirbančiųjų tarpe“ buvo labai populiarus, bet nebuvo patalpų, kurie jie galėtų užsiimti tokia veikla.

„Tik masiškai užsiiminėjant galima pakelti sportinį meistriškumą“, – akcentavo A. Slanksnys, kartu informuodamas, jog draugija nori įsteigti profsąjunginį šachmatų-šaškių klubą.

Kartu jis informavo, jog patalpas tokiam klubui draugija jau buvo nusižiūrėjusi – pageidauta įsikurti Pergalės (dabar – Tiltų) g. 15 name, kur anksčiau veikė moterų kirpykla. Tad laikinasis Klaipėdos žalgiriečių vadovas prašė VK pirmininko „atsižvelgti į šį svarbų ir neatidėliotiną klausimą“.

Matyt, šachmatai ir šaškės anais laikais buvo laikomi rimtu dalyku, nes jau kitą dieną VK priėmė atitinkamą sprendimą dėl tokių patalpų perdavimo „Žalgiriui“. Tačiau dėl neaiškių priežasčių šis sprendimas spalio pradžioje buvo atšauktas.

Tada jau nuolatinis draugijos Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Lenkovičius rašė prašymus, kuriuose šachmatų-šaškių klubui jau pageidavo kitų patalpų – „Glavutilsirjo“ gamybinio susirinkimo kambario, buvusio pastate Didžiojoje Vandens g. 20.

Spalio 17-osios prašyme Klaipėdos miesto butų ūkio valdybos viršininkui drg. Lenkovičius tvirtino, kad „Glavtutilsirjo“ šių patalpų faktiškai nenaudoja. Kitą dieną prašymą su tokiu pačiu argumentu žalgirietis nusiuntė jau pačiam VK pirmininkui.

VK netruko patenkinti tokį draugijos nrą ir penkeriems metams išnuomojo „Žalgiriui“ patalpas Didžiojoje Vandens gatvėje. Sprendime konstatuojama, jog iki tol šis „Glavutilsirjo“ gamybinio susirinkimo kambarys buvo „visuomet užrakintas, faktinai nenaudojamas“.

Biblioteką kūrė sukiužusiame sandėlyje

Buvęs ilgametis Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius, rašytojas Juozas Šikšnelis knygoje „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo” rašo, jog šios bibliotekos gimimas prasidėjo 1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui priėmus įsaką „Dėl Lietuvos TSR administracinio teritorinio pasidalijimo ir ryšium su tuo Lietuvos TSR Konstitucijos teksto pakeitimo bei papildymo“. Vadovaujantis šiuo įsaku Konstitucijos 14 straipsnis įteisino Lietuvos teritorijos suskirstymą į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sritis, o 65 straipsnis leido steigti sričių Darbo žmonių deputatų tarybų VK. Pastarųjų struktūroje buvo numatyti ir Kultūros ir švietimo skyriai.

Šių teisės aktų pagrindu sričių centruose 1950 m. rugsėjo mėn. pradėtos kurti srities pavaldumo kultūros ir švietimo įstaigos bei organizacijos: liaudies kūrybos namai, paskaitų biurai, sritinės bibliotekos ir kt.

Vykdant minėtą įsaką 1950 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos srities VK nusprendė nuo spalio 1 d. įsteigti Klaipėdos srities biblioteką ir įpareigojo Klaipėdos miesto VK iki spalio 5 d. paskirti jai patalpas, „atatinkamas jos paskirčiai“.

Visgi kolegos iš Klaipėdos VK nesiskubino praturtinti savo miesto nauja kultūrine įstaiga – atitinkamas sprendimas dėl patalpų skyrimo buvo priimtas tik lapkričio viduryje. Juo organizacija „Gostorg“ (Gosudarstvenaja torgovlia – Prekybos valdyba) buvo įpareigota per tris dienas bibliotekai perduoti patalpas P. Cvirkos (dabar – Turgaus) g. 5. Iki tol ten buvusį sandėlį „Gostorg“ direktoriui drg. Michailovui buvo nurodyta perkelti į patalpas Kūlių vartai g. 6, kur buvo įsikūrusi organizacija „Zagotlen“ – kita prekybinė organizacija, kontroliavusi visą linų ir sėmenų paruošų darbą, pirminį linų apdirbimą, linų vidaus prekybą ir eksportą.

J. Šikšnelis savo knygoje citavo vieno iš savo pirmtakų, buvusio direktoriaus Valentino Maluko straipsnį, 1975-aisiais „Tarybinėje Klaipėdoje“ nušvietusį pirmuosius bibliotekos žingsnius.

„1950 metų spalio mėnesį įsikūrė Klaipėdos srities biblioteka. Ji tada neturėjo jokio literatūrinio ir materialinio pagrindo. Gavo tuščias patalpas, tiksliau, sukiužusį sandėlį P. Cvirkos gatvėje (dabar ten dviračių parduotuvė), kurį reikėjo skubiai remontuoti, pradėti komplektuoti bibliotekos fondus, rinkti kadrus. Nemaža triūso ir sumanumo, steigiant srities biblioteką, parodė pirmasis bibliotekos direktorius, nusivilkęs karininko milinę, komunistas Nikolajus Petrovas. Subūręs 16 žmonių kolektyvą, jis ėmėsi skubiausių darbų, kad srities biblioteka kuo greičiau atvertų duris Klaipėdos skaitytojams“, – rašė V. Malukas.

Pasak jo, biblioteka duris čia atvėrė 1951-ųjų gegužę.