Klaipėdos apygardos teismas, penktadienį paskelbęs sprendimą nuo 2021-ųjų rudens nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, nuteisė devynerius metus vieninteliu dabar jau likviduotos UAB „Žemkasa” akcininku buvusį ir jai vadovavusį Dainių Zoką. Tiesa, vyras kartu buvo išteisintas dėl pusės jam pareikštų kaltinimų.

Dainiaus Zoko teismo procesas buvo prasidėjęs dar 2021-ųjų rudenį. Martyno Vainoriaus nuotr.

Iki tol neteistam D. Zokui buvo pareikšti kaltinimai pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl didelės vertės turto pasisavinimo, dėl nusikalstamo bankroto, dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Bylą teismui perdavę pareigūnai skelbė, jog jų surinkti duomenys rodo, kad D. Zokas galėjo apgaulingai tvarkyti kelių tiesimo įmonės apskaitą. Įtarta, kad jis apskaitos dokumentais nepagrindė bei į apskaitą neįtraukė grynaisiais pinigais gautų pajamų – 15 360 eurų už fiziniams asmenis atliktus darbus, apie šį savo veiksmą neinformavo buhalterės. Kiek vėliau D. Zokas, anot pareigūnų, pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir išvengė mokesčių. Be to, jis nepaisant sunkios įmonės būklės į savo banko sąskaitą išsimokėjo dividendus – 200 tūkst. eurų – nors to tokiu atveju daryti neleidžia įstatymas. 2018 metais „Žemkasos” kreditorinis įsiskolinimas valstybei siekė daugiau nei 65 tūkst. eurų, o finansinių įsipareigojimų tiekėjams bei neįvykdytos prievolės sudarė beveik 2,4 mln. eurų, grynasis nuostolis siekė beveik 1,3 mln. eurų.

D. Zokas buvo kaltinimas ir tuo, kad sudarydamas nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius bei priimdamas įmonei nenaudingus sprendimus (pavyzdžiui, sudarydamas neatlygintiną automobilio nuomos sutartį), nulėmė bendrovės bankrotą ir padarė žalą 181 kreditoriui – iš viso beveik 3,1 mln. eurų.

Pats kaltinamasis teismo proceso metu kaltu prisipažino tik iš dalies – dėl buhalterei neperduotų per 15 000 eurų, bet taip esą nutiko dėl to, kad jis neturėjo patirties, kaip dirbti su privačiu sektoriumi – įmonė anksčiau koncentravosi tik į valstybinius užsakymus. Jo nuomone, PVM turėjo būti sumokėtas tada, kai jis jau nebedirbo „Žemkasoje“. Dividendai, pasak D. Zoko, buvo išmokėti jam pagrįstai, nes toks buvo notaro patvirtintas susitarimas su akcijų pirkėjais – kad pastarieji jas perka už nominalią (2896 Eur) kainą, o jis išsimoka atitinkamo dydžio dividendus. O duomenys apie tokį sandorį buhalterei nebuvo pateikti, nes toks esą buvo naujojo akcininko noras.

Bylą išnagrinėjęs teisėjas konstatavo, kad D. Zokas gali būti pripažintas kaltu tik dėl dalies kaltinimų. Konstatuota, jog yra įrodyta ko kaltė dėl apgaulingos apskaitos ir dėl neteisingų duomenų pateikimo Mokesčių inspekcijai ir Sodrai.

Kartu teismas konstatavo, jog šioje byloje nebuvo surinkta tiesioginių ir neginčytinų įrodymų, kad D. Zokas sąmoningai blogai valdė įmonę. Teismas padarė išvadą, kad „Žemkasos” bankrotą lėmė ne tyčiniai D. Zoko veiksmai, bet kitų atliktos ekspertizės akte nurodytų priežasčių visuma: pirkėjų neatsiskaitymas; neefektyvus kreditų panaudojimas; ekonomiškai nenaudingi sandoriai; nekokybiškai atlikti darbai ir kt.

Taip pat, anot teismo, byloje esantys duomenys bei liudytojų parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dividendų išmokėjimas buvo pagrįstas ir teisėtas, o įmonė tuo metu buvo finansiškai pajėgi juos išmokėti.

„Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai (dividendų išmokėjimas, automobilių neteisėtas perleidimas) nors ir iš dalies apsunkino bendrovės veiklą, tačiau priežastiniu ryšiu nėra tiesiogiai susiję su bendrovės bankrotu ir didelės žalos jos kreditoriams padarymu. <…> Pažymėtina, kad bankroto byla bendrovei iškelta praėjus 8 mėnesiams po to, kai D. Zokas nebebuvo minėtos įmonės akcininkas ir direktorius. Nustatyta, kad po akcijų pardavimo buvo sudaryta daug įmonei nenaudingų sandorių – bendrovėje buvęs ilgalaikis turtas parduotas pigiau, nei faktiškai jis buvo vertas, arba parduotas brangiau, nei atvaizduota apskaitoje ir kt.“, – rašoma nuosprendyje.

Teismas D. Zokui skyrė subendrintą 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą, kuris jis turi sumokėti per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat iš jo Sodrai priteista 44 184,3 Eur žalos, o Mokesčių inspekcijai – 2 665,79 Eur. Civiline ieškove buvusios UAB „Lankresta” ieškinys dėl 200 000 Eur priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Toks nuosprendis dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

INFORMACIJA

Dainius Zokas visas savo turėtas „Žemkasos” akcijas pardavė 2018-ųjų spalį. Tačiau naujasis įmonės akcininkas jos nebeišgelbėjo – Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepą iškėlė „Žemkasai” bankroto bylą. 2022-ųjų kovą baigta jos likvidavimo procedūra.

Paskutiniais gyvavimo metais „Žemkasa” pridarė nepatogumų ir klaipėdiečiams bei nuostolių Klaipėdos savivaldybei. 2017 m. rudenį po to, kai laimėjo konkursą, įmonė ėmėsi Tilžės gatvės atkarpos nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos rekonstrukcijos, kuri apėmė ir Sendvario žiedo pertvarkymą į šviesoforais reguliuojamą sankryžą. Pasirašytos sutarties vertė siekė 4,226 mln. eurų, tačiau „Žemkasa” spėjo atlikti darbų už 1,278 mln. eurų, nes jai vėluojant vykdyti darbus Savivaldybės administracijos direktoriumi tada tapęs Gintaras Neniškis 2019 m. birželį nusprendė nutraukti rangos sutartį ir skelbti naują konkursą likusiems darbams atlikti. Dėl tokios situacijos ne tik buvo prarasti beveik keturi mėnesiai, bet ir visas projektas pabrango daugiau nei 1,2 mln. eurų – naujasis rangovas „YIT Lietuva” likusius darbus įsipareigojo atlikti už 4,172 mln. eurų.