„Aš noriu šventę švęst“ – tikriausiai tokiu moto vadovaudavosi ir pokarinės Klaipėdos valdžia spalio mėnesiais, kai stengėsi, kad bent jau per socialistinės revoliucijos metines specialiai apšviestų parduotuvių vitrinose atsirastų produktų, o restoranai turėtų švarių staltiesių.

Tačiau kasdienybėje viskas klojosi įprasta vaga – broko naujoje pirtyje pridarę statybininkai net nesiruošė jo taisyti, tad jiems teko grasinti teismais.

Apie šiuos faktus, užfiksuotus dabar Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomuose Vykdomojo komiteto (VK) dokumentuose – dar vienoje ciklo „Ką pasakoja archyvas” dalyje.

Broko naujojoje pirtyje šalinti neskubėjo

1950-ųjų spalio 12 d. VK nusprendė patvirtini naujosios Klaipėdos pirties priėmimo komisijos aktą, nors jame ir buvo fiksuoti kai kurie trūkumai. Juos buvo nurodyta ištaisyti per tris dienas. Pirties direktorius drg. Bjibinas buvo įpareigotas pirmuosius lankytojus priimti spalio 23 dieną, nors pirties ventiliatoriai jiems skirtose šachtose ir siurblys pagal VK nurodymą turėjo būti įrengti iki lapkričio 7-osios.

Tačiau jau po mėnesio VK konstatavo, jog Statybos-montavimo valdyba, vadovaujama drg. Kapustino, neįvykdė minėtojo jo sprendimo ir vis dar nebuvo pašalinusi pirtyje palikto broko, nebuvo sumontuoti ir ventiliatoriai bei siurblys, o valdybos atstovai net kviečiami neateidavo pas miesto valdžią.

Tad VK priėmė naują sprendimą, pagal kurį visi minėtieji darbai pirtyje turėtų būti atlikti per savaitę, o drg. Kapustinas buvo informuotas, kad jei to nepadarys, atsidurs teisme.

Tuo metu pirties direktorius drg. Bjibinas buvo įpareigotas per dešimt dienų įsirengti elektros skaitiklį, įsigyti kilimėlius takams, langų užuolaidas, priešgaisrines priemones ir kalvių-suvirintojų instrumentus.

Revoliucijos metinėms – parodomoji prekyba

Spalio 19-ąją, „pripažindamas išskirtinę prekybos ir prekių tiekimo svarbą gyventojams priešventinėmis ir šventinėmis dienomis“, VK nusprendė įpareigoti turgų ir darbuotojų tiekimo skyrių direktoriams pasiimti visą spaliui numatytą produkcijos fondą ir 40 proc. lapkričiui skirto fondo bei visą ją laiku pristatyti į prekybos vietas, užtikrinti prekybą viso asortimento prekėmis.

Taip pat direktoriai gavo nurodymą užtikrinti, kad visos prekybos vietos, restoranai, valgyklos, užkandinės ir kitos tokios įstaigos ir jų prieigos būtų „kultūringai švarios“, o jų fasadai – nuvalyti. Visos vitrinos turėjo būti apšviestos, iki lapkričio 6-osios papuoštos lozungais, plakatais, partijos ir vyriausybės vadų portretais.

Žuvies, mėsos kombinatams, alaus daryklai, „Zagotzerno“, Likerio-vaisvandenių bazei, konditerijos fabrikui „Gegužės 1-oji“, Sviesto ir sūrio bazei VK savė nurodymą aprūpinti prekybines organizacijas aukščiausios kokybės ir plataus asortimento produkcija. Duonos kombinato direktorius drg. Štikovas atskiru sprendimo punktu buvo įpareigotas užtikrinti, kad priešventinėmis ir šventinėmis dienomis mieste netrūktų duonos.

Restoranai, valgyklos ir kavinės-užkandinės turėjo užtikrinti įvairų asortimentą ir pasiruošti specialų šventinį meniu bei suderinti jį su kulinarine taryba. VK taip pat įpareigojo, kad šios įstaigos būtų aprūpintos reikiamu kiekiu indų, švariomis staltiesėmis, o jų darbuotojai – gera, švaria apranga.

„Gegužės 1-osios“ konditerijos fabriko direktorius drg. Trakys papildomai, atskiru sprendimo punktu, buvo įpareigotas pagaminti 5 000 vaikiškų dovanėlių.

„Gostorg“ direktorius drg. Michailovas, „Voentorg“ vadovas drg. Rukšinas ir Žuvies kooperatyvo viršininkas drg. Gordejevas gavo nurodymą papildomai aprūpinti visus prekybos tinklus aukštos kokybės bei plataus asortimento dešromis ir mėsos produktais, tortais, ledais ir kt.

VK taip pat nustatė, kad lapkričio 4-6 dienomis miesto pramoninių prekių parduotuvės turi dirbti iki 22 val., maisto – iki vidurnakčio, o lapkričio 7-8 dienomis – savaitgalio grafiku.

Paskutiniame šio savo sprendimo punkte VK priminė turgų ir prekybos bazių direktoriams, kad neužtikrinus tokios prekybos jiems grės asmeninė atsakomybė.

Palanga prašė šiltnamių likučių

1950-ųjų spalio pabaigoje į Klaipėdos VK pirmininką raštu kreipėsi Palangoje veikusių Lietuvos vartotojų kooperacijos poilsio namų ir restorano „Jūra“ direktorius.

„Metai iš metų poisininkų skaičius aplankančiu Palangos kurortą didėja. Kadangi Palanga skaitosi vienas iš geriausiu L. T. S. R. kurortu Baltijos pajūry, tai besiilsančiuju skaičiuje dauguma sudaro gana atsakingi T. S. R. S. Valstybės pareigūnai. Nežiūrint to kad kurortas skubiai užgydė praėjusio karo padarytas žaizdas, atstatomi bei naujai statomi poilsio namai, įrengiami parkai, apsodinamos gatvės ir t.t. vienas iš opiausių klausimu iki šiai dienai lieka neišsprestas tai aprupinimas besiilsančiūju Palangos kurorte ankstyvomis daržovėmis, kurių trukumas paskutinioju metu dar padidėjo (nes užpirkimas turguje dėl peraukštų kainų pasidarė neįmanomas)“, – dėstė direktorius, rašte nenurodęs savo vardo ir pavardės, tik padėjęs parašą.

Jis informavo, kad sprendžiant minėtąją problemą Lietuvos vartotojų kooperacijos valdyba nusprendė „organizuoti platesnio masto Palangos mėste daržininkystę“. Dėl to buvo apsilankyta uostamiestyje ir kartu su Klaipėdos srities žemės ūkio valdybos viršininku drg. Pranevičiumi ir agronomu Matjošaičiu buvo apžiūrėtos jame buvusios nebenaudotos daržininkystės.

Šios apžiūros metu buvo konstatuota, jog atstatyti galima daržininkystes, buvusias Sporto (tikriausiai – Sportininkų) gatvėje, „prie Airdromo“ (dabartinis Ąžuolyno kvartalas tarp Paryžiaus komunos ir Kauno gatvių) ir prie turgaus. Tuo metu Joniškės gatvėje („Zagotskoto“ kontoros rajone) toks objektas jau buvo visiškai sunaikintas: „iš buvusių šešių šiltnamių likę tik dviejų suardyti griaučiai <…> negailestingai ardoma, iš likučių tveriama tvoras, vežama į metalo laužą ir t.t.“. Atstatyti šio objekto nerekomenduota ir dėl toje vietoje buvusios drėgnos žemės.

Tad „Jūros“ direktorius prašė Klaipėdos miesto VK pirmininko leisti šiuos šiltnamių likučius iš Joniškės gatvės perkelti į Palangą.