Ir teismų praktiką formuojanti aukščiausia instancija konstatavo, jog Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys buvo nepagrįstai praturtėjęs buvusios darbovietės – Registrų centro – sąskaita.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad ieškinį teismui pateikęs Registrų centras jame dėstė, jog E. Šakaliui buvo nepagrįstai išmokėta ilgalaikio darbo išmoka ir ši valstybės įmonė buvo priversta grąžinti ją „Sodrai” bei patyrė atitinkamą nuostolį.

E. Šakalys minėtąją išmoką gavo po to, kai kreipėsi į „Sodrą”, nes buvo atleistas iš pareigų pagal Darbo kodekso (DK) 57 str. 1 d. 1 punktą, numatantį, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojo atliekama funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Šiuo pagrindu atleistas asmuo, turintis atitinkamą nepertraukiamą darbo stažą, įgyja teisę į minėtąją išmoką.

E. Šakalys Klaipėdos filiale dirbo nuo 1998-ųjų, jam vadovavo 2010-2019 metais. Tačiau kartu E. Šakalys ginčijo jo atleidimą ir pasiekė pergalę teisme – įsiteisėjusiame sprendime konstatuojama, kad nors Registrų centre ir buvo realūs struktūriniai pokyčiai, bet buvęs filialo direktorius buvo atleistas pažeidžiant procedūras ir jam buvo priteistas vidutinis atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką – 14 380,88 Eur (neatskaičius mokesčių) – ir 21 571,32 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio kompensacija.

Registrų centras su E. Šakaliu atsiskaitė ir pateikė „Sodrai” informaciją, patikslindamas atleidimo priežastį. Tada jau „Sodra” nusprendė, jog E. Šakalys neturėjo teisės gauti tokios išmokos ir Registrų centras turėjo jai pervesti atitinkamą sumą.

Pernai birželį bylą išnagrinėjusi Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė nusprendė, kad Registrų centro ieškinys yra tenkintinas. Iš E. Šakalio buvusios jo darbovietės naudai buvo priteisti 6495 eurai bei 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat jam nurodyta sumokėti per 150 eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas. Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui ir E. Šakalys tai padarė. Tačiau ir bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi šio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjos Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė bei Erinija Kazlauskienė, pernai rudenį irgi konstatavo, jog pirma instancija padarė pagrįstas išvadas.

Toks sprendimas įsigaliojo iškart, bet kasacine tvarka dar galėjo būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). E. Šakalys pasinaudojo tokia galimybe, o LAT priėmė nagrinėti tokį jo skundą. Visgi ir trečioje instancijoje E. Šakalys nieko nepešė.

LAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Antanas Simniškis, Virgilijus Grabinskas ir Sigita Rudėnaitė, konstatavo, jog asmeniui ilgalaikio darbo išmoka priklauso atleidimo iš darbo tik DK 57 straipsnio pagrindu. Pripažinus atleidimą iš darbo šiuo pagrindu neteisėtu ir pakeitus darbo sutarties nutraukimo pagrindą, ilgalaikio darbo išmokos gavimo pagrindas išnyksta.

Anot LAT, kadangi įstatymas įtvirtina, kad šią atleistam iš darbo darbuotojui išmokėtą išmoką, išnykus jos išmokėjimo pagrindui, „Sodrai“ grąžinti privalo darbdavys, pastarasis, įvykdęs tokią įstatymu jam nustatytą prievolę, įgyja teisę, kad jam šią išmoką grąžintų ją gavęs asmuo kaip be pagrindo įgytą turtą.

Kolegija taip pat pažymėjo, kad asmeniui negali priklausyti ir garantijos, priklausančios teisėtai atleistam iš darbo DK 57 straipsnio pagrindu, ir garantijos, taikytinos tuo atveju, kai atleidimas iš darbo DK 57 straipsnio pagrindu pripažintas neteisėtu. Tokia situacija, anot LAT, akivaizdžiai prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams.

Tad LAT paliko galioti nepakeistus Klaipėdos teismų sprendimus ir E. Šakalio skundą atmetė kaip nepagrįstą.