Spalio 10–11 d. Klaipėdos kultūros fabrikas tapo Lietuvos mėlynosios ekonomikos diskusijų epicentru. Konferencija „Klaipėda Manifesto“ subūrė ekspertus iš viso pasaulio, kurie analizavo mėlynosios ekonomikos svarbą, atsinaujinančios energijos reikšmę bei žmogiškųjų išteklių problematiką Lietuvos Vakarų regione.

Jūrinė pramonė, įskaitant transportą, uostus, žvejybą, akvakultūrą ir pakrančių turizmą, Europoje yra sukūrusi 4,45 mln. tiesioginių darbo vietų, o jos metinė apyvarta siekia 670 mlrd. eurų, teigiama 2022 metų Europos Sąjungos (ES) Mėlynosios ekonomikos ataskaitoje. Todėl jos potencialas Klaipėdai – didžiulis, sutiko ekspertai.

„Turime prieigą prie nuostabaus gamtinio resurso – jūros, bet ar tikrai galime save vadinti jūrine valstybe? Deja, kol kas tai menkai atsispindi mūsų nacionalinėje ekonomikoje bei politikos formavimo gairėse. Dėl šios priežasties pakvietėme svečius iš Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Švedijos, Estijos bei Lenkijos, kad jie pasidalintų gerosiomis praktikomis bei pavyzdžiais iš savo šalių“, – sako „Klaipėda ID“ investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadovė Diana Manko.

Sveikinimo kalboje Klaipėdos uosto generalinis direktorius„Klaipėda ID“ pabrėžė, konferencijos svarbą. Anot jo, renginys svarbus ne tik klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai.

„Klaipėda Manifesto“ – tai tvirtas pareiškimas, kad Klaipėdos uostamiestis yra mėlynosios ekonomikos centras. Jūra ne tik sukuria galimybes ilsėtis ir puotauti paplūdimiuose, bet ir yra didžiulis visos šalies ekonomikos galimybių šaltinis. Mūsų tikslas – ja rūpintis ir plėtoti tokią ekonomiką. Apie tai ir kalbama šioje konferencijoje“, – sakė A. Latakas.

Jam pritarė ir Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Ole T. Horpestad bei pridūrė, kad mėlynosios ekonomikos kontekste itin svarbu šalių bendradarbiavimas.

„Kai kalbame apie investicijas regione, Lietuva yra strateginė Norvegijos partnerė, o Norvegija yra viena didžiausių Lietuvos eksporto rinkų. Su dideliu susidomėjimu stebime Lietuvos darbą kuriant savo jūrų strategiją ir tikimės, kad galime šiuo klausimu būti įkvėpimo šaltiniu“, – teigė O. T. Herpestad.

Atsinaujinančios energijos vaidmuo

Atsinaujinančios energijos reikšmė bei perspektyvos mėlynojoje ekonomikoje – viena svarbiausių konferencijos temų. Tad „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo komercijos vadovės Jurgitos Šilinskaitės-Venslovienės moderuotoje diskusijoje netilo kalbos apie tvarumo svarbą.

„Mėlynoji ekonomika yra neatsiejama nuo tvarios su jūra susijusios ekonomikos vystymo, tai reiškia, kad jūros ištekliai, laivyba, krova, pramonė, rekreacija ir turizmas turi būti vystomas tausojančiai, mažinant žalą“, – sako J. Šilinskaitė-Venslovienė.

Anot jos, atsinaujinanti energija bei Europos Sąjungos keliami tikslai pasiekti klimatui neutralią ekonomiką itin koreliuoja ir skatina ieškoti tinkamiausių sprendimų – įmonės keliasi tikslus pritaikyti naujus verslo modelius bei tam skiria dideles investicijas.

„Svarbu suprasti, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria įmonės šiame kelyje, kadangi finansavimas, teisinė aplinka bei politiniai sprendimai nuolat keičiasi. Žinoma, diskusija aktuali ne tik verslo svečiams, bet ir visiems, kurie domisi ateities energetika bei klimatui neutralios ekonomikos keliamais reikalavimais“, – teigia ji.

Talentų pritraukimo ir išlaikymo problema

Renginyje nepamiršta ir žmogiškųjų išteklių tema. „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis pabrėžia, kad viena pagrindinių talentų paieškos ir išlaikymo problemų yra kartų skirtumas.

„Anksčiau tie darbuotojai, kurie yra aukštos pridėtinės vertės specialistai, buvo motyvuoti geru atlygiu, tačiau mažiau gilindavosi į turinį. Dabar yra priešingai – žmonėms yra labai svarbu, kur jie atiduoda savo brangiausią resursą – laiką. Tai apima ne tik pinigus, bet ir prasmę. Diskusijoje girdėjome, kad šiuolaikinę kartą darbe labiausiai traukia prasmės jausmas. Tai ne tik padeda pritraukti ir išlaikyti talentus, bet ir formuoti darbdavio įvaizdį“, – tvirtina E. Čivilis.

Anot jo, itin svarbu suprasti, kad talentų paieška ir išlaikymas nėra vien darbdavio atsakomybė: „Šiais laikais įmonė, darbdavys, darbuotojas, savivaldybė, švietimo įstaigos žengia kartu. Šią problemą spręsti reikia savivaldybės ir nacionaliniu lygmenimis – pradėti nuo švietimo sistemos, mokyklų, kur vaikai priima esminius savo gyvenimo sprendimus.“

Renginyje buvo akcentuojami „Klaipėda ID“ atlikto žmogiškųjų išteklių situacijos tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad Klaipėdoje labiausiai trūksta pramonės darbuotojų, inžinierių, operatorių, projektų vadovų, technologų, technikų, aukšto lygio elektros projektų vadovų, komandų vadovų bei laivų korpusų surinkėjų – t. y. inžinerinį, energetinį išsilavinimą turinčių žmonių.

Papildomos priemonės sėkmingam kontaktų užmezgimui

„Klaipėda ID“ investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadovės teigimu, ši konferencija aktuali kiekvienam klaipėdiečiui, verslams, valdžios bei mokslo atstovams. Visos konferencijos temos parinktos įsiklausant į pagrindinių organizatorių, partnerių kompetencijas bei atsižvelgiant į aktualiausias tendencijas pasaulyje.

Anot jos, šiemet konferencijoje didelis dėmesys skirtas verslų bendradarbiavimo galimybėms – dalyviai galėjo ne tik įgyti teorinių žinių, bet ir praktiškai megzti pažintis bei kontaktus.

„Šiam tikslui buvo naudojami išmanieji įrankiai – speciali programėlė, kuri leidžia atvaizduoti visus gyvai ir internetu dalyvaujančius žmones. Visos konferencijos metu dalyviai galėjo vieni kitiems parašyti tiesiogines žinutes ar net skirti susitikimus“, – pasakoja D. Manko.

Konferencija subūrė 300 dalyvių, kurie stebėjo renginį gyvai ir nuotoliniu būdu. Jiems sveikinimo žodį tarė Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Ole T. Horpestad, Norvegijos prekybos, pramonės ir žuvininkystės ministerijos sekretorius Vidar Ulriksen, Seimo narys, Seimo jūrinių reikalų komiteto pirmininkas Valdas Rakutis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas bei Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai.

Renginio metu dalyviai klausėsi 60-ies pranešėjų, aptarusių naujausias jūrinės ekonomikos aktualijas, technologijas bei pakrančių turizmo potencialą. Taip pat buvo pasirašyta ir trišalė bendradarbiavimo sutartis uostamiesčio mokslininkų kuriamai ekoinovacijai toliau plėtoti. Sutarties partneriai – Klaipėdos universiteto (KU) atžalinė įmonė „Inobiostar“, Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.