Sausio pabaigoje Klaipėdoje pusšimtis skirtingų verslo įmonių atstovų dalyvavo Lighthouse Skaitmeninių inovacijų centro organizuotame seminare – konsultacijoje apie ES fondų investicijas išskirtinai Vakarų Lietuvos regionui.

Renginio metu pristatytas 2021-2027 m. ES finansavimo Lietuvoje biudžetas. Iš viso ES parama Lietuvai sudaro beveik 6,4 mlrd. Eur. Lietuva papildomai prisidės 1,7 mlrd. Eur. nacionalinio kofinansavimo lėšomis. Bendrai ES investicijos Lietuvai naujuoju finansavimo periodu sieks 8 mlrd. Eur.

Vienas šios programos išskirtinumų, kad Lietuva traktuojama ne kaip vientisas, o kaip du skirtingo išsivystymo regionai. Siekiant mažinti šalies regioninius skirtumus lėšos bus skirstomos pagal regionus: sostinės ir vidurio-vakarų Lietuvos. 88 proc. arba 4,1 mlrd. eurų Europos regioninio plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšų yra skiriamos vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. Išskirtinai šiame regione įgyvendinant projektus reikės mažiau prisidėti nuosavomis lėšomis.

Tai, kad didžioji finansavimo dalis nukeipta į vidurio ir vakarų Lietuvos regioną, renginio pranešėjai motyvavo valstybės siekiu užtikrinti tolygią regioninę plėtrą.

„Sostinės regione 2019 m.  buvo sukurta 42% Lietuvos BVP. Regioniniai skirtumai ypač ryškūs inovacijų kūrime ir diegime, verslo produktyvume, skaitmenizavimosi lygyje, todėl siekiant užtikrinti tolygų regionų vystymąsi, didžioji dalis investicijų nukreipiamos į mažiau išsivysčiusį regioną ir tai leis sumažinti ekonominius ir socialinius netolygumus”, – kalbėjo ES paraiškų ekspertas Vaidas Kazakevičius.

Socialiai atsakingesnė, žalesnė ir pažangesnė Lietuva – ES investicijų prioritetai

Pagal 2021-2027 m. ES fondų programos lėšų investavimo prioritetus, didžiausia paramų dalis – 2.310 mlrd. Eur bus skiriama projektams, kurie prisidės prie socialiai atsakingesnės Lietuvos kūrimo, kaip pavyzdžiui įsidarbinimo galimybių didinimo, švietimo, mokymo bei sveikatos sistemų gerinimo, įvairių socialinių grupių integracijos. 1.848 mlrd. Eur bus skiriami projektams, kurie fokusuosis į žalesnės Lietuvos puoselėjimą, skatins švaresnę aplinką, energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančios energijos naudojimą. Dar 1.382 mlrd. Eur skiriama pažangesnės Lietuvos kūrimui. Šioje kategorijoje galima išskirti tokias sritis, kaip mokslinių tyrimų ir inovacinių pajėgumų stiprinimą, pažangiųjų technologijų diegimą, skaitmeninimą bei MVĮ augimo ir konkurencingumo stiprinimą. Kiti prioritetai ir tikslai, kuriems bus skiriama nuo 50 iki 800 mlrd. Eur yra: „Geriau sujungta Lietuva”, „Žalioji pertvarka”,   „Darnus judumas”, „Skaitmeninė infrastruktūra”,  „Artimesnė Lietuva”.

Renginio pranešėjas, Vaidas Kazakevičius, daugiau kaip 20 metų dirbantis su ES projektais ir puikiai išmanantis paraiškų rengimo ir projektų administravimo subtilybes, akcentavo kūrybiškumo svarbą paraiškų rengime.

„Nėra nė vieno ES skelbiamo paraiškų kvietimo, kuris 100% atitiktų pareiškėjo norus. Todėl į pirminės projekto idėjos konstravimą siūlau žvelgti kūrybiškai, pasitarti su specialistais bei nebijoti savo idėjos koreguoti, adaptuoti, o kartais net pakeisti jos kryptį, siekiant, jog projektas atitiktų keliamus tam tikros priemonės reikalavimus. Kaip dainuoja rokeriai Rolling Stones „ Tu negali visada gauti to, ko tu nori, bet jei pabandysi, gali gauti tai, ko tau reikia”,  – kalbėjo V. Kazakevičius.

Aktualūs ES paraiškų kvietimai

Renginio metu detaliai pristatyti jau startavę kvietimai: „Inostartas”,  kurio tikslas skatinti MTEP veiklas ir inovacijas, idėjų bei produktų vystymą, tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimą, naujų produktų patentavimą bei kvietimas „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“, kurio tikslas – didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą informacinių ir ryšių technologijų srityje.

Taip pat pristatyti trys artėjantys 2023 m. kvietimai: „Inopažanga” ir „Inobranda”, kurių tikslas – sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą bei „Inoconnect”, skatintis MVĮ tarptautinę tinklaveiką, įsitraukimą į MTEPI partnerystės tinklus.

Po renginio vykusioje tinklaveikoje renginio pranešėjai akcentavo, jog ateinančiais metais nusimato ir daugiau įvairių, smulkesnių priemonių, kurias įsisavinti galės ir mažesnės įmonės.

Pasak Lighthouse Skaitmeninių inovacijų centro (SIC) vadovo Mindaugo Kiežos, matydami didelį verslių žmonių susidomėjimą Klaipėdoje, jie ketina ir toliau inicijuoti bei vykdyti renginius, konsultacijas bei tokiu būdu padėti įmonėms suprasti ir gauti visą reikiamą informaciją lengviau ir paprasčiau.

„Mes teikiame įvairias skaitmenizavimo, IT, MTEP, ES finansavimo gavimo, inovatyvaus marketingo (neuromarketingo) konsultacijų paslaugas su 50% valstybės subsidija, todėl galime būti naudingi verslams, kurie nori skaitmenizuotis, arba tiems, kurie teikia skaitmenizavimo paslaugas”, – sakė  M. Kieža.