Klaipėdos apygardos teisme artimiausiu metu turėtų būti sprendžiama dėl bankrutavusios bendrovės „Geoterma” išregistravimo.

Tuo metu jos turtą perėmusi uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos energija” toliau ruošia planus dėl geoterminės energijos panaudojimo ir tikisi, kad jau porą metų centrinės valdžios dalinami pažadai pagaliau virs kūnu ir bus galima gauti dalį lėšų tokiam projektui, kurį įgyvendinus miesto centriniam šildymui nebereikėtų naudoti iškastinio kuro.

„Geotermos“ pastatai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Artėja pabaiga

UAB „Geoterma“ buvo įsteigta Vyriausybės nutarimu 1995 m. gruodį. Pirmoji geoterminė jėgainė Baltijos regione buvo pradėta statyti 1997 m. Pagrindinis jos finansavimo šaltinis buvo valstybės vardu gauta Pasaulio banko paskola.

Bendrovė šilumos gamybą pradėjo 2004-aisiais. UAB „Geoterma“ visą veiklos laikotarpį susidūrė su finansiniais sunkumais ir 2017 m. jos veikla buvo sustabdyta. Kritikos jai negailėta ir dėl to, kad dalį reikiamos šilumos buvo būtina pagaminti deginant dujas, nes geoterminio vandens temperatūra buvo per maža.

Nuo 2015 m. 76,5 proc. valstybei priklausančių UAB „Geoterma“ akcijų valdė Turto bankas, likusias – AB „Lietuvos energijos gamyba“. 2017 m. buvo paskelbtas 100% bendrovės akcijų viešas aukcionas. Bendrovę įtraukus į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą, privatizavimas buvo sustabdytas.

Siekiant užtikrinti geotermijos įrenginių veiklą, Turto bankas organizavo kelis bendrovei priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursus, tačiau nė vienas neįvyko. Galiausiai 2019-ųjų vasarį Turto bankas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašyme buvo konstatuota, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tuo metu viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės: 2017 m. birželio 30 d. duomenimis jie sudarė 3 666 820,9 Eur, o turtas – 5 497 899,56 Eur. Didžiausias „Geotermos” kreditorius buvo Finansų ministerija, kuriai įmonė buvo skolinga 3,25 mln. eurų. Tų metų kovą teismas iškelė bendrovei bankroto bylą.

Šią savaitę Klaipėdos apygardos teisme turėjo vykti posėdis dėl „Geotermos” veiklos pabaigos, bet kreditoriai – Turto bankas ir „Sodros” Klaipėdos skyrius – pateikė prašymus jį atidėti ir įpareigoti nemokumo administratorių UAB „Paltaja” pateikti išsamią informaciją apie bankroto proceso metu gautų pajamų sumas, bankroto proceso išlaidas bei kreditorių sąrašą su likusiais nepatenkintais reikalavimais.

Atsiliepdamas į tokį prašymą nemokumo administratorius pateikė teismui duomenis dėl patenkintų ir nepatenkintų kreditorių reikalavimų, administravimo išlaidų paskirstymo bei kitus papildomus įrodymus, nurodydamas, kad „Sodros” ir Turto banko prašymai nepagrįsti. Tad byloje buvo padaryta pertrauka, kad kreditoriai susipažintų su pateikta informacija.

Tikisi, kad Klaipėda galės naudoti tik „žalią” energiją

Po to, kai „Geotermos“ turto nepavyko parduoti keturis kartus vykusiose varžytinėse, Turto bankas pernai pasiūlė jį perimti Klaipėdos savivaldybei. Visos procedūros galiausiai baigėsi šį pavasarį, kai „Geotermos” turtą perėmusi savivaldybė miesto Tarybos sprendimu perdavė jį naudoti ir disponuoti patikėjimo teise jos valdomai AB  „Klaipėdos energijai” („Geotermos” pastatas yra šalia šios įmonės Lypkių katilinės).

Pasak „Klaipėdos energijos” generalinio direktoriaus Antano Katino, įmonės planai nesikeičia – analizuojama, kaip būtų galima atgaivinti geoterminės jėgainės veiklą, ieškoma mokslininkų, kurie galėtų pasiūlyti naujausius technologinius sprendimus. Šiuo metu manoma, kad būtų galima pagilinti gręžinį ir taip išgauti aukštesnės temperatūros vandenį, įrengti šiuolaikiškus siurblius, taip pat ketinama vietoje trijų dujinių katilų pastatyti žemiausios klasės biokurą galintį deginti katilą, kuris pagamintų trūkstamą šilumos energiją, kad į šilumos tinklus tiekiamas vanduo būtų pašildomas iki reikiamos temperatūros.

„Tokiu atveju Klaipėda jau būtų 100 procentų aprūpinama vien tik žalia energija, nebereikėtų naudoti iškastinio kuro. Jis dabar, per didžiausius šalčius, dar sudaro apie 15 procentų”, – sakė A. Katinas.

Pašnekovo teigimu, planuojamoms investicijoms tikimasi sulaukti paramos iš naujos europinės finansinės perspektyvos, kurią žada ir Energetikos, ir Aplinkos ministerijos.

O šiam šildymo sezonui „Geotermos” teritoriją „Klaipėdos energija” ketina panaudoti ir kaip papildomą biokuro aikštelę – iš ten jis būtų tiekiamas į visai šalia esančią Lypkių katilinę, kur stovi ir jam deginti skirtas biokuro katilas.