Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti PET gamintoja UAB „Neo Group“ jau penktus mokslo metus tęsia bendradarbiavimą su Klaipėdos Baltijos gimnazijos inžinerinėmis klasėmis kviesdama jaunuolius į įmonėje vykstančių praktinių užsiėmimų ciklą. Šiemet su jaunimu tris inžinerines sritis apimantį išmaniojo namo projektą vykdantys „Neo Group“ darbuotojai sako pirmiausia siekiantys  gimnazistams atskleisti techninių specialybių kūrybiškumą ir praktinį žinių pritaikomumą.

Šiemet su Baltijos gimnazijos moksleiviais dirbantys „Neo Group“ kolegos – inžinierius-elektrikas Ignas Krasuckas, inžinierius-mechanikas Arūnas Gelžinis bei automatikos inžinierius Simonas Baltunis – paprastai dirba komandose, sukūrusiose pasaulinio lygio kompanijos naujoves: būdą gamybos proceso atliekas paversti statybų pramonėje naudojamais vertingais polioliais, patentuotą cheminio plastikų perdirbimo technologiją ar būdą į veikiančias gamybos linijas įdiegti šilumos pavertimo elektros energija sprendimą. Taip pat šie inžinieriai jau ne pirmus metus savo laiką skiria jaunimo ugdymui ir šįkart gimnazistams pasiūlė visus metus vystyti išmaniojo namo projektą.

Nors „Neo Group“ veikia plastikų sektoriuje, daugybė įmonėje naudojamų technologijų, įrankių ar procesų yra pritaikomi ir kitose srityse, o išmanusis namas, inžinierių vertinimu, žingeidžiam jaunimui yra artima, aktuali ir praktiška tema.

Pasak I. Krasucko, gimnazistai į įmonę visus metus atvyksta kartą per mėnesį. Pirmiausia įvadinių susitikimų metu kiekvienas įmonės inžinierius pristato savo kuruojamą sritį.

„Pavyzdžiui, aš pasakoju apie elektrą: kas tai, kaip ir kam ji naudojama, kokių privaloma laikytis saugos priemonių. Nors pirmiausia daugiau kalba profesionalai, ilgainiui vaikai įsidrąsina, rodo iniciatyvą, užduoda klausimų. Susidomėjus galime plačiau padiskutuoti apie elektros panaudojimą tiek pramonėje, tiek buityje“, – pasakoja I. Krasuckas.

O jo kolega inžinierius-mechanikas A. Gelžinis teorinę pažintį su įrenginiais praturtina ir galimybe juos išardyti.

„Ardome siekiant išsiaiškinti veikimo principą bei pažinti sudedamąsias dalis – elektros variklio, vibrosietų ir kitų įrengimų. Galiu užtikrinti, kad gimnazistai „Neo Group“ gali pažinti ir net paardyti tokią įrangą, kokios kitose gamybos įmonėse tiesiog nėra. Taip pat susipažįstame ir su įrankiais, skirtais įrengimų priežiūrai. Mano grupės dalyviai praktiką baigia žinodami gerokai daugiau nei tai, kuo skiriasi atsuktuvas nuo veržliarakčio“, – šypsosi A. Gelžinis.

O automatikos inžinierius S. Baltunis gimnazistus supažindina su valdikliais, technologinio proceso valdymo sistemomis, kompiuterių galimybėmis, matavimo prietaisais.

„Jaunuoliai taip pat supažindinami su valdiklių proceso analize, kaupiamų duomenų analize bei technologinio proceso analitika. Siekiu, kad nebūtų „popierinių darbų“, o dominuotų praktika ir pritaikomumas. Užduodu ir namų darbų norėdamas, kad gimnazistai giliau pasidomėtų ir susirastų reikiamą informaciją, ir kad ta rasta informacija būtų įdomi pačiam ieškotojui“, – pasakoja S. Baltunis.

„Labiausiai džiugina tai, kad projekto pabaigoje gimnazistai ne tik jau išmoksta nubraižyti elektros schemą, bet neretai ir gali parodyti stipriąsias ar silpnąsias šios schemos vietas. Mane itin džiugina matomas progresas ir žinojimas, kad „išleidžiam“ vaikus su turtingesne patirtimi ir žiniomis. Tikrai smagu matyti, kuo kvėpuoja ir gyvena jaunimas. Aš stengiuosi parodyti, kad inžinerinė specialybė yra kūrybinis darbas, o dalindamasis turimomis žiniomis noriu skatinti kūrybiškumą“, – tvirtina I. Krasuckas.

Jo kolegą A. Gelžinį taip pat džiugina mokymo proceso atradimai, nes aiškinant vaikams net profesionalai atranda naujų ar primirštų dalykų. Tą patvirtina ir S. Baltunis – ruošdamasis susitikimams jis pats atšviežina ar praturtina savo žinias programų konfigūravimo, klaidų paieškos ar kitose profesinėse srityse.

„Smagu jaunimo akimis pamatyti ir programines klaidas iš realaus darbo ir kartu ieškoti sprendimo realiam galvosūkiui. Mano tikslas – parodyti, kad viskas išmokstama, tereikia noro ir pagalbos. Nė vienas su mumis dirbęs moksleivis dar nėra pasakęs, kad inžinerija jam neskirta. Savo misiją šiame projekte matau kaip galimybę parodyti, iš ko susideda ši profesija bei darbo pobūdis, kiek ir kokių reikia pastangų. Svarbiausia, kad vaikai suprastų, ar ir kodėl juos traukia inžinerinė sritis. Tuomet ateities pasirinkimai tampa paprastesni ir tvirtesni“, – sako S. Baltunis.

Pačios Baltijos gimnazijos skaičiavimais, inžinerinėse gimnazijos klasėse besimokantys mokiniai vis dažniau savo ateitį sieja su inžinerinės ar informacinių technologijų srities studijomis. Pavyzdžiui, pernai tokias studijas pasirinko 43% inžinerinių klasių abiturientų, kai 2022 m. tokių jaunuolių buvo dar tik 36%. Nors šio pokyčio priežastys yra kompleksinės, gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė pabrėžia, kad praktinis bendradarbiavimas su pažangiais Klaipėdos gamintojais vertingas dėl galimybių realioje aplinkoje mokytis atrasti sprendimo kelius, „išmąstyti“ ir su profesionalais iškart realizuoti idėjas, patirti inžinerinių procesų ir sprendimų priėmimo kelią bei teorines žinias taikyti praktikoje.