Prezidentas Gitanas Nausėda, kurio antradieninį vizitą Klaipėdoje vainikavo susitikimas su uostamiesčio senjorais Bendruomenės namuose, tikina, kad tai nėra jo rinkimės kampanijos dalis – esą jis daro tą patį, ką ir visą kadenciją.

Prieš šį susitikimą interviu „Atviros Klaipėdos“ ir dienraščio „Klaipėda“ žurnalistams davęs šalies vadovas tvirtino, jog uostas turėtų labiau atsiverti miestui.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Nori Žiemos uosto transformacijos

Po susitikimo Uosto direkcijoje, kuris esą buvo skirtas „jūrinės ekonomikos, Klaipėdos uosto infrastruktūros ir uosto pasirengimo veikti kilus krizei ar grėsmei klausimams aptarti“, surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda pareiškė, jog „būtų smagu, kad tam tikros uosto dalys atsivertų miestiečiams, nes tai būtų pridėtinė vertė ir gausiems miesto svečiams“.

Anot prezidento, „Memelio miesto” teritorija galėtų būti sujungta „su tam tikra krantine, kuri ne pačiu efektyviausiu būdu išnaudojama“.

„Miestas ir miestiečiai nusipelno turėti kažką panašaus kaip daugelyje uostamiesčių, Hamburge, kur galima prieiti prie vandens ir smagiai praleisit laiką, būtų graži uosto ir miesto sinergija“, – dėstė prezidentas.

Interviu metu parašytas patikslinti, ar turėjo omenyje Klaipėdos jūros krovinių kompanijos („Klasco“) dabar nuomojamą Žiemos uostą, G. Nausėda patvirtino kalbėjęs būtent apie šią teritoriją.

„Po susitikimo kai kurie vadovai, neįvardinant jų, sakė, kad tai labai gera idėja. Nežinau, ar tarp jų buvo „Klasco“ vadovas, bet man atrodo, kad „Klasco“ yra pasirengusi labiau negu anksčiau kalbėtis šituo klausimu, ieškoti sprendimo. Ir, be abejo, čia turėtų būti trišalis sprendimas uosto, „Klasco“ ir, be abejo, Klaipėdos miesto, kad visi iš to turėtų naudos. Nors šiuo atveju Klaipėdos miesto nauda būtų ne finansinė, o būtent tokia, kad miestiečiai turėtų prieigą arba, kitaip tariant, sugrąžintumėte miestiečiams tai, kas priklauso. Tai šiuo atveju gal skamba kiek egoistiškai iš mano lūpų. Kadangi aš esu klaipėdietis ir juo liksiu visą gyvenimą, bet aš manau, kad tai yra ne tik klaipėdiečiams ir miesto svečiams, tai yra visai Lietuvai. Visa Lietuva vasarą suvažiuoja į Klaipėdą ir džiaugiasi Klaipėda, didžiuojasi Klaipėda. Tai kodėl neatverti tam tikrų erdvių ir kodėl mes negalime ir šiuo požiūriu būti vakarietiški? Kaip uostamiesčiai, kuriuose tai yra savaime suprantamas dalykas. <…> Viskas čia, man atrodo, yra suderinama“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, jam svarbu, kad Uosto direkcija nesiorientuotų vien tik į finansinį rezultatą, „nes uostas yra šiek tiek daugiau negu vien tiktai komercinė įmonė“.

„Būtų labai gerai, kad kartais tie komerciniai interesai neužgožtų ir miestiečių, ir svečių, miesto interesų“, – teigė jis.

Praėjusią savaitę kalbėdamas su žurnalistais Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas tvirtino, kad jo vadovaujama bendrovė galėtų investuoti į reikiamos infrastruktūros Ukrainos grūdams pervežti sukūrimą ne tik uoste, tačiau tam reikėtų šios šalies garantijų dėl konkrečių tokios produkcijos srautų į Klaipėdą. Tuo metu G. Nausėda teigia, kad Ukraina negali duoti garantijų, nes „vertina iš savo pozicijų“.

„Jeigu verslo modelis neveikia ir jeigu tai yra tiesiog ekonomiškai nuostolinga daryti, tai nežinau, kodėl Ukrainai reikėtų vežti per Baltijos šalis ir per Baltijos uostus. Mes kalbame apie Baltijos uostus kaip apie atsarginę galimybę, kuomet kiti kanalai neveikia, bet šiuo metu ta atsargine galimybe negalime pasinaudoti dėl labai paprastos priežasties, dėl to, kad visi biurokratiniai reikalavimai prie Ukrainos-Lenkijos pasienio liko, jie nebuvo perkelti į patikrą Baltijos šalių uostuose. Pats procesas vežimo išsitęsia jau net ne savaitėmis ar mėnesiais. Tai yra vėlgi absoliučiai nepriimtina ir šiuo metu tai tiesiog neveikia. Ir apie infrastruktūrą Lietuvos-Lenkijos pasienyje mes kalbėjom su Europos Komisija. Europos Komisija nėra pasirengusi subsidijuoti Ukrainos grūdų tranzito per Baltijos šalių uostus, nes tai tiesiog prieštarauja Europos Komisijos principams, kuri nesubsidijuoja prekių vežimo, kaip ir jų gamybos, bet į infrastruktūrą investuoti Lenkijos-Lietuvos pasienyje jiems yra priimtina alternatyva. Šita žinia yra perduota Europos Komisijai ir dabar jau turėtų dirbti mūsų ministerija kartu su Europos Komisija, kad tai taptų kūnu“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat išreiškė viltį, kad tarptautinis arbitražas priims Lietuvai palankų sprendimą dėl baltarusiškų trąšų tranzito sustabdymo.

„Tai yra Europos Sąjungos valstybių bendras sprendimas pritaikyti sankcijas Baltarusijai. Jos buvo pritaikytos. Mes čia jokių sau improvizacijų šituo klausimu neleidome. Buvo taikoma taip, kaip ir numatyta“, – sakė šalies vadovas.

Jis tikino, kad Prezidentūra „labai remia“ pietinės uosto dalies išvystymo projektą.

„Manome, kad čia yra dabar geriausias potencialas padidinti Klaipėdos uosto pajėgumą. Turint omenyje, kad giliavandenio uosto perspektyva šiuo metu yra šiek tiek padėta į šoną ir manau, kad skaičiai byloja patys savaime, mes galime labai reikšmingai padidinti Klaipėdos uosto pajėgumą, nesiimdami kažkokių labai didelių naujų projektų, tiesiog išnaudodami tas teritorijas, kurias turime. Ir ne tik krovą išnaudodami, bet ir galbūt vandenilio gavybai, vėjo energetikai“, – sakė G. Nausėda.

Nemano, kad prarado seksualinių mažumų pasitikėjimą

Paklaustas, ar antradieninis vizitas Klaipėdoje ir jo bei sutuoktinės susitikimas su miesto senjorais jau nėra rinkiminė kampanija ir kaip jis ketina ją atskirti nuo kasdieninių darbų, G. Nausėda tikino visur važiuojantis ir kalbantis apie tą patį, ką kalbėjo ir prieš penkerius metus, ir vėliau.

„Ir niekada sau neleidau pasakyti tokio susitikimo metu „balsuokite už mane“. Aš negaliu gi pagalvę užsidėti ant galvos ir dabar pragyventi likusį savo kadencijos laiką tik dėl to, kad kažkas kažką pagalvos. Aš elgiuosi visiškai natūraliai. Darau, ką žmonėms žadėjau 2019 metais – kad aš pas juos sugrįšiu. Visą tą laiką regioninius vizitus organizavau. Ir Klaipėdoje, ir, ko gero, jau beveik visose savivaldybėse. Aš nedarau kažko tokio, ko aš nedariau anksčiau“, – tikino būsimuose prezidento rinkimuose vėl dalyvausiantis G. Nausėda.

Pasiteiravus, kodėl pasirašė kitų metų šalies biudžetą, taip nuvildamas streikavusius mokytojus, prezidentas teigė, jog jo darbas nėra vien tik malonūs sprendimai.

„Biudžetas yra ne tik apie mokytojus. Biudžetas yra apie daugybę svarbių dalykų, kurie svarbūs visoms visuomenės grupėms. Ir kuomet tu matai ant savo stalo interesus daugybės kitų visuomenės grupių, kurios nepasirašius įstatymo tiesiogine to žodžio prasme nukentės, tada tu turi svertus. Ir nėra taip, kad paėmei kaip kompiuteris ir nusprendei. Būna sunkių sprendimų, bet juos reikia padaryti. Biudžeto įstatymas yra dažnai susijęs su tiek daugybe kitokių išlygų, kad nepasirašyti jo yra labai sunku. Ir aš dabar nepamenu, ar yra buvę per nepriklausomybės mūsų laikotarpį, kuomet prezidentas vetavo biudžeto įstatymą“, – teigė prezidentas, pabrėžęs, kad „bus dar tų vyriausybių“, kurioms bus galima priminti apie įsipareigojimus mokytojams, kaip kad jis buvo cituojamas Prezidentūros pranešime apie sprendimą pasirašyti biudžeto įstatymą.

Prezidentas taip pat tikino, jog nejaučia, kad per šią kadenciją prarado seksualinių mažumų pasitikėjimą juo.

„Aš visą laiką kartoju tą patį, kad jų teisiniai santykiai turi būti reglamentuoti. Na, mano metaforos interpretuojamos pagal sugedimo laipsnį. Jeigu žmonės yra labiau sugedę negu aš, interpretuoja jas plačiau. <…> Manau, kad prie teisinio reglamentavimo vienos lyties asmenų, porų arba bendro gyvenimo mes priartėsime vis tiek. Tik ar tai bus civilinės sąjungos, ar artimo ryšio forma? Va čia gerasis klausimas. Ir man truputį nepatinka tai, kad šios dvi alternatyvos buvo atskirtos viena nuo kitos. Viena palikta kaip pagrindinė, o kita tiesiog numarinta. Nepatinka man toks politinis procesas, kuomet viena iš alternatyvų pateikiama kaip pagrindinė ir viskas sukasi tik apie ją“, – teigė G. Nausėda.

Pavojų keliančiųjų sąrašuose – ir rusiškos, ir lietuviškos pavardės

Prezidentas patikino, kad jam yra žinomos Lietuvos rusakalbių nuotaikos, tačiau jos esą „nėra apibūdinamos vienu žodžiu“.

„Aš manau, kad vis dėlto rusakalbių bendruomenė dar yra pakankamai priklausoma nuo tos informacijos, kuri plūsta iš propagandinių kanalų Rytuose. Bet aš neskirstau žmonių pagal tautybes, nes žinau, kad Valstybės saugumo departamento sąrašuose, kur nurodyti žmonės, keliantys pavojų mūsų nacionaliniam saugumui, yra daugybė lietuviškų pavardžių. Tos lietuviškos arba rusiškos pavardės nieko nepasako apie žmogų. Pirmiausia žmogus turi suprasti, kad jo gerovė jo ateitis priklauso ir nuo pačios valstybės ateities. Aš nežinau, kaip gali žmogus, nesvarbu, kokios tautybės jis būtų, linkėti blogo valstybei, kurioje jis pats gyveno. Tai tada tokiam žmogui logiškiausia išvada būtų palikti tą valstybę. Bet jeigu žmogus jos nepalieka, reiškia, jis sieja savo ateitį su tos valstybės ateitimi. Tai va, šitoje vietoje aš manau, kad mes tikrai tą dialogą turime labai branginti, puoselėti. Visos tautybės Lietuvoj gyvenančios yra mūsų turtas. Tiktai mūsų atsakomybė yra išnaudoti tą turtą taip, kad valstybei būtų gerai. Čia žinot, kaip brangus muzikos instrumentas – gali stygas nutraukti negrabiai pirštais, bet gali pamėginti pasiekti, kad tas instrumentas skambėtų gražioje dermėje“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis pripažino, kad rusiška propaganda sukuria didžiulę konkurenciją, nes ši valstybė ištobulino demagogijos ir propagandos meną tie, „kad ir Gebelsas galėtų pavydėti“.

„Be abejo, kad turime rimtą priešininką, rimtą oponentą propagandiniame lauke. Ir tai reikia vertinti labai rimtai. Bet svarbiausia, kad šitie žmonės neliktų izoliuoti, kad jie jaustųsi visateisiais valstybės piliečiais. Ir galbūt tik tokiu būdu mes galime priartinti juos ir tiesiog jie natūraliai integruotųsi į mūsų visuomenę“, – sakė G. Nausėda.

Primena „liberum veto”

Paklausus, ar nemano, jog Europos Sąjungai, pastaruoju metu tapusiai vienos Vengrijos įkaite, gresia Abiejų Tautų Respublikos, žlugusios ir dėl ilgą laiką galiojusio liberum veto, likimas, G. Nausėda tai pavadino labai geru klausimu.

„Aš kalbėjau Berlyne, kuomet buvome susitikę strateginio dienotvarkės klausimais tokiose mažose grupelėse ir skirtingose sostinėse diskutavome EVT vadovai, ir aš lygiai tą patį užsiminiau apie Dviejų Tautų Respubliką. Ir mane nustebino kancleris Šolcas ir pats Viktoras Orbanas, kurie puikiai žino, kas atsitiko po to. Bet kur link aš vedžiau, kad tas vienbalsis aiškumo principas mažoms valstybėms yra labai būtinas. Tai yra mūsų galimybė balsuoti lygiagrečiai ir turėti lygiai tokio pat svorio, kaip didžiosios valstybės. Taip, šiuo metu yra nemažai diskutuojama ir gana stipriai vyksta spaudimas pereiti prie kvalifikuotos daugumos principo. Ir tą idėją daugiausia populiarina didžiosios valstybės. Tai Viktoras Orbanas, piktnaudžiaudamas tuo vienbalsiškumo principu, iš esmės jį silpnina ir prideda balsų tiems, kurie sako, kad jo reikia atsisakyti. Nes, žiūrėkit, Europos Sąjunga tampa nefunkcionali ir negali priimti sprendimų. Tam tikra prasme pjauna šaką, ant kurios sėdi, nes Vengrija yra tarp tų šalių, kurios griežtai pasisako prieš vienbalsiškumo principo panaikinimą. Ar jis tai supranta? Aš manau, kad jis pakankamai išmintingas, kad suprastų tai, ką daro, bet jis vis tiek tai daro. Reiškia, veikia kiti motyvai ir aš manau, kad atsakymo reikia ieškoti tame, kad į vidaus politiką daugiau jis yra orientuotas. Bendrijos tikslai yra antriniai palyginti su vidaus politikos tikslais, kurie dominuoja. Tuo tarpu mes galvojame, kaip pasiekti rezultatų Ukrainos prasme, nes Ukrainos sėkmė yra visos Europos Sąjungos sėkmė. Mums tai atrodo savaime suprantama. Deja, tai neatrodo savaime suprantama vienam, sėdinčiam prie stalo“, – kalbėjo G. Nausėda.