23-iejų klaipėdietė Aida Bradauskaitė, studijoms pasirinkusi mažai iki tol pažįstamą jūros mokslų sritį, neturi kada gailėtis ar gręžiotis atgal su klausimais: „O kas būtų buvę, jeigu…“.

Trejų metų biologijos ir jūros biotechnologijos bakalauro studijos Klaipėdos universitete įtraukė, o naujos galimybės į mokslus pasinėrusiai merginai nepaliko kito pasirinkimo – tik bandyti ir eiti pirmyn.

Studijos EU-CONEXUS universitetuose teikia daug naujų patirčių

Šiandien Aida šeimai ir savo draugams linkėjimus perduoda iš šarmingo Prancūzijos uostamiesčio La Rošelės. Čia esančiame universitete klaipėdietė jau antrą pusmetį gilinsis į jūros biotechnologijos magistro studijų programos dalykus. Jungtinė magistro studijų programa, kurią sukūrė Klaipėdos universitetas (KU) ir dar 8 Europos universitetų aljanso EU-CONEXUS partneriai, startavo prieš metus. Konkursas dėl galimybės studijuoti KU alumnei buvo sėkmingas. Beje, vienintelei iš Lietuvos.

Jungtinė studijų programa išskirtinė tuo, jog studentai patys gali rinktis studijų vietas.

„Keliaudami po skirtingus universitetus, mokomės iš įvairių tyrėjų, susipažįstame su naujomis organizacijomis ir verslais bei atliekame praktikas skirtingose laboratorijose, tai – tikrai labai vertinga patirtis. Studijų pabaigoje man bus įteiktas diplomas su šešių universitetų rektorių parašais“,– pasakoja Aida.

Po pirmojo studijų pusmečio, kurį ji praleido Ispanijos Valensijos katalikiškajame universitete, Aida Bradauskaitė atvyko į La Rošelę. Čia nutarė pasilikti ir trečiam semestrui.

„Esu sužavėta La Rošelės universitetu dėl pažangių laboratorijų, turimos įrangos bei studijų ir laisvo laiko balanso. Čia organizuojama daug studentų renginių, koncertų, aktyviai veikia įvairios organizacijos, studijuojantiems siūloma įvairiapusė pagalba ieškant karjeros galimybių, pasirūpinta net nemokamomis konsultacijomis su gydytojais, jeigu tokios pagalbos kam prireikia. Vienintelis minusas norint visavertiškai integruotis, būtina mokėti prancūzų kalbą“,– įspūdžiais dalijasi klaipėdietė.

Kibti į šią kalbą lietuvė nesiryžta, bet prancūziškas gyvenimo būdas bei gastronomijos paslaptys jai labai įdomūs.

„Prancūzų konditerijos gaminiai atrodo įmantrūs, bet, kai įsigilini, gaminimo procesas paprastai nebūna sudėtingas. Tad visai smagu kartais išmėginti ką nors naujo“, – prancūziškos virtuvės atradimais džiaugėsi Aida.

Pirmasis jos pavykęs kepinys – pyragas klafutis (pranc. clafoutis) įkvėpė drąsos ir azarto bandyti toliau.

Biotechnologija sužavėjo beribėmis galimybėmis

„Niekada nemėgau eiti tuo pačiu keliu, kuriuo eina visi kiti,– taip savo gyvenimišką filosofiją, skatinančią atvira širdimi priimti naujoves, apibūdina mokslo keliu pasukusi klaipėdietė. – Mano aplinkoje nebuvo nė vieno žmogaus, kurio gyvenimas būtų susijęs su jūros mokslais ar biotechnologijomis. Tik mamos karjera susijusi su mokslu, bet maisto technologijų ir chemijos srityje. O biotechnologija, mano galva, unikali sritis, nes čia galima ištirti ir atrasti dar daug naujų dalykų. Žmonės tradiciškai galvoja, kad viskas, ką mums gali suteikti jūra, tėra poilsis paplūdimyje ir jūros gėrybės ant stalo, tačiau joje slypi daugybė galimybių. Pasitelkiant biotechnologijos žinias, čia galima ieškoti ir tirti vandens organizmų struktūrines ir bioaktyvias medžiagas, kurios sėkmingai gali būti pritaikytos farmacijos, kosmetikos, chemijos, biomedžiagų ir kitose pramonės srityse“.

Jaunosios mokslininkės žvilgsnis krypsta link žiedinės ekonomikos principų pritaikymo kuriant natūralius produktus.

„Pavyzdžiui, aukštos pridėtinės vertės medžiagas galima išgauti iš žuvininkystės produktų atliekų arba iš mikrodumblių, auginamų eutrofikuotame vandenyje. Biotechnologija tuo ir išskirtinė, kad leidžia sukurti naujus, vertingus produktus, tausojant žemės išteklius“,– pasirinktos studijų krypties teikiamomis galimybėmis didžiuojasi būsimoji biotechnologijos mokslų magistrė.

Ką veiks ateityje, kur ir kaip panaudos įgytas žinias, Aida Bradauskaitė tikslių atsakymų į šiuos klausimus dar neturi. Po šio semestro jai reikės susirasti praktikos vietą magistro baigiamajam darbui atlikti. Žvilgsnis krypsta į Europos laboratorijas.

„Man patinka pažinti naujus kraštus, semtis patirties iš kitų šalių universitetuose dirbančių mokslininkų, tačiau savo ateitį norėčiau kurti Lietuvoje, nors rasti darbą su mano išsilavinimu užsienyje turbūt būtų daug paprasčiau. Tačiau Lietuvoje daugiau erdvės tyrėjams pradėti ką nors naujo, įgyvendinti savo pačių idėjas“,– sako Aida.

Ar tai reiškia, kad po studijų klaipėdietė planuoja grįžti į gimtąjį miestą? Aida Bradauskaitė prisipažįsta nemėgstanti svajoti garsiai.

„Esu įsitikinusi, jeigu esi darbštus ir turi idėjų, galimybių jas realizuoti rasi visur ir Lietuva tikrai ne išimtis. Klaipėda taip pat turi daug potencialo auginti mėlynosios ekonomikos sektorių. Praėjusią vasarą buvau grįžusi čia atlikti Lietuvos mokslo tarybos finansuotos praktikos, bet ar čia mano vieta, ateitis parodys…“,– šypsosi jaunoji mokslininkė.