Po kelerius metus trukusio bylinėjimosi Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs antrą kartą pas jį sugrįžusią bylą dėl vadinamųjų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) palapinių, patvirtinto, jog jos yra nekilnojamojo turto objektai, pastatyti be privalomo projekto ir statybos leidimo.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda” jau ne kartą rašė, kad aiškintis, ar legaliai ši uosto kompanija dar 2016-2017 metais pastatė tokius laikinus sandėlius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija ėmėsi 2019-ųjų pavasarį. Ji po tyrimo konstatavo, jog statybos buvo vykdomos pažeidžiant Statybų įstatymo nuostatas ir surašė privalomąjį nurodymą iki 2020 metų sausio 25 d. nugriauti palapines bei sutvarkyti statybvietę. Tačiau „Klasco” su juo nesutiko ir užsuko teismų karuselę.

Iš pradžių vyko iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nukeliavęs bylinėjimasis dėl to, kur turi būti nagrinėjama byla. Pagaliau prasidėjus bylinėjimuisi iš esmės 2021 m. rugpjūtį Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė paskelbė, kad įmonės skundas atmetamas kaip nepagrįstas – anot teismo, tokie sandėliai yra nekilnojamojo turto objektas. Tačiau apeliacinį „Klasco” skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodį konstatavo, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, ar palapinės yra nekilnojamieji daiktai, taip pat buvo įžvelgtas pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ekspertizė ir jos išvadų rašymas bei naujo posėdžio paskyrimas pirmoje instancijoje užtruko apie devynis mėnesius. Bylą išnagrinėjusi apylinkės teismo teisėja Audra Handrovska vasario pabaigoje paskelbė, jog „Klasco” skundas ir vėl yra atmetamas. Tačiau toks sprendimas dar galėjo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui ir kompanija pasinaudojo tokia galimybe.

Savo skunde ji dėstė, kad pirma instancija esa padarė šiurkštų procesinį pažeidimą nesivadovaudama vieno iš ekspertų išvadomis ir pernelyg didelę įrodomąją reikšmę suteikė kito eksperto ekspertizei; kad teismas neįsigilino į aplinkybę, jog palapinės yra primontuotos tik prie aikštelių dangos, kurią palaikė jų dalimi; kad tokio tipo palapinių naudojimas Klaipėdos uoste esą yra įprasta praktika ir kt.

Tačiau bylą išnagrinėjusi apygardos teismo kolegija, kurią sudarė teisėjos Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė ir Erinija Kazlauskienė, konstatavo, jog kompanijos argumentai yra nepagrįsti. Kolegija akcentavo, kad pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino abiejų ekspertizių aktų išvadas, jas vertino kartu su kitais įrodymais.

„Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visi teismo ekspertai nustatė požymį, jog ginčo objektų negalima perkelti jų neišardžius. <…> Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad ginčo objektų montavimui reikalingos didelės darbo ir laiko sąnaudos, juos išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės nei jau sumontuoti objektai. Taip pat yra pagrindas vertinti, kad ginčo objektus išardžius jų vertė iš esmės sumažėtų, ir tam, kad jie vėl galėtų būti naudojami pagal paskirtį, reikalingos pakankamai didelės papildomos investicijos. Darytina išvada, kad bylos duomenys apie ginčo objektų požymius patvirtina ginčo objektų patvarią sąsają su žeme”, – rašoma sprendime, kuriame konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad palapinės yra nekilnojamieji daiktai ir yra laikytini statiniais.

Kadangi palapinės pastatytos be privalomų statybą leidžiančių dokumentų, ir apygardos teismas nusprendė, jog inspekcija turėjo teisinį pagrindą surašyti savavališkos statybos aktą ir duoti atitinkamus privalomuosius nurodymus.

Šis sprendimas įsigalioja iškart, bet dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tiesa, pastarasis priima nagrinėti ne visus skundus.

Beje, nuo praėjusių metų balandžio „Klasco” iniciatyva daroma sklypų, kuriose pastatytos palapinės, detaliojo plano korektūra. Pagal ją būtų didinamas galimas užstatymo plotas, užstatymas plečiamas beveik iki pat tvorų, visu sklypų perimetru. Naujasis teisinis reglamentavimas numato, jog galutinio parašo teisė tvirtinant detaliuosius planus dabar priklauso merui.

Praėjus savaitei po pergalės rinkimuose dabartinis meras Arvydas Vaitkus „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog nori su „Klasco“ savininkais, pagrindine akcininke ar jos įgaliotais asmenimis kalbėti apie marinos kūrimą Žiemos uoste, šalia kurio stovi šios palapinės.

„Pirmiausia, šis uosto teritorijos ruožas yra labai siauras. Antra, čia yra maži gyliai ir gali būti aptarnaujami tik šiandieniais parametrais jau maži laivai. Ar ji iš tiesų ta teritorija tokia brangi kompanijai? Mano skaičiavimais, kuriuos jau buvau pateikęs, marina ir gražūs pastatai, kurie įsikomponuotų į „Memelio miestą”, naują kruizinių laivų terminalą, vietoje tų pačių palapinių, kompanijai būtų žymiai naudingiau. Be to, panašus konversijos pavyzdys Barselonoje rodo, kad gali būti nuimta ir nemaža socialinė įtampa, o įvaizdis verslui visada yra labai svarbu. Tikiuosi, kad pavyks to pasiekti kalbantis ir su Uosto direkcija, ir su Susisiekimo ministerija bei Vyriausybe. Juolab kad jau buvęs „Klasco“ direktorius teigė, kad į ankstesnį tokį mano siūlymą akcininkė neatsakė kategorišku „ne”. Tikiu, jog gali pavykti, juolab kad išgilinus uosto kanalą „Klasco“ atsiveria puikios galimybės krovai ir pietinėje uosto dalyje, žymiai efektyviau išnaudoti esamas, galbūt ir būsimas teritorijas”, – tada sakė jis.

INFORMACIJA

Pastatytų palapinių ilgis siekia nuo 85 iki 100 m, plotis – po 48 m, aukštis – 15 m. Mažiausios plotas siekia 4 080 kv. m, kitų dviejų – 4 320 ir 4 800 kv. m.