Kartais atrodo, kad apsaugos darbuotojas kažkiek panašus į žurnalistą. Abu gali patekti ten, kur kitiems mirtingiesiems nelemta. Džiaugiuosi gražiais prisiminimais iš savo žurnalistikos laikų Lietuvoje, kai kišdavau nosį ten, kur niekada kitaip būčiau negalėjęs. Ir štai čia panašiai: daug kartų teko praeiti pro šį gražų daugiaaukštį, bet niekada negalvojau, kad galėsiu pasivaikščioti po jį skersai ir išilgai. Ne tik pasivaikščioti, bet ir dirbti. Man buvo atidarytos visos durys.

Taip jau nutiko, kad praėjusią vasarą iki pamatų sudegė mano buvusi darbovietė, bet apsaugos firma, kuriai priklausau, manęs neatleido. Taip šių metų sausio pabaigoje atsidūriau šiame Lesterio centre esančiame daugiaaukštyje. Čia įsikūręs studentų bendrabutis, Jungtinėje Karalystėje populiaraus viešbučio tinklo „Premier Inn“ viešbutis ir porą kitų įstaigų. O prieš keletą dešimtmečių veikė nacionalinio televizijos ir radijo transliuotojo „BBC“ atstovybė.

Tačiau mano darbo pradžia nieko gero nežadėjo. Paskutinėmis sausio dienomis čia vyko tai, ko mažiausiai tikėjausi. O viskas prasidėjo nuo vaizdų kompiuterių ekranuose.

Registratūroje, kur aš ir dirbu, kaip kosminiame laive aplink mane išdėstyti ekranai, kuriuose dešimtys apsaugos kamerų vaizdų iš viso daugiaaukščio. Aš galiu matyti viską, kas vyksta bet kuriame šio dailaus pastato kampe. Ir štai vieną gražų rytą, man jau baigiant nakties budėjimą, pastebiu kai ką neįprasto. Viena apsaugos kamera transliuoja vaizdą, kuriame blaškosi žmogus. Maždaug keturiasdešimties metų stambaus sudėjimo ir gana nutukęs vyras stiklinėmis akimis galva daužo uždaros laiptinės aikštelės sienas. Šis vaizdas ne juokais mane sudomino, todėl pasikviečiau savo kolegas, kad galėtume vertinti to žmogaus poelgį. O tas žmogus siautėja toliau. Matome, kaip jis pasiima aikštelės kampe stovėjusį gesintuvą ir pasirinkęs pačias plačiausias duris pradeda jas daužyti. Durys valdomos elektroniniu užraktu iš pradžių nepasiduoda. Dar vienas bandymas. Durys jau pradeda klibėti. Tuomet vyras numeta gesintuvą ant žemės, šiek tiek atsitraukia nuo durų ir lyg įniršęs avinas įsibėgėjęs visu svoriu puola duris. Tuomet durys jau nebeišlaiko tokio svorio ir smūgio ir lyg popierinės skyla į keletą dalių. Storulis atsiranda kitoje įstaigoje, kur tuoj jį pasitinka apsauginis. Suprantame, kad čia rimtas reikalas ir kviečiame policiją. Ši atvyksta po dviejų minučių, nes ir pati policijos būstinė yra netoli viešbučio.

„Premiere Inn“ darbuotojai su siaubu akyse atbėga pas mus į registratūrą ir stebi, kas vyksta ekrane. Jie negali patikėti, kaip greitai tas vyras pasikeitė, nes visai neseniai tvarkingai automobiliu įvažiavo į viešbučio automobilių stovėjimo aikštelę ir niekas nepagalvojo, kad po akimirkos viskas apsivers aukštyn kojom.

Policija su tuo siaubūnu bendravo gerą pusvalandį, kol pagaliau įsodino į savo tarnybinį automobilį ir išvežė į areštinę. Netruks sužinojome, kad tas siaubūnas yra ne kas kitas, o Putino šalies pilietis. Nežinia kaip, kada ir kur rusas prisivaišino psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu. Paaiškėjo, kad jis ne tik tas duris, bet ir savo kambarį suniokojo kaip reikiant. Dabar atvykėlis vietoj patogios viešbučio lovos mėgaujasi areštinės gultu ir privalės atlyginti gana nemažus nuostolius.

O anglai juokauja, kad tai pavyzdys, jog ateis laikas, kai ir visa Putino Rusija taip pat privalės atlyginti Ukrainai už patirtą karo siaubą.