Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-20 |
Kai kurie geri dalykai atsirado dar senovės Graikijos laikais. Noriu pateikti vieną istoriją iš tų laikų. Senovės Atėnuose buvo ne viena viešoji gimnazija. Nemažai kas girdėjo apie Platono Akademiją ar Aristotelio Likėjų. Beveik niekas nepamini ir trečiosios, kuri vadinosi Kinosargas (gr. Kynosarges). Ši vieta, buvusi už Atėnų miesto sienų, Iliso upės pietinėje pakrantėje, labiausiai išgarsėjo kaip kinikų (cynics) filosofijos mokyklos radimosi vieta.
Pirmosios dvi buvo įžymybės, o Kinosargas, skirtingai nei Akademija ar Likėjus, buvo skirtas „nothoi“ – nekilmingiems Atėnų jaunuoliams, neturėjusiems pilietinių teisių (pavyzdžiui, tiems, kurių vienas iš tėvų buvo užsienietis). Būtent dėl šios gimnazijos ypatumo filosofas Antistenas (Sokrato mokinys, kurio motina taip pat buvo užsienietė) čia įkūrė savo filosofinę mokyklą. Iš Kinosargo (arba graikiško žodžio kyon – šuo) kilo ir visos šios filosofinės krypties pavadinimas – kinikai.
Nedėstysiu visko, kas žinoma apie jų požiūrius, nors kai kurie šios mąstymo krypties atstovai yra žinomi per anekdotus ar kitokias istorijas. Jos pradininku, manoma, buvo Antistenas. Jis mokėsi pas sofistus, tačiau išgirdęs Sokratą, juos metė ir su visais savo mokiniais perėjo į jo mokyklą. Aišku, ne tiek svarbu, kas pas ką mokosi, kiek tai, ko išmoko. Iš Sokrato Antistenas išmoko, kad dorybė yra vienintelis gėris, kurio verta siekti, ir kad dorybės galima išmokti, o turtas, šlovė, malonumai ir valdžia yra beverčiai, ir gyvenimą reikia skirti proto lavinimui, savikontrolei ir savarankiškumui.
Pasakojama, kad norėdamas parodyti savo savarankiškumą ir panieką daiktams ir puošybai, jis sumažino savo turtą iki minimumo, vaikščiojo po Atėnus, remdamasis tvirta lazda, nešukuodavo plaukų ir barzdos, vilkėdavo tuo, kas tapo kinikų uniforma: nudėvėtą apsiaustą ir odinę kuprinę su keliais būtiniausiais daiktais. Cinikai tikėjo, kad jiems reikia vengti to, ką kiti laiko geidžiamu – turto, garbės ir padėties. Antistenas manė, kad ypač reikėjo vengti malonumų, nes jie kuria laimės iliuziją, taip neleisdami patirti tikrojo pasitenkinimo, kurį galima pasiekti tik siekiant dorybės.
Šaltiniuose nurodoma, kad Antistenas nuolat išjuokė ir reiškė panieką Atėnų demokratinėms politinėms idėjoms ir praktikai. Jis sakė piliečiams, kad jie lygiai taip pat gali balsuoti už tai, kad asilai būtų vadinami „arkliais“, nei tikėti, kad jie gali išugdyti lyderius ir generolus naudodamiesi balsavimo biuleteniu. Tikras karalius ar lyderis, anot jo, elgsis gerai ir turės blogą reputaciją – tai yra, jis darys tai, kas teisinga, net jei tai tikrai bus nepopuliaru.
Kaip ir daugelis Sokrato pasekėjų, jis žavėjosi drausmingu Spartos gyvenimo būdu, manydamas, kad tai racionalesnis būdas išugdyti lyderius ir pasekėjus nei demokratinė praktika, – tačiau net Sparta toli gražu nebuvo tobula. Visas politinis pasaulis su savo frakcijomis, godumu, žiaurumu ir karais buvo neracionalus ir nepageidaujamas; nė viena šalis ir nedaug politinės praktikos atitiko jo standartus. Išmintingas žmogus savo viešuose veiksmuose vadovausis ne nusistovėjusiais įstatymais, o dorybės dėsniais, sakė jis.
Visa kinikų veikla būta tik viena iš daugelio panašių pamokslaujančių, jei ne dar vienas principas. Jis vadinasi parresia (gr. παρρησία) – tai atviras, drąsus ir visiškai laisvas tiesos sakymas, kai žmogus kalba be baimės ir nieko neslepia. Šaltiniuose radau mintį, kad kinikų mokykla (su Diogenu Sinopiečiu priešakyje) parresiją iškėlė iki absoliutaus idealo. Jiems tai reiškė laisvę nuo bet kokių visuomenės normų, tabu ar baimių. Nurodoma, kad ją naudojo kaip metodu, t. y. ne tik žodžiais, bet ir savo demonstratyvaus skurdo bei gyvenimo natūralumo pagalba. Jie viešai kritikavo karalius, turtuolius ir visuomenės veidmainystę.
Nors kinikai neturėjo vieningos valstybės teorijos ir vieningų pažiūrų į pačią valstybę bei jos įstatymus, tačiau matome, kad jie arba kritikuoja arba bent pasyviai mato valstybės ar įstatymų naudą. Jų požiūris rėmėsi idėja, kad žmogus turi gyventi pagal gamtos (physis), o ne pagal visuomenės įstatymus bei konvencijas (nomos). Kadangi valstybė yra dirbtinis kūrinys, ji, kinikų manymu, dažniausiai tik tolina žmogų nuo dorybės ir tikrosios laisvės.
Antistenas, žvelgdamas į Graikijos visuomenę pašalinio žmogaus akimis, abejojo ir kritikavo daugelį to meto priimtų papročių ir vertybių. Jis atmetė mintį, kad graikai iš prigimties buvo pranašesni už likusią žmoniją, todėl smerkė kraštutinį ribotumą ir nacionalizmą, kurie vyravo Graikijos miestuose-valstybėse ir vedė prie nesibaigiančių tarpusavio karų.
Jis atmetė plačiai paplitusią nuomonę, kad darbas yra žeminantis, o amatininkai yra menkesnės vertės nei intelektualūs darbuotojai. Vietoj to, jis laikė sunkų darbą ir atkaklumą priemone pasiekti tikrąją dorybę. Jis teigė, kad moterys nebūtinai yra prastesnės už vyrus; kadangi dorybės galima išmokyti abiejų lyčių atstovus, vyrai ir moterys yra dorybingi arba žiaurūs priklausomai nuo to, kaip jie buvo auklėjami. Atmesdamas skirtumą tarp graikų ir barbarų, Antistenas užginčijo graikų vergijos pateisinimą kaip statusą, tinkamą žemesniems žmonėms.
Istorijoje yra daug pasiekimų, kuriuos mes „sėkmingai“ pamiršome. Pakartosiu, kad, ko gero, vertingiausiu kinikų (cinikų) pasiekimu buvo dvi mintys: didžiausia dorybė yra tiesos sakymas visur ir visada, kita – gyventi reikia pagal tai, kas naudinga žmonėms, o ne kažkokį taisyklių rinkinį.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą