Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius savo veiklai įmonės sieja su augančiomis išlaidomis ir darbuotojų trūkumu. Tokias tendencijas parodė pajūrio darbdavių apklausa.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos apskrityje vidutinis metinis nedarbas 2023 metais išliko mažiausias tarp visų šalies apskričių ir siekė 7,5 proc. (šalyje – 8,6 proc.). Potencialas plėtrai ir darbuotojų poreikiui toliau išlieka stabiliai aukštas. Kur rasti žmogiškųjų išteklių norint išlaikyti verslo vystymo tempus, šiam regionui – itin aktuali problema.

Užimtumo tarnybos atliktoje apklausoje galimus sunkumus dėl kvalifikuotų darbuotojų pritraukimo į įmonę įvardijo kas antras (51 proc.) Klaipėdos apskrities darbdavys. Dėl nekvalifikuotų darbuotojų trūkumo nerimauja kas šeštas (16,8 proc.).

Klaipėdos apskrities įmonės pernai paskelbė 22 tūkst. laisvų darbo vietų Užimtumo tarnybos platformoje. Apskritai šalyje darbuotojų poreikis didžiausias yra Klaipėdoje (14,3 tūkst.), o mažiausias – Skuode (311).

Metų pradžia nuteikia optimistiškai – darbo paklausa 45,5 proc. didesnė nei gruodį. Darbdaviai sausį paskelbė daugiau nei 1,3 tūkst. laisvų darbo vietų Klaipėdos apskrityje. Darbuotojų daugiausiai ieško „Sveikatos uostas“, AB „Civinity“, „KT Modules“, „Shipps LT“, „Ainava“, „Maxima LT“, „Auksinė aravana“, „Inno Line“.

„Uostamiestyje puikios aplinkybės šiuolaikiniam darbuotojui pasiekti darbo ir poilsio balansą dėl lokacijos, jūros, gero susiekimo ir patogumo gyventi bei karjeros galimybių. Investicijos skatina įmonių plėtrą, o rinkoje aktyvumas nemažėja“, – teigia Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė.

Su jūriniu sektoriumi susijusiose įmonėse dirba daugiau nei pusė miesto ir rajono užimtų gyventojų. Vis dėlto, pastebi J. Petraitienė, net maksimaliai panaudojant esamus žmogiškuosius išteklius siūlant konkurencingus atlyginimus, suteikiant karjeros galimybes naujos darbo jėgos paieškos yra aktualios dėl specifinių profesijų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo.

Daugiausiai klaipėdiečių nuolatiniam darbui pernai įdarbino „Biuro“, „Maxima LT“, „Headex“, „PKC Group Lithuania“, „IKI Lietuva“, „RIMI Lietuva“, „Epsilon LT“, AB „DFDS Seaways“, „Norfos mažmena“, „Klaipėdos pienas“, „Sveikatos uostas“.

Pajūrio darbo rinkoje ypač išsiskiria Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės, kurios Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų platformoje skelbia 65 proc. darbo pasiūlymų gamybos pramonėje. Kitų regiono pramonės segmento įmonių darbo skelbimai sudaro apie 15 proc. Pernai jos paskelbė daugiau nei 400 darbo vietų, padėta įsidarbinti apie 300 klientų iš įvairių regiono savivaldybių. Daugiausiai laisvų darbo vietų siūlė „Be-Ge Baltic“, „Espersen Lietuva“, „SI Contracting“, „Ad Rem Lez“, „Glassbel Baltic“.

Apie 85 proc. LEZ įmonių registruotų laisvų darbo vietų buvo skirtos specialistams ir technikams, kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams. Ši dalis tarp LEZ įmonių skelbiamų laisvų darbo pozicijų yra iki 10 proc. didesnė vertinant Klaipėdos mieste ar visame regione registruotus darbo pasiūlymus.

„Didelis pareigybių spektras kuria prielaidas pritraukti specialistus iš visos šalies ir užsienio“, – sakė J. Petraitienė.

Specialistų ir kvalifikuotų darbininkų grupėse apskrityje paklausiausi virėjai, pardavėjai, suvirintojai, pardavimo vadybininkai, plataus profilio statybininkai, elektrikai, padavėjai, vairuotojai ekspeditoriai, sandėlininkai, administratoriai, apsaugos darbuotojai, betonuotojai, socialinio darbuotojo padėjėjai, buhalteriai, lopšelio-darželio auklėtojai, metalinių gaminių dažytojai, apdailininkai, kepėjai, logistikos specialistai.

Pernai parama mokymuisi suteikta 10 proc. daugiau Klaipėdos apskrities gyventojų nei 2022 metais. Darbo rinkoje paklausias profesines kvalifikacijas ir kompetencijas rinkosi daugiau nei 1,8 tūkst. asmenų, iš jų – 530 įgijo aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas – mokėsi programavimo, kompiuterinio projektavimo, automatinio testavimo, skaitmeninės rinkodaros ar dizaino, duomenų analitikos, dirbtinio intelekto mokymo programose.

Beveik tūkstantis klaipėdiečių pernai mokėsi pagal Užimtumo tarnybos siūlomas programas, iš jų – 274 asmenys įgijo aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas.

Klaipėdos apskrityje šiuo metu veikia 16 tūkst. ūkio subjektų – tai 16,5 proc. daugiau nei pernai. Labiausiai augo informacijos ir ryšių (34 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (31,6 proc.), profesine, moksline ir technine veikla (25,9 proc.), statyba (25,5 proc.), administracine ir aptarnavimo veikla (25,3 proc.) užsiimančių ūkio subjektų.

Ūkio subjektų skaičius labiausiai augo Palangoje. (23,9 proc.), Neringoje (21,9 proc.) ir Klaipėdos rajone (18,4 proc.).

Klaipėdos apskrities darbdaviai svarbiausiais šių metų veiklos vystymo iššūkiais numato minimalios mėnesinės algos augimą – šį veiksnį į reikšmingiausių iššūkių trejetuką įtraukė 42,3 proc. apklaustų darbdavių, darbuotojų trūkumą – 39,9 proc., infliaciją ir energijos sąnaudas – atitinkamai 37,6 proc. ir 36,9 proc. Pabrangusį skolinimąsi reikšmingu veiklos vystymui iššūkiu nurodė kas penktas darbdavys, žaliavų brangimą – kas ketvirtas.

Mažiau darbdavių nei ankstesniais metais laukiamais veiklos vystymo iššūkiais įvardijo energijos sąnaudas, žaliavų brangimą ar tiekimo grandinių trikdžius. Daugiau įmonių numato galimus sunkumus dėl minimalaus darbo užmokesčio augimo, darbuotojų trūkumo, pabrangusio skolinimosi.

Dažniausiai Klaipėdos apskrities darbdaviai nurodė, kad didės gamybos darbų meistrų ir brigadininkų, elektros ir mechanikos inžinierių, pardavimo atstovų, plataus profilio statybininkų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, elektrikų, virėjų poreikis.

Kasmetinis Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonės tyrimas vyko 2023 m. spalio-lapkričio mėnesiais. Apklausta 2,5 tūkst. įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 158,5 tūkst. darbuotojų. Klaipėdos regione nuomonę pateikė 300 darbdavių.