Į III Tarptautinio Klaipėdos festivalio atidarymo koncertą „Karo ir taikos dainos“ atvyks žinoma Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro solistė Olena Arbuzova.

Senajame laivų elinge liepos 28-ąją, 20 val., festivalį pradės šis jungtinis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KMVT) ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro atlikėjų koncertas. Jame skambės šiai temai skirti įvairių laikotarpių ir šalių kompozitorių vokaliniai-instrumentiniai kūriniai balsams, chorui ir simfoniniam orkestrui. Programą drauge su Klaipėdos valstybiniu muzikinio teatro simfoniniu orkestru atliks KVMT solistai ir choras bei viešnios iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro (Ukraina) – solistės ir choro moterų grupė. Diriguos programos sudarytojas, KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro vyriausiasis dirigentas Sergiy Didok.

„Kokia dabar mūsų kasdienybė? Gyvename kankinami nuolatinio streso ir baimės. Nemiegame naktimis, nes išgirdus oro pavojaus signalą bėgame į slėptuves. Birželio 24 dieną į daugiabutį namą Kyjive, kuriame yra ir mūsų šeimos butas, įsirėžė raketa ir nunešė keturis viršutinius aukštus, žuvo ir buvo sužeisti žmonės. Laimei, šis daugiabutis didžiulis, o butai, esantys mano laiptinėje namo gale, nukentėjo ne taip smarkiai. Nuo skeveldrų išdužo tik mūsų buto langai, o tai vėlgi didžiulis stresas… Langus jau pakeičiau naujais, bet baimės tik dar daugiau. Pati nežinau, kiek taip ištversiu“, – pasakoja Olena Arbuzova.

Solistės paauglė dukra šiuo metu gyvena Lenkijoje pas geraširdžius žmones.

„Nuo karo pradžios praėjus trims savaitėms, kai supratome, jog neįmanoma gyventi, kai virš tavo vaiko galvos švilpia bombos, skraido kariniai sraigtasparniai, supratau, jog turime bėgti iš Kyjivo. Gavau vienos geraširdės moters, gyvenančios Lenkijoje, telefoną. Ji sutiko mus su dukra laikinai priimti gyventi į savo šeimą, o mano vyras, irgi dainuojantis Kyjivo nacionaliniame akademiniame operetės teatre, liko namuose. Po kelių mėnesių nuo karo pradžios su dukra, kuri jau buvo pradėjusi lankyti mokyklą Lenkijoje, grįžome namo… Grįžome į tai, kas tapo naująja mūsų miesto „realybe“. Tačiau dukra pasakė, kad nenori čia likti ir paprašė leisti jai gyventi Lenkijoje. Tuo metu jai buvo tik trylika, tačiau teko ją išleisti gyventi vieną toje pat lenkų šeimoje. Paauglė bijo grįžti į savo šalį. Žada gyventi ten, kol baigsis karas. Dabar mes taip gyvename, esame gyvenimo sulaužyti… Neatrodo, kad karas greitai baigsis… Tai sunkiausia“, – sunkiai žodžius renka solistė.

Anot jos, prie esamų sąlygų teko prisitaikyti ir Kyjivo nacionaliniam akademiniam operetės teatrui. Laimei, netoli teatro yra metro stotelė.

„Jei spektaklio metu suskamba pavojaus signalai, tiek atlikėjai, tiek žiūrovai bėga slėptis į metro požemius. Kai sirenos nustoja gausti, visi grįžta, o spektaklis tęsiamas. Norint išvengti trikdžių, buvo paankstintas spektaklių rodymo laikas: seniau pradžia būdavo 19 valandą, dabar – 17 valandą. Daug teatro darbuotojų nukentėjo nuo karo: šeimos išskirtos, jie neteko artimųjų. Neseniai sulaukėme žinios, kad kare žuvo mūsų teatro baleto artistas, kuris vos prasidėjus karui išėjo ginti Tėvynės. Daug netekčių. Daug pasitraukusių į užsienį, nes jie tiesiog bijo taip nesaugiai gyventi… Žmonės reaguoja skirtingai. Dauguma solistų išvyko, o vėliau sugrįžo. Kodėl aš grįžau? Noriu gyventi savo namuose, savo šalyje, noriu dainuoti teatre. Namai yra namai, net geriausios suteiktos sąlygos to nepakeis“, – sako moteris.

Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro solistės ir choristės, atvykstančios dainuoti į koncertą „Karo ir taikos dainos“, pasak pašnekovės, gastrolių labai laukia kaip galimybės keletą dienų atsikvėpti nuo karo…

„Taika ir tyla – didžiausia dovana. Ir jokių blogį nešančių skraidyklių danguje! Kelios Dievo mums dovanotos dienos be karo. Žmonės, vertinkite kiekvieną akimirką ir smulkmeną. To linkime visiems. To ir patys laukiame savo šalyje. To, kaip šiuo metu gyvena Ukraina, nė vienas ukrainietis nepalinkės net pačiam blogiausiam žmogui. Tikiu, kad jei kas ir elgiasi blogai, likimas jiems atlygins…“, – sako O. Arbuzova.

Ji yra baigusi Chmelnyckio muzikos institutą, vėliau klasikinio vokalo studijas P. Čaikovskio Ukrainos nacionalinėje muzikos akademijoje pas tarptautinį pripažinimą pelniusią ukrainiečių dainininkę, koloratūrinį sopraną prof. Jevgeniją Mirošničenko (2001).

Nuo 2007 m. O. Arbuzova yra Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro solistė, čia debiutavusi Odetės vaidmeniu Imrės Kalmano operetėje „Bajaderė“ ir vėliau sukūrusi pagrindinius soprano vaidmenis daugelyje šio teatro pastatymų. Tarp jų ryškiausi – Rozalinda J. Strausso jaun. „Šikšnosparnyje“ ir Arsena „Čigonų barone“, Violeta I. Kalmano „Monmartro žibuoklėje“.

Nepaprastai plataus (daugiau kaip trijų oktavų) diapazono balso savininkė yra sukaupusi įvairiapusį repertuarą, kuriame rikiuojasi ne tik daugelis pagrindinių soprano vaidmenų operetėse ir operose, bet ir soprano partijos skirtingų laikotarpių įvairaus žanro koncertinių bei kamerinių kūrinių – nuo baroko arijų, G. F. Hendelio, J. Haydno, R. Schumanno ir F. Mendelssohno oratorijų iki šiuolaikinės ukrainiečių muzikos.

2016–2022 m. ji koncertavo su baroko muzikos ansambliu „Luna Ensemble“. 2018 m. gilinosi į baroko vokalo subtilybes Austrijos baroko akademijoje. 2018–2022 m. ji bendradarbiavo su dirigento ir kompozitoriaus Andrijaus Černyj įkurtu ir vadovaujamu simfoniniu orkestru iš Odesos, dalyvavo orkestro gastrolėse Ukrainoje su įvairiais kino muzikos ir simfoninio roko projektais. Nuo 2016 m. bendradarbiauja su šiuolaikiniais ukrainiečių kompozitoriais atlikdama jų kūrinių pasaulines premjeras.