Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre įvyko tarptautinis profesinio meistriškumo konkursas „Statybininkas 2024“. Renginio dalyviai savo gebėjimus demonstravo mūrydami, apšiltindami ir tinkuodami sienas.

Raimondo Kiuro nuotr.

Konkurse rungėsi gabiausi profesinių mokyklų mokiniai iš visos Lietuvos ir Estijos. Tarptautiniame renginyje dalyviai turėjo atskleisti savo sugebėjimus skirtinguose statybų etapuose: akytojo betono blokelių mūrijimo, cokolio ir išorinės sienos apšiltinimo darbų ir armuojamojo sluoksnio įrengimo bei dekoratyvinio tinko uždėjimo procesuose.

Konkurse dalyvavo Kauno technologijų mokymo centro, Skuodo amatų ir paslaugų mokyklos, Telšių regioninio profesinio mokymo centro, Tauragės profesinio rengimo centro, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro (Pietų Lietuvos filialo), Viljandi profesinio mokymo centro (Estija) bei Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro mokiniai.

„Šiandien statybos srities darbuotojas yra atsakingas už daugelį darbų statybose, todėl jis turi būti įgijęs įvairių specifinių žinių ir kompetencijų, kad atlieptų šios dienos darbo rinkos poreikius. Yra itin svarbu rengti tokius statybų srities specialistus, kurie mokėtų dirbti su naujausiomis technologijomis, puikiai išmanytų šių dienų statybos tendencijas, medžiagas, darbų technologinę specifiką. Ir tik glaudžiai bendradarbiaujant su verslo įmonėmis galima pasiekti gerų mokymosi rezultatų, įgyti praktinių įgūdžių“, – teigia Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro statybos ir verslo skyriaus vedėjos Astos Jakimovienės teigimu, konkursas „Statybininkas 2024“ yra unikalus ir tuo, kad jo iniciatoriai yra būsimi ar jau esami mokinių darbdaviai.

„Šis konkursas yra organizuojamas jau trečią kartą, tačiau šiemet pirmą kartą jis vyko Klaipėdoje. Tokį pageidavimą išreiškė konkurso iniciatoriai – statybų verslo atstovai ir būsimi mokinių darbdaviai. Tokios verslo iniciatyvos nėra dažnas reiškinys mūsų švietimo sistemoje. Tai tik parodo faktą, kad statybų sektoriuje juntamas kvalifikuotų darbuotojų stygius, todėl darbdaviai patys rodo iniciatyvą įvairiais būdais prisidėti prie darbuotojų ir jų kvalifikacijos auginimo proceso“, – teigė A. Jakimovienė.

Pasak profesinio mokymo centro statybos ir verslo skyriaus vedėjos, šiandien mokytis statybų amato renkasi labai įvairaus profilio jauni žmonės.

„Vieni ieško savęs ir į mūsų centrą ateina norėdami tiesiog save išbandyti statybų srityje. Kiti ateina itin motyvuoti, nes šį amatą jau yra išmėginę arba šeimos aplinkoje yra šios profesijos atstovų bei gerųjų pavyzdžių. Mokymasis amato neužkerta kelių vėliau siekti ir aukštojo mokslo. Įgytas profesines žinios vėliau labai padeda stojant į tokias profesijai, kaip statybų inžinerija ar kitas panašaus profilio studijų programas“, – mintimis dalinosi A. Jakimovienė.

Vieno iš Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro mokinio, Karolio Matelio teigimu, mokytis statybų amato jį paskatino šios profesijos ilgaamžiškumas ir perspektyvos.

„Net jei vėliau gyvenime nuspręsiu užsiimti kita veikla, šios žinos padės man kasdieniame gyvenime rūpinantis savo namais ar padedant namus įsirengti savo artimiesiems“, – patirtimi dalinosi apdailininko modulinės profesinio mokymo programos trečio kurso mokinys.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotojo ugdymui Antano Jurevičiaus teigimu, šiandien statybininko profesija yra itin aktuali, o jos svarbą rodo ir įsidarbinimo rinkos tendencijos.

„Mūsų absolventų, dirbusių šeštą mėnesį po profesinio mokymo programos baigimo, yra net 71,75 procento, kai Lietuvos vidurkis yra 67,07 procento. Pameistrystės forma besimokančių mokinių dalis yra 34,42, Lietuvos vidurkis – 30,1 procento. Tokie skaičiai rodo, kad šiandien statybininko profesija yra itin patraukli jaunam žmogui, kuris nori stabiliai įsitvirtinti darbo rinkoje pabaigus mokslus“, – teigė A. Jurevičius.

Geriausiai šiemetiniame „Statybininkas 2024“ konkurse pasirodė ir prizines vietas pelnė Viljandi profesinio mokymo centras, Estija ( I vieta), Telšių regioninio profesinio mokymo centras (II vieta), Kauno technologijų mokymo centras (III vieta).

Konkurso prizininkai buvo apdovanoti prizais, kuriuos įsteigė konkurso rėmėjai.