Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, Martynas Liudvikas Rėza – tai vieni žinomiausių Lietuvos liuteronų bendruomenės atstovų, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos kultūrinėje raidoje. Tačiau liuteroniškos kultūros palikimas Lietuvoje ir pasaulyje yra gerokai platesnis, nei pirmoji lietuviška knyga ar poema „Metai“.

Su itin ryškiu liuteroniškos kultūros palikimu Lietuvai plačiau visuomenę supažindins jau šį savaitgalį, rugsėjo 22–24 d., pirmą kartą Klaipėdos krašte vyksiančios Liuteroniškos kultūros dienos“.

Nuo Pagėgių iki Klaipėdos rajono

Liuteroniškos kultūros dienų renginiai vyks įvairiose Klaipėdos krašto vietovėse. Rugsėjo 22 d. kultūros dienų renginiai startuos Žukų evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurioje susirinkusieji turės galimybę išgirsti istorikės doc. dr. Silvos Pocytės paskaitą apie Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros išskirtinumą ir išgirsti Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblio Čiurlionio kvartetas  koncertinę programą „Pasaulio muzika“.

Rugsėjo 23 d. renginiai vyks Klaipėdoje, Kintuose ir Kretingalėje. Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje paskaitas aktualiomis Klaipėdos krašto istorinėmis temomis skaitys archeologė dr. Raimonda Nabažaitė, istorikas ir religijotyrininkas dr. Arūnas Baublys, mokslininkė Kotryna Rekašiūtė, o diskusijai vadovaus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, istorikas dr. Jonas Genys.

Tą pačią dieną Mažojoje Kintų ir Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčiose koncertus surengs Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis Čiurlionio kvartetas.

Rugsėjo 24 d. Klaipėdos gyventojai ir miesto svečiai kviečiami į pamaldas Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje, o po jų – į Skulptūrų parke vyksiančią miesto senųjų kapinių pagerbimo ceremoniją, kurioje dalyvaus Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, įvairių Klaipėdos krašto liuteronų evangelikų religinių bendruomenių atstovai bei sakralinės muzikos mišrus choras „Laudamus“ (vadovė Irena Šemeklienė).

Taip pat sekmadienio popietę visi norintys arčiau prisiliesti prie liuteroniškos muzikos kultūros istorijos kviečiami į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos salę. Čia specialų pranešimą apie liuteroniškas tradicijas Mažosios Lietuvos muzikoje skaitys muzikologė, prof. Daiva Kšanienė, ištraukas iš šventojo rašto skaitys aktorė Regina Arbačiauskaitė, o norvegų kompozitoriaus Ola Gjeillo „Saulėtekio mišias“ (Sunrise Mass) atliks Klaipėdos kamerinis orkestras (vad. Mindaugas Bačkus) ir choras „Aukuras“ (vad. Tomas Ambrozaitis).

Liuteroniškos kultūros dienų renginių programą sekmadienį simboliškai užbaigs vakaro malda, prisimenant sunaikintas liuteronų bažnyčias Klaipėdos krašte, kuriai visi norintys atiduoti pagarbą kviečiami istorinėje buvusios Karklės evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje.

Visi liuteroniškos kultūros dienų renginiai yra nemokami. Daugiau informacijos iš išsamią „Liuteroniškų kultūros dienų“ renginių programą galite rasti čia.

Savita ir Lietuvai daug davusi kultūra

Liuteronų religinė ir kultūrinė pasaulėžiūra atsirado dar XVI a. pradžioje, kai vokiečių teologas Martynas Liuteris pasipriešino tuometinei nuo įvairių nuodėmių atleidžiančių indulgencijų pardavinėjimo tvarkai bei išleido 95 tezes apie atlaidų esmę ir jų praktiką. Šios tezės vėliau suformavo atskirą protestantizmo judėjimą, vadinama liuteronybe, kuri sparčiai paplito visoje Europoje.

XVI a. liuteronybės judėjimas pasiekė ir Lietuvą. Visgi tuometinė Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo valdžia nebuvo palanki naujam kultūriniam ir religiniam judėjimui, todėl jo atstovams teko kurtis tuometinėje kaimyninės Prūsijos teritorijoje. Būtent ten, Mažosios Lietuvos regione, buvo išleista pirmoji lietuviška knyga „Katekizmas“, kurios autorius buvo iš Lietuvos pasitraukęs liuteronas Martynas Mažvydas.

Mažojoje Lietuvoje vėliau kūrė ir tokie iškilūs liuteronų kultūros atstovai kaip Kristijonas Donelaitis (pirmosios lietuviškos poemos „Metai“ autorius) ar Martynas Liudvikas Rėza (garsus Lietuvos rašytojas ir folkloristas).

Po Pirmojo pasaulinio karo 1923 m. šiaurinės Prūsijos teritorijos (Klaipėdos kraštas) atiteko Lietuvai. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Prūsijos valstybės apskritai nebeliko, o likusias jos teritorijas pasidalino Rusija ir Lenkija. Visgi visiškai liuteroniškoje valstybėje be čia gyvenusių lietuvininkų kultūrinio palikimo šiandien itin sunku įsivaizduoti ir visą Lietuvos kultūrinę ir švietimo raidą.