Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-30 |
Augant pramoginių laivų švartavimo vietų poreikiui, Klaipėdos uosto direkcija ir Palangos savivaldybė telkia jėgas vystant mažuosius uostus. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi dvi marinas planuojanti išvystyti Klaipėdos uosto direkcija ir Šventosios uostą valdanti Palangos savivaldybė sutarė dalytis žiniomis vystant tokius projektus bei drauge įgyvendinti konkrečius praktinius sprendimus kuriant mažųjų uostų infrastruktūrą.
„Skatinome ir skatiname mažųjų uostų plėtrą. Klaipėdos uosto direkcijai keliame lūkesčius, kad būtų judama ta linkme. Pavyzdžiui, Gelgaudiškio uostas. Čia planuojamas pramoginis, keleivinis ir pramonės uostas bus itin svarbi investicija ne tik į laivybos Nemunu skatinimą, bet ir reikšmingas impulsas viso regiono ekonominiam augimui“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Juras Taminskas.
Mažųjų uostų plėtra stiprina regionus ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, konkurencingumą.
„Jūra prie jos įsikūrusiems miestams dovanoja tai, ko kitur nėra – įplaukiančius įvairiausio dydžio laivus, kurių vieni pribloškia dydžiu, kiti užburia vėjyje plazdančiomis burėmis ar kviečia keliauti link horizonto. Lietuva turi būti patraukli ne tik jūros keliu ją pasiekiantiems didiesiems krovininiams laivams, bet ir kateriams, jachtoms ar burlaiviams. Klaipėdos uosto direkcija investuoja į pramoginės laivybos infrastruktūrą – dabar statomame Kruizinių laivų terminale atsiras marina pramoginiams laivams, dar viena numatyta vystant pietinę uosto dalį. Kartu žvelgiame plačiau ir matome prasmę prisidėti prie mažųjų uostų tinklo plėtros. Bendradarbiavimas su Palangos savivaldybe vystant Šventosios uostą taps teigiamu impulsu kuriant tokią infrastruktūrą“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos uosto direkcija ir Palangos savivaldybė bendradarbiavimo sutartimi įsipareigojo dalytis patirtimi vystant mažųjų uostų infrastruktūrą, konsultuotis tokių objektų valdymo klausimais, populiarinti jūrinę kultūrą ir pramoginę laivybą. Bendradarbiavimas apims ir infrastruktūros darbus – vystant Šventosios uostą gilinimo metu iškastą gruntą numatoma gramzdinti vienoje iš Klaipėdos uosto grunto sąvartų Baltijos jūroje.
„Šventosios uosto atgimimas yra reikšmingas ne tik Palangai ar Vakarų Lietuvos regionui, bet ir visai Lietuvai. Kaip jūrinė valstybė, turime nuosekliai stiprinti savo ryšį su jūra, plėtodami modernią ir šiuolaikišką uostų infrastruktūrą, o Šventosios uostas atvers naujas galimybes pramoginei laivybai, turizmui ir jūrinei kultūrai. Todėl bendradarbiavimą su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vertiname kaip itin svarbų žingsnį, padėsiantį šį strategiškai reikšmingą projektą įgyvendinti sparčiau ir efektyviau“, – teigia Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Regione jau kurį laiką akcentuojama vietų pramoginiams laivams švartuoti stygiaus problema – augant pramoginės laivybos populiarumui esamas mažųjų uostų tinklas nepatenkina vietų poreikio. Klaipėdos uosto direkcija siekia spręsti situaciją ir imasi plėtoti infrastruktūrą pramoginiams laivams. Baseine prie šiuo metu statomo naujojo Kruizinių laivų terminalo bus įrengta apie 70 vietų prieplauka pramoginiams laivams. Ši marina taps patogia vieta pramoginės laivybos atstovams pačiame miesto centre ir bent iš dalies padės spręsti vietų laivams trūkumo problemą. Planuojama, kad ateityje Klaipėdos uoste atsiras ir dar viena prieplauka pramoginiams laivams – vystant pietinę uosto dalį, numatytoje įrengti marinoje galės būti švartuojama apie 500 laivų.
Vystomas Šventosios uostas taip pat taps svarbia mažųjų uostų tinklo dalimi Lietuvos pajūryje – planuojama, kad ateityje uostas vienu metu galės priimti apie 450 laivų. Dar šį mėnesį Palangos savivaldybė su bendrove „Tilsta“ pasirašė Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapo rangos darbų sutartį, apimančią molų jūroje bei kitos pagrindinės uosto infrastruktūros statybas.
Parengta pagal pranešimą spaudai
kad nieko tas Latakas nedarė tame pietiniame pramoginiame laivų uoste ir nesiruošia daryti. Užsigrobė buvusį mukraną ir prisiskolinęs milijardą užpils gabalą marių palikdamas kišenę keliems šimtams laivų. Viskas. Neįrenginės jokios infrastruktūros tam pramoginiam uostui ir kas tai yra net nežino. O mojuoja vėliavomis ir kliedi kaskart apie vis didesnius skaičius, dabar jau – 500 vietų. Jau šiais metais apskrityje trūksta apie 1000vietų vasarai, kur tuos laivus kišti žiemą niekas nežino, o jie pasirašo bendradarbiavimo sutartį-populiarinti jūrinę kultūrą ir pramoginę laivybą.