Vasarai einant į pabaigą įprasta ieškoti apibendrinimų, kokia ji buvo. Vaikščiojimo ambasadorius, klimatologas Silvestras Dikčius sako, kad koncentruotis į atskirus momentus nėra prasmės, svarbu žvelgti į visumą, nes ekstremalių reiškinių daugėja ir, tikėtina, tik daugės. Ką fiksuoja kasdien sekdamas orus, kokia buvo ši vasara ir kaip pats stengiasi sumažinti savo veiklos poveikį aplinkai?

„Birželį buvo šalnos ir sausra, o visas mėnuo vis tiek buvo šiltesnis nei įprasta, liepa buvo tikrai lietuviška, nedaug skyrėsi nuo daugiamečio vidurkio, o rugpjūtis aštrus kontrastais. Žinoma, vienu įsimintiniausiu šios vasaros įvykiu tapo audringi rugpjūčio 7-osios orai. Jie rodo didėjantį ir stiprėjantį Lietuvos klimato ekstremalumą. Ši audrą priminė, kad net ir ganėtinai ramią vasarą gali nutikti itin pavojingų reiškinių. Deja, bet tokios vis šiltėjančio klimato pasekmės. Tad jokio kito apibūdinimo kaip nepastovumas šiai vasarai nepritaikysi“, – apie besibaigiančią vasarą kalba klimatologas.

Anot jo, nuolat vykstančių įsimintinų momentų dažnai po kiek laiko neprisimename. Pavyzdžiui, kas dabar galėtų pasakyti, kad pernykštis rugpjūtis buvo šilčiausias Lietuvos klimato istorijoje? Tada pasitaikė net dvi kaitros, abi truko po septynias dienas. Kas atsimena, kad prieš dvejus metus liepa buvo karštesnė nei bet kada, Lietuva tiesiog kepė nuo neregėtos ilgai trunkančios šilumos, o kondicionieriai buvo tapę deficitine preke?

„Norint suprasti besikeičiantį klimatą, į atskirus orų reiškinius reikia koncentruotis mažiau ir vertinti visumą. Smarkaus lietaus, sausrų, karščių ar arktinio oro įsiveržimų visada buvo, tik dabar ekstremalių reiškinių daugėja ir ateityje daugės. Gali pasitaikyti ir sąlyginai ramių metų, bet po jų neišvengiamai ateis nauji šilumos rekordai. Klimatologams tie pokyčiai akivaizdūs, su jais turėsime gyventi visą likusį gyvenimą“, – sako „Ekonovus“ projekto „Tvari vasara“ pašnekovas.

Klimato kaita įgauna pagreitį

Šį birželį buvo užfiksuotas naujas pasaulio karščio rekordas – tai buvo karščiausias pirmasis vasaros mėnuo istorijoje. Temperatūros vidurkis pakilo 0,5 laipsnio, anot S. Dikčiaus, tai reiškia, jog gyvename vis šiltesnėje planetoje, temperatūros vidurkis rodo bendrą planetos būklę ir kur link judame – klimato kaita įgauna vis didesnį pagreitį.

Prognozuojama, kad panašūs rekordai kartosis ir ateityje, tačiau tai nesustabdo S. Dikčiaus nuo kasdienybės pokyčių, jis stengiasi gyventi nekenkdamas aplinkai ir sau – tai asmeninė tvarumo samprata.

„Idealus tvarumas, ko gero, vis dar neegzistuoja, negalime beveik nieko nuveikti nepalikę pėdsako, tad tvarumas yra siekis, link kurio turėtume judėti. Man tvarumas yra ir tam tikras gero darymas sau. Daugiau vaikščiodamas ne tik palaikau tvaraus susisiekimo idėjas, bet ir padedu savo kūnui būti sveikesniam. Mažiau vartodamas, atsisakydamas perdirbto maisto, mažinu bendrą taršą pakuotėmis ir taip pat jaučiu naudą“, – vardija jis.

Klimatologas primena, kad pradėjęs rūšiuoti pakuotes prieš 15 metų, tikėjosi, kad ilgainiui to nebereikės, nes tiesiog apskritai sumažės pakuočių. Visgi pripažįsta klydęs. Atliekų rūšiavimas ir dabar yra jo kasdienybės dalis, tačiau šį procesą jis pradeda dar apsipirkdamas. S. Dikčius pasakoja, kad dar parduotuvėje pirmenybę teikia prekėms, kurios nėra supakuotos.

„Tikslas yra ne tik surūšiuoti, bet ir sukurti kuo mažiau šiukšlių apskritai“, – sako jis.

Retesnės kelionės automobiliu

Tiesa, atliekų rūšiavimas yra tik maža tvarios kasdienybės dalis, čia nereikėtų pamiršti ir draugiškų aplinkai judėjimo būdų.

„Prieš porą metų atsisakiau asmeninio automobilio ir gyvenimas tapo dar įdomesnis. Žinoma, aš ne tik vaikštau. Važinėju dviračiu, naudojuosi viešuoju transportu, miesto paspirtukais, jei prireikia – automobilių dalinimosi ir pavežėjų paslaugomis. Kartais per dieną mieste panaudoju visas įmanomas transporto rūšis“, – pasakoja S. Dikčius.

Ir šią vasarą žinoma vyras nemažai keliavo pėsčiomis, savo išvykos metu pastebėjo, kad visos dienos šiukšlės tilpo į mažytę tuno konservų dėžutę.

„Aišku, visko pasitaiko. Kartais neturiu daugkartinio puodelio ir imu kavą išsinešti vienkartiniame, kartais su draugais atsiduriu greito maisto užkandinėje, o ten be atliekų jau neišsisuksi. Nepergyvenu dėl to, nes nedarau to kasdien. Svarbu suprasti, kad bent viena nesukurta šiukšlė per dieną metų pabaigoje yra tavo paties nesukurtas šiukšlių kalnas metų pabaigoje“, – patikina jis.

Visgi, jeigu yra šį tekstą skaitančių žmonių, kurie dar niekada nesusimąstė apie tvarumą, S. Dikčius ragina pradėti mažais žingsniais ir imtis kažko nesudėtingo.

„Pavyzdžiui įsteigti dėžutę namie skirtą elektros lemputėms ar baterijoms ir kai jų prisikaupia tiesiog išmesti į daugelyje prekybos centrų esantį joms skirtą konteinerį arba nebedėti vaisių ir daržovių į plastikinį maišelį. Kartais žmones nustebina toks paprastas pokytis, bet pabandę jie jau nebegrįžta prie seno įpročio viską kišti į plastiką, reikia to ar ne. Taip pat labai rimtai patarčiau pasimėgauti rūšiavimo procesu, o negalvoti apie tai kaip apie prievolę ir papildomą vargą. Juk surūšiavęs bent kažkokias šiukšles jau padarei mažytę paslaugą ne tik gamtai, bet ir žmonėms, tai ir pajausk, kad gerą darbą padarei, bent sau viduje pasakyk, kad esi šaunuolis“, – drąsina S. Dikčius.