Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-21 |
Mes turime išmanius telefonus, televizorius ar net namus, mūsų intelektai kas mėnesį vis tobulėja, randasi naujos ir naujos versijos. Atrodytų, kad šiai krypčiai ribų nėra. Bet tai gal tik iliuzija? Tenka prisiminti, kad tas pats telefonas mažina tiesioginį žmonių bendravimą, kas, deja, atveda prie nesugebėjimų gyvai bendrauti, o po to tenka kalbėti ir apie gimstamumą. Neužmezgęs tiesioginių fizinių santykių su kitos lyties žmogumi vargu ar galėsi susilaukti palikuonių. Tam būtinas ne telefoninis ryšys, bet fizinis kontaktas.
Ne mažiau pavojingais tapo internetas ir visokios televizijos. Kam eiti su drauge ar draugu į kino teatrą, jei naujausius filmus gali matyti iš namų. O internetas leidžia tarsi gyventi pasaulyje neatidarant buto durų. Ir tai ne mano išmislas – Japonijoje randasi ištisi sluoksniai jaunų žmonių, kurie jau taip gyvena.
Dar įdomesnius dalykus pradeda atrasti mokslininkai, tiriantys dirbtinio intelekto įtaką moksleiviams, studentams ir mokslininkams. Jau vien skaičiavimo aparatų naudojimas išgyvendino daugelio moksleivių ar net pardavėjų sugebėjimą sudauginti dviženklius skaičius. Aišku, tai ne tragedija (ką patvirtina net R. Kurtinaitis), tačiau su laiku kelia kai kurių įtarimų dėl protingumo sugebėjimų raidos. Studentai paskubėjo naudotis suteiktomis galimybėmis ne užsakyti kursinį ar net diplominį darbą, bet kreipėsi į dirbtinį intelektą ir gavo, ko visai nenorėjo. Blogiausia yra ir tai, jog jaunieji mokslininkai, besivaikydami publikacijų skaičiaus, taip pat pasistengė ir jų „pasiekimai“ pajudino sąžiningo mokslo pamatus.
Gal toliau nebetęsiu gąsdinančių faktų skaičiaus, nes jie liudija kai kuriuos įdomius dalykus. Pirmas, ką reikėtų visiems matyti, yra tai, kad tinginystė turi bent kelias puses. Taip, kalkuliatorius gerokai palengvina buhalterio darbą, tačiau vaikų ar pardavėjų nesugebėjimas naudotis savo sugebėjimais veda prie nedidelės, bet degradacijos. Mūsų sugebėjimų degradacijos. Antras ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad ta pati tinginystė nesunkiai nuveda klystkeliais. Jau ne kartą nustatyta, kad „juridinis DI konsultantas“ kartais randa bylų, kurių niekada nebuvo, faktų, kurie anksčiau nebuvo žinomi. Ne kartą atskleistas atvejis, kai statistika specialiai parenkama tam, kad patvirtintų kažkieno nuomonę, o ne parodytų tikrovę.
Nenoriu iš karto daryti toli einančių išvadų, nes procesas vyksta dabar ir neigiami rezultatai kol kas nėra labai kenksmingi, tačiau tiriant pačios visuomenės sąmonės raidą, gali manyti, jog dalis žmonių gali siekti gyventi paprasčiau. Kam vargintis su telefono numerio atsiminimu, jei jis įvestas į mano „asmeninį“. Kam stengtis suskaičiuoti galvoje, jei išsitrauki prietaisą ir tai padarai. Kam vargti su informacijos tikrinimu, jei gali tai pavesti dirbtiniam intelektui, nesvarbu, kas tu – moksleivis, studentas ar mokslininkas. Kol kas mūsų visuomenė nesugeba visiems išugdyti kritinio mąstymo pagrindų. Mokyklos moko mokytis kai kuriuos faktus, atpažinti atsakymus į testus, o jungti mintis ir tai daryti savarankiškai nemokoma. Naudojimasis naujomis technologijomis vysto mąstymo fragmentiškumą: daugelis nesugeba perskaityti ilgesnio teksto ar parašyti ilgesnį laišką, čia turime ne tik „Tik Toko“ bei „Instagramo“ įtaką, bet ir ši eilė dar nesibaigė.
Reikia pastebėti, kad per pastaruosius dešimtmečius iš kitų kraštų paplito paviršutiniškumo mada. Daugeliui užtenka vadinamosios „populiarios“ kultūros, knygų skaitymas „išėjo iš mados“. Net visuomeninė informacinė sistema žada pradėti publikuoti supaprastinto turinio variantą. Taip nesunku bus pereiti prie antraščių skaitymo laikraščiuose. Aišku, galima paaiškinti, jog tai skirta specialiųjų poreikių žmonėms, bet kas pasakys, kur tai nuves.
Įvardinus minėtus trūkumas būtų galima pateikti išvadą – mūsų laukia „protingos“ žmonijos pabaiga. Esu net matęs amerikietišką komediją, kur mokantis mintinai skaičiuoti buvo pripažintas genijumi ir tapo visuomenės lyderiu. Bet tai komedija. Galima sulaukti ir kitų žanrų, bet čia tik pati pradžia. Visuomenė yra didelė ir nevienalytė. Joje yra daug dalių arba grupių. Vieni stato namus, kiti tiesia kelius, treti vysto mokslą ir technologijas. Jų „protingumo“ laipsniai yra nevienodi, nes ir žmonės yra skirtingi. Tiesa, gal ir nesuklysiu manydamas, kad daugumai norėtųsi būti protingais. Gal jau vien todėl, kad susidūrę su sukčiais, nebūtų lengvai apgaunami.
Taip grįžtame prie klausimo – ar visa visuomenė gali būti protinga? Man atrodo, kad atsakymas turėtų būti matomas: visa – ne. Joje visuomet randasi tinginių, kurie taupydami smegenų ląsteles ir energiją stengsis išvengti protavimo. O iš tokių labai nesunkiai randasi ne patys protingiausi visuomenės nariai: pensininkai, antrokai ar kai kurie politikai. Jų, beje, buvo, yra ir bus.
Pensionieriaus eiliniai pezalai.
smagu turėti nuolatinį skaitytoją, kuris pasidalija giliai analizais