Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį nutraukė bylą pagal tris Regionų administracinio teismo prašymus ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja tam tikros Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatos.

Žinia, į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus praėjusių metų pradžioje buvo kreipęsi visi 24 tuo metu Klaipėdos apygardos teisme dirbę teisėjai. Temidės tarnai skundą pateikė dėl „valstybės padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Skunde akcentuota, kad atlyginimas teisėjams yra mokamas pagal Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymą, numatantį, jog teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas Seimo patvirtintas tam tikrų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pastarasis turi būti nustatomas atsižvelgus į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją, minimalios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką.

Apygardos teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas pernai siekė 17,2. Jis įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d. ir iki tol dar nebuvo keičiamas. Todėl visi apygardos teismo teisėjai prašė iš valstybės priteisti jiems per 2 mln. eurų. Dvidešimt teisėjų prašė, kad kiekvienam iš jų būtų priteista po 90 546,10 Eur, likusių keturių prašoma suma siekia nuo 70 856,57 iki 86 433,79 Eur.

„Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad valstybės ekonominės politikos turinio (prioritetų), priemonių ir metodų vertinimas, taip pat ir pagrįstumo, ir tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų, savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, be kita ko, Konstitucijai, nebent tas teisinis reguliavimas akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes. Tais atvejais, kai abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės sietinos su valstybės ekonominės politikos turiniu (prioritetais), priemonėmis, pagrįstumu ir tikslingumu, toks pareiškėjo prašymas traktuotinas kaip pagrįstas ne teisiniais argumentais. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais“, – rašoma KT pranešime.

KT taip pat priminė, kad dar 2001 m. liepos 12 d. savo nutarime buvo konstatavęs, jog jis nenustato ir negali nustatyti, koks turi būti konkretus atitinkamų Lietuvos Respublikos teismų teisėjų atlyginimų dydis. Toks klausimas būtų galimas vertinti tik tuo atveju jeigu nustatutas teisinis reguliavimas akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.

Taip pat priminta, kad nors Seimas turi plačią diskreciją nustatyti teisėjų atlyginimų teisinį reguliavimą, bet kartu privalo paisyti Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo ir „iš jo kylančio teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvo“.

„Pasirinkęs įtvirtinti atitinkamą teisėjo atlyginimo nustatymo modelį, įstatymų leidėjas visais atvejais kartu įstatyme privalo nustatyti aiškią, taikant tokį teisėjų atlyginimų teisinį reguliavimą nustatytų teisėjų atlyginimų peržiūrėjimo tvarką, kriterijus, į kuriuos būtų atsižvelgiama peržiūrint teisėjų atlyginimus (kaip antai, peržiūrint kintamą dydį, taikomą juos apskaičiuojant). Tik taip sudaromos prielaidos šiuo aspektu teisėjams užtikrinti tokį socialinį (materialinį) aprūpinimą, kuris atitiktų teisėjų statusą jiems einant pareigas, taip pat paisoma, be kita ko, Konstitucijos 109 straipsnio suponuojamo teisėjų socialinių (materialinių) garantijų realumo imperatyvo, pagal kurį tokios įstatymais nustatytos teisėjų garantijos turi būti realios, jos negali būti tokios, kad taptų apskritai nominalios, taigi fiktyvios“, – rašoma KT pranešime.