Dabartinių Klaipėdos valdančiųjų pagimdytoje byloje, kurios epicentre buvo visuomeninės paskirties sklypas Labrenciškėje, miesto valdžiai teko nuryti karčią piliulę. 

Pirmos instancijos teismas ne tik atmetė savivaldybės pretenzijas verslininkams, bet ir išrašė jai beveik 9000 eurų sąskaitą, kad ją apmokėtų mokesčių mokėtojų pinigais.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“ rašė, kad į teismo procesą išvirtę įvykiai prasidėjo, kai pernai vasario pabaigoje uostamiesčio mero posto siekęs Remigijus Žemaitaitis savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino sąrašo bendražygio Vido Karolio vaizdo medžiaga. Pastarojoje po sklypą M. Jankaus g. 10 vaikščiojęs tuometinis partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas dėstė, jog čia dabar norima statyti gyvenamus pastatus. 

„Sakykim taip – pavogti. Už 300 000 galite įsivaizduoti pusantro hektaro puikios žemės, kurioje galima statyti. Tiesiog ore atsiranda milijonas eurų ir daryt net nieko nereikia. Neplanuoja kitaip elgtis. Manyčiau, reikės šitą medžiagą perduoti Remigijui Žemaitaičiui, kad galėtume pajudinti šitą klausimą“, – kalbėjo V. Karolis. 

Į tokį politinį chorą vėliau įsijungė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidate į Klaipėdos merus buvusi Ligita Girskienė. 

Galiausiai liepos pabaigoje R. Žemaitaitis savo paskyroje pareiškė, jog „teisingumas turi triumfuoti“ ir informavo apie Savivaldybės administracijos pradedamą teisinį procesą dėl sutarties, pagal kurią buvo pradėtos detaliojo plano keitimo procedūros, nutraukimo. 

Savivaldybės administracija teisme įrodinėjo, kad sklypą dabar valdanti bendrovė „Simonsita“ esą gana šiurkščiai pažeidinėja minėtosios sutarties sąlygas – neva neteisėtai siekia pakeisti esamą sklypo paskirtį iš visuomeninės į rekreacinę ir komercinę bei vilkina teritorijų planavimo procesą.

Tuo metu verslininkai akcentavo, kad dabartinis miesto bendrasis planas numato, jog šiame sklype galimi net keli žemės naudojimo būdai – visuomeninė, komercinė, rekreacinė, bendro naudojimo, infrastruktūros ir atskirųjų želdynų. Tad jų pateikti koncepcijų sprendiniai dera su bendruoju planu. Pabrėžė „Simonsita“ ir faktą, kad tokia sutartis su savivaldybe buvo sudaryta 7 metų terminui, numatant galimybe jį dar ir pratęsti, o joks teisės aktas nereguliuoja detaliojo plano korektūros pasiūlymų skaičiaus ar pateikimo terminų.

Bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Lina Giedrė konstatavo, jog savivaldybės pretenzijos yra nepagrįstos.

Teismas akcentavo, kad kai 2021 m. spalį „Simonsita“ savivaldybei pateikė pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo, jo tikslai neprieštaravo teisės aktams, tad tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis priėmė įsakymą, kuriuo pritarė tokiai iniciatyvai. O šis įsakymas nėra nuginčytas ar panaikintas.

„Ieškovės argumentai, jog atsakovės siūlomu ginčo sklypo naudojimo būdo keitimu yra siekiama pakeisti detalųjį planą yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini. <…> Vien tai, kad ieškovė du kartus nesutiko su atsakovės pateikta koncepcija, nereiškia, jog atsakovė nevykdo ginčo sutarties sąlygų ir vilkina sutarties vykdymą. Šiuo atveju, jokių neigiamų pasekmių ieškovei nenustatyta. <…> Byloje nenustatyta, jog atsakovės atstovaujamo projektuotojo pateikti detaliojo plano korektūros koncepcijos variantai prieštaravo ginčo sutartyje numatytam tikslui. <…> Ginčo sutarties vykdymas yra dar tik prasidėjęs, ginčo sutarties terminas nėra pasibaigęs, ginčo sutarties veiksmai vykdymo veiksmai yra vykdomi, todėl teigti, jog ieškovės lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl atsakovės veiksmų, pagrindo nėra“, – rašoma teismo sprendime.

Jame akcentuojama, kad savivaldybė nepateikė jokių realių sutarties pažeidimo įrodymų.

Atmetus Savivaldybės administracijos ieškinį, iš jos „Simonsitai“ priteista 8734,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.