Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas – laikrodžių rodyklės bus pasuktos valanda į priekį.

Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 valandą ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 valandą ryto persukant rodykles valanda atgal.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas esą siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai. Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet tarp valstybių narių sutarimo kol kas nėra.

Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius teigia, jog be poveikį žmogaus sveikatai yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu. Anot jo, laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą, bet ir turi įtakos avaringumui, kuris, įvairiais skaičiavimais, pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo visuomet išauga, nes laiko pasukimas turi neigiamo poveikio miego kokybei, vairuotojai būna prasčiau pailsėję, tai mažina atidumą ir budrumą kelyje, todėl padidėja eismo įvykių tikimybė.

„Kitas ne mažiau svarbus veiksnys – gamta ir laukiniai gyvūnai, kurie gyvena savo biologiniu ritmu ir laikrodžio rodyklių nesukinėja. Niekam ne paslaptis, kad automobilių ir laukinių gyvūnų susidūrimai kelyje yra įprastas, masinis reiškinys. Tačiau susidūrimų suaktyvėjimas koreliuoja su šviesaus paros meto perėjimu į nakties metą. Vašingtono universiteto mokslininkai 1994 m. – 2021 m. laikotarpiu daugiau nei 20-yje JAV valstijų atliko automobilių ir stambių laukinių gyvūnų susidūrimo duomenų tyrimą, kuris atskleidė, kad šių įvykių tikimybė pirmas dvi valandas po saulėlydžio yra 14 kartų didesnė nei 2 valandos prieš jį. Tam įtakos turi ir gyvūnų elgsenos ypatumai, ir faktas, kad tamsiuoju paros metu laiku pastebėti gyvūną ant kelio vairuotojui yra nepalyginti sudėtingiau.​ Mokslininkai daro išvadą, kad jei visus metus būtų taikomas vasaros laikas, JAV būtų išvengta maždaug 36-37 tūkst. tokių susidūrimų, o visus metus taikant žiemos laiką − tokių susidūrimų kasmet padidėtų 73-74 tūkst. Taigi skirtumas tarp žiemos ir vasaros laiko yra daugiau nei 100 tūkst. potencialių autoįvykių, kurių nuostolio vertė, skaičiuojama, siektų apie 3,5 mlrd. dolerių. Dar iškalbingesnė žmonių žūčių ir sužalojimų statistika − pasirinkus nuolatinį žiemos laiką, susidūrimuose su laukiniais gyvūnais žuvusiųjų skaičius išaugtų 100 žmonių, o apie 6 tūkst. būtų sužaloti. Susidūrimų su laukiniais stambiais gyvūnais, kai žūsta žmonės, skaičius nakties metu yra 3 kartus didesnis nei dieną, o pėsčiųjų sužalojimo ar mirties rizika padidėja iki 7 kartų. Tyrimą atlikusių Vašingtono universiteto mokslininkų teigimu, vasaros laiko taikymas JAV padėtų išvengti apie 300-400 pėsčiųjų mirčių, tuo tarpu pasirinkus tik žiemos laiką − papildomai žūtų apie 600 žmonių, taigi skirtumas apie 1000 žmonių gyvybių per vienerius metus“, – pranešime cituojamas Artūras Juodeikis.