„Lituanica“ skrydžio 90-metį paminės Stepono Dariaus gimtinėje

Regionas

Stepono Dariaus gimtinėje Dariškėje (Dariaus kaimas, Judrėnų sen., Klaipėdos r.) sekmadienį bus minimos „Lituanicos“ skrydžio 90-metis.

Prieš 90 metų, 1933 m. liepos 15 d., Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, garsieji „Lituanica“ pilotai, be nusileidimo skridę 37 val. 11 minučių, įveikė 6411 kilometrų. Tai buvo antras tuo metu skrydžio be nusileidimo pasiekimas aviacijos pasaulyje, įėjęs į transatlantinių skrydžių istoriją.

Liepos 16 d., sekmadienį, Stepono Dariaus gimtinėje-muziejuje, Dariaus kaime, vyks didžiulė minėjimo, aviacijos ir koncertinė programos.

Laukiama gausaus būrio žiūrovų, amatininkų, svečių, lėktuvų, malūnsparnių, skraidyklių, kitokio oro transporto, vyksta skrydžių derinimo darbai. Visos šventės metu dalyvaus Lietuvos kariuomenės karo aviacija, Lietuvos karo akademijos kariūnai su ginkluote.

Aviacijos šventes „Lituanica“ skrydžiui minėti daug metų organizuoja Mečislovas Raštikis – Stepono Dariaus gimtinės-muziejaus vadovas ir siela. Jis sutinka, kad Žemaitijoje gimusiam ir augusiam Steponui Dariui, po daug nesėkmių Amerikoje rengiantis skrydžiui, tik įgimtas žemaitiškas užsispyrimas padėjo įveikti Atlantą.

Šventės programa liepos 16 d.

10 val. – Mugė su liaudiškos muzikos kapelomis;

Iki 11 val. – Orlaivių suskridimas į aerodromą;

11 val. – Sportinės varžybos (krepšinis 3×3, tinklinis, rankų lenkimas);

11 val. – Dviračių žygis: medalio atvežimas iš Girėno tėviškės (Vytogala, Šilalės r.) į Dariškę (juo Darius ir Girėnas apdovanoti Žemaičių 800 metų minėjimo proga);

11 val. – Šv. mišios Dariškėje;

12 val. – Valanda su Atlanto nugalėtoju Aurimu Valujavičiumi;

12 val. – Vėliavos nešimo akcija „Mūsų darbai Dariui“ nuo Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos iki Stepono Dariaus gimtinės-muziejaus Dariaus km. (12 13. val. šioje kelio atkarpoje bus ribojamas eismas, kviečiama automobiliais į Dariaus km. atvykti iki 12 arba po 13 val.);

13. val. – Iškilmingas minėjimas, skirtas „Lituanica“ skrydžio 90-mečiui;

14. val. – Dviratininkų pasitikimas, medalio atvežimas

14. -17 val. Aviacinė šventės programa:

14.-14.20 val. – Akrobatinės grupės „ANBO“ ir istorinio lėktuvo „Bellanca“ atskridimas. Jak-50 lėktuvų grupės ir lėktuvo „Bellanca“ žemi praskridimai, išsiskyrimas ir tūpimas po vieną;

14.20-14.40 val. – Skrydžio sklandytuvais per Europą „Lietuva – Portugalija“ pristatymas;

14.40-15.10 val. – Lėktuvo Willga praskridimas, pristatymas;

15.10-15.30 val. – Parašiutininkų šuoliai;

15.30-15.50 val. – Lėktuvų Rans S10 ir Storm 280 parodomieji skrydžiai;

15.50-16.10 val. – Motorizuotų skraidyklių skrydžiai, pristatymas;

16.10-16.30 val. – Istorinių orlaivių „Nieuport 24“, „Brigadyr L-60“ praskridimai virš S. Dariaus skrydžio lauko, parodomoji programa;

16.30-17 val. – Karinių oro pajėgų pakrančių gelbėjimo tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnių parodomoji programa;

17 val. – Ultralengvų orlaivių parodomieji skrydžiai;

17 val. – Kėdainių krašto liaudiškos muzikos kapelų „Vilainiai“ ir „Beržynėlis“ koncertas;

17-21 val. – Orlaivių apžiūrėjimas, skrydžiai, aviamodelių pasirodymai;

18-22 val. – Oreivių programa, oro balionas;

21.50-22.05 val. – Akrobatinės grupės „ANBO“ parodomoji programa.

19 val. – Alytaus raj. Punios liaudiškos muzikos kapelos „Punelė“ koncertas;

20 val. – Grupės „Vairas“ koncertas;

21 val. – Atlikėjų Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvagulio koncertas;

22 val. – Akrobatinio skraidymo grupės „ANBO“ vakarinis pasirodymas;

23 val. – Grupės „Žemaitukai“ koncertas;

24. val. – Lazerių šou.

INFORMACIJA

Steponas Darius gimė miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje. Dabar – Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Judrėnų seniūnijos Dariaus kaimas. 1907 m. Dariaus šeimai išvykstant į Ameriką, S. Dariaus motina įgaliojimus tvarkyti ūkį paliko giminaičiams. 1920 m. atvykęs į Lietuvą Steponas Darius aplankė tėviškę, gimines, senelių ir tėvo kapus Judrėnų kapinėse. Gyvendamas Kaune jis dar keletą kartų lankėsi gimtinėje, paskutinį kartą – 1927 m.

Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. 1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas sode pasodino ąžuoliuką, kurį pavadino Mečislovas Raštikis –Dariaus ir Girėno medžiu“. „Dariaus ir Girėno medis“ žaliuoja ir šiandien.

Jauni, patriotiškai nusiteikę žygeiviai, 1969 m. kieme po didžiuoju ąžuolu supylė pilkapį ir pastatė didžiulį akmenį su įrašu „Dariui ir Girėnui“. Išlikusiame akmeninių namo pamatų kampe buvo pritvirtinta granitinė atminimo lenta su įrašu „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933“. Po to sovietinė valdžia sunaikinti Dariškės jau nebedrįso. Po „Lituanicos” skrydžio 50-mečio jubiliejaus nuspręsta atstatyti Girėno ir Dariaus tėviškes. 1993 m. buvo baigti atstatyti namas ir klėtis, sutvarkyta teritorija.

Prie muziejaus rengiamos jaunimo stovyklos, veikia Stepono Dariaus vaikų skraidymo mokykla.

Apie Stepono Dariaus dalyvavimą 1923-ųjų metų Klaipėdos sukilime skaitykite čia.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Prieš šimtą metų…

Šiemet buvo paminėtas Klaipėdos krašto prijungimo, kurį tiksliau būtų vadinti Klaipėdos krašto užėmimu, prie Lietuvos šimto metų jubiliejus. Įvyko keletas ...
2023-11-12
Skaityti daugiau

Nuomonės

Epizodai, kurių pritrūko „Pūgoje prie Mėmelio"

Steponas Darius eina per pūgą mažo miestelio gatve. Skamba diktoriaus tekstas: „Apsirengiau civiliniais drabužiais ir išvykau pažiūrėti tą miestą, apie ...
2022-11-16
Skaityti daugiau

Nuomonės

„Pūga prie Mėmelio”: atvadavome Klaipėdos kraštą ar vis dar ne?

Belaukiant Šimtmečio metų daugelis Klaipėdoje gyvenančių neramiai dairosi per petį, pagalvodami apie šito krašto istoriją ir save, atvykusį į Klaipėdą ...
2022-11-16
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This