Klaipėdos universitetas pranešė, kad eidama 82-uosius metus mirė buvusi jo darbuotoja Arūnė Liucija Arbušauskaitė.

Klaipėdos universiteto nuotr.

„Buriuotoja, mokėjusi senovės graikų ir lotynų kalbas. Buriavimo sporto teisėja, 1980 m. teisėjavusi olimpinėje regatoje Taline. Filologė, kuri nuveikė didžiausius darbus istorijos tyrimų lauke. Pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Neringos savivaldybės tarybos deputatė ir daugkartinių Klaipėdos krašto gyventojų migracijų XX amžiuje tyrėja, Lietuvos, Rusijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų archyvuose vieną pirmųjų nupūtusi dulkes nuo daugybės dokumentų. Visa tai – vienas žmogus, darbui aukštojo mokslo įstaigose Klaipėdoje atidavęs 36 metus. Save vadinusi „archyvine žiurke“, Arūnė Liucija buvo humoro neprarandanti kolegė, reikli dėstytoja, užauginusi keturis vaikus ir palikusi ateities kartoms virtinę vertingų istorinių tyrimų“, – rašo alma mater.

Klaipėdos universitete ji parengė monografijas „Lietuvos optantai: klaipėdiškiai, 1939“ (2001 m.), „Gyventojų mainai tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 metų sausio 10 dienos sutartį“ (2002 m.), „Anšliusas ir Klaipėdos krašto gyventojai (1939–1944)“ (2010 m.). Taip pat ji sudarė straipsnių rinkinį „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Prūsijoje: faktai ir istorinės įžvalgos“ (2009 m.) ir Lietuvos, Vokietijos ir kitų šalių žurnaluose bei vienkartiniuose leidiniuose publikavo kelias dešimtis mokslų straipsnių.

A. L. Arbušauskaitė gimė 1942 m. gegužės 21 d. Kaune. 1963–1968 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultete, kur baigė klasikinės filologijos programą ir gavo filologo, graikų ir lotynų kalbos dėstytojo, lietuvių kalbos mokytojo kvalifikacijas. 1986 m. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute neakivaizdiniu būdu baigė aspirantūros studijas ir 1988 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją, už kurią 1993 m. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. 1995 m. Klaipėdos universiteto senatas jai suteikė socialinių mokslų docentės pedagoginį vardą.

1968–1977 m. ji dirbo Vilniaus valstybinio universiteto Kauno vakarinio fakulteto Užsienio kalbų katedroje. 1978 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą, čia dėstė Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete Visuomeninių disciplinų katedroje vyr. laboranto, nuo 1982 m. asistento, nuo 1984 m. vyr. dėstytojo, nuo 1989 m. docento pareigose. 1991 m. įjungus Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetą į Klaipėdos universitetą, tapo universiteto dėstytoja ir mokslininke. Šiame universitete dirbo 23 metus.

Universitete iš pradžių ji dirbo Filosofijos katedroje, 1992–1993 m. – moksline bendradarbe Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centre, 1993–1997 m. Istorijos katedroje, kur ėjo vyresniosios asistentės, nuo 1995 m. docentės pareigas. 1997–2009 m. dirbo KU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedroje, kur ėjo docentės pareigas. 2007–2014 m. dirbo vyresniąja mokslo darbuotoja Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute. Institute tyrinėjo Klaipėdos krašto, Kaliningrado srities istoriją, XX amžiaus prievartines ir priverstines gyventojų migracijas, konfesinį Klaipėdos krašto paveldą.

Atsisveikinimas su velione vyks „Rekviem“ atsisveikinimo namų (Jonavos g. 41A) Žvaigždynų salėje Kaune nuo trečiadienio, kovo 20-osios, 15 val. Ketvirtadienį 14 val. urna bus lydima į Petrašiūnų kapines. Artimieji prašo velionę pagerbti vienu ar dviem gėlių žiedais.