7 laiptinės, 9 liftai, 273 vieno-keturių kambarių butai, kurių plotas – nuo 28 iki 100 kv. metrų: toks daugiabučių komplekso projektas pačiame Klaipėdos centre, 5 ha ploto apleistoje buvusio „Trinyčių” audimo fabriko teritorijoje, jau pateiktas svarstyti visuomenei.
UAB „Gaudesta“ užsakymu projektą parengė UAB „MAK GROUP“.
Numatytas pastatas yra buvusio medvilnės verpimo fabriko „Trinyčiai“ teritorijoje, Kooperacijos g. 13 sklype. Šios teritorijos konversijai 2005 metais buvo parengtas detalusis planas. Šalia yra Malūno (buv. Trinyčių) parkas su tvenkiniu – svarbi rekreacinė zona greta planuojamo gyvenamojo kvartalo.
„Kooperacijos g. 13 sklype projektuojamas pastatas – gyvenamųjų namų komplekso dalis, todėl šie projektiniai pasiūlymai yra glaudžiai susieti su detaliuoju planu numatytais ne tik šio sklypo, bet ir kitų sklypų sprendiniais, – rašoma paskelbtuose dokumentuose. – Po visu sklypu numatyta 2-ų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, dalis aikštelės taip pat numatyta ir pirmo aukšto dalyje (po vidiniu kiemeliu). Iš vidinės kvartalo pusės pirmasis aukštas formuojamas nedidelių atskirų prekybos/paslaugų paskirties patalpų vitrinų fasadais, o iš Kooperacijos gatvės pusės – automobilių aikštelę slepia apželdintas vidinis kiemelis.”
Projektuotojai teigia, kad aplink pagrindines kvartalo ir miesto bendruomenei skirtas skersgatvio ir vidinių kiemelių erdves galės įsikurti nedidelės parduotuvės, bus suformuota naujo kvartalo viešųjų erdvių sistema, patraukli pėstiesiems.
Pastato antžeminė dalis padalinta į tris atskirus tūrius, taip „susmulkinant” užstatymą bei kuriant vidinius teritorijos ryšius jungiančius vakarinius teritorijos sklypus (Bangų g. 22, 24, 26, 28) su Kooperacijos gatve, vedančia link Malūno tvenkinio parko.
Pastato didžioji dalis patalpų – gyvenamosios paskirties, tačiau pirmuose aukštuose, į kuriuos patenkama tiesiai iš lauko, įsikurs prekybos bei įvairias paslaugas teikiančios įmonės ar įstaigos, o maža trečiojo aukšto dalis – komercinės paskirties. Pirmajame aukšte į šias patalpas patenkama iš naujo vidinio kvartalo skersgatvio, antrajame aukšte – tiesiai iš vidinio kiemelio.
Gyvenamosioms patalpoms įėjimai numatyti iš vidinio kiemelio pusės bei galima tiesiogiai pakilti laiptinėmis/liftais iš požeminės automobilių aikštelės.
Pastato tūriai aukštėja link tvenkinio pusės.
„Norint sukurti bendrą, visam kvartalui būdingą tūrių koncepciją, pasirinkta įstrižai nupjauto stačiakampio gretasienio forma, kuri vėliau atsikartos ir sklypuose Kooperacijos g. 15, 17, – informuoja projektuotojai. – Įvertinus detaliojo plano reglamentus, pasirinkta forma, mažinanti masyvius tūrius. Netaisyklinga forma taip pat sumažina pastato metamus šešėlius (vieno korpuso įtaka kitam to pačio pastato korpusui), tokiu būdu užtikrinama insoliacija visiems butams ne trumpesnė nei 2 val.”
Į sklypą esamas įvažiavimas iš Kooperacijos gatvės pasislinks į detaliajame plane numatytą vietą. Tokiu būdu sklype būtų du įvažiavimai – iš Kooperacijos gatvės ir šiaurės vakarinėje sklypo dalyje – iš kvartalo vidinio skersgatvio.
Pietinėje sklypo pusėje iš skersgatvio bus įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Vidiniame kieme nuožulniais pandusais numatytas užvažiavimas gaisriniams automobiliams ne tik šiam sklypui, bet ir Kooperacijos g. 15. Požeminėje dviejų aukštų ir vieno antžeminio aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje numatytos 567 stovėjimo vietos.
Žemės sklypo plotas – 11 387 kv. metrų. Pagal sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį sklypo nuomininkas yra UAB „Gaudesta“.
Sklypas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Klaipėdos senamiesčio – vizualinės apsaugos pazonį, kuriame leidžiamas pastatų aukštis – iki 47 metrų.
Projekto urbanistinė koncepcija buvo numatyta dar 2007 m. UAB „Andrijauskas ir partneriai“ bei UAB „Uostamiesčio projektas“ detaliojo plano rengimo metu. Rengiant detalųjį planą pasirinkta teritorijos regeneravimo kryptis – esamus pastatus nugriaunant ir numatant gyvenamosios paskirties teritoriją.
ISTORIJA
Medvilnės audimo fabriką AB „Klaipėda” prie Malūno tvenkinio įkūrė 1925 m. iš Lietuvos atvykę broliai Abrahamas ir RafaeliosFainbergai. Įmonė pradžioje turėjo 50 darbuotojų, o 1938 m. jau buvo didžiausias tekstilės fabrikas Lietuvoje, kuriame jame dirbo 1600 žmonių, taip pat vienas moderniausių tokios rūšies fabrikų Europoje. Jis buvo didžiausias Klaipėdos darbdavys prieš II pasaulinį karą, tačiau dėl menkų atlyginimų, pasak istoriko Juliaus Žuko, vietiniai čia vengdavo įsidarbinti, daugiausia dirbdavo atvykėliai iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų. Didžioji dalis produkcijos – vilnoniai, pusvilnoniai ir medvilniniai audiniai – buvo realizuojama Lietuvos rinkoje su prekiniu ženklu „Du arkliukai”. Nemažai produkcijos įsigydavo Krašto apsaugos ministerija.
Anot istoriko dr. Vasilijaus Safrnovo, per II pasaulinį karą buvo sunaikintas vienas pagrindinių audimo korpusų, buvęs arčiau tvenkinio, mažiau nukentėjo antrasis. Gamykla iš dalies buvo atstatyta per antrą 1945 metų pusmetį. 1946-1950 m. TSRS ūkio plane ji buvo įtraukta į svarbiausiųjų sąjungos lengvosios pramonės įmonių atkūrimo ir išplėtimo sąrašą. Audimo korpusas pradėjo veikti tik 1949 m. 1945-1947 m. įmonė vadinosi Medvilnės verpimo ir audimo kombinatas „Trinyčiai”, vėliau – Medvilės verpimo fabrikas „Trinyčiai”. 1954 m. buvo pastatytas naujas korpusas. 1956 m. pradėjo veikti pluošto dažymo cechas. 1959-1964 m. du iš trijų fabriko korpusų buvo rekonstruoti į vieną pagrindinį, kuriame buvo įrengta naujų cechų ir pastatytas naujas buitinis korpusas palei Bangų g., seni įrengimai pakeisti naujais. Pirmaisiais pokario metais fabrikas gamino verpalus, audinius ir vatą. Nuo 1947 m. – vien medvilnės verpalus. Žaliavą fabrikas gaudavo iš Vidurinės Azijos, o verpalus siųsdavo į Lietuvos ir kitų TSRS respublikų įmones. 1969 m. čia dirbo 2472 žmonės.
1993 metais „Trinyčiai“ tapo privataus kapitalo įmone. Nuo 1990 m. įvairiuose fabriko skyriuose dirbusi, o 1999-2003 m. įmonei vadovausi Daiva Urbonienė žurnalistei Rolandai Lukoševičienei yra pasakojusi, jog siekdama pagerinti techninę bazę įmonė buvo įsigijusi šveicarišką liniją, vėliau į modernizaciją investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERIPB), tačiau tuo metu Uzbekija pati pradėjo gaminti kokybišką produkciją, o ne tik tiekti žaliavą, tad konkuruoti tapo neįmanoma. 1999 m. vienas iš įmonės akcininkų – SBA koncernas – surado Anglijos įmonę „Shiloh spiners Ltd”, kuri gamino verpalus šluotoms ir kilimėliams iš susuktų siūlų. Ji perkėlė kelias gamybos grandis į Klaipėdą, tiekė žaliavas, pirko produkciją, bet po keleto metų bankrutavo. Išnykus žaliavai, klientams netruko ateiti ir „Trinyčių” bankrotas – jį įmonės valdyba paskelbė 2003 m. gegužės 30 d. Didžiausia „Trinyčių“ akcininkė tuo metu buvo investicinė bendrovė „Koncerno SBA investicija“, kuriai priklausė 44,25 proc. akcijų. ERIPB valdė 22,38 proc., Valstybės turto fondas – 7,02 proc. akcijų. Prieš paskelbiant bankrotą įmonėje dirbo 260 žmonių. AB „Trinyčiai” buvo išregistruota 2008 m. birželį.
2004 m. rudenį įmonės nekilnojamąjį turtą buvo perėmusi JAV registruota bendrovė „Caistor international Ltd“, perėmusi skolos reikalavimo teises iš Vilniaus banko.
2007-ųjų rudenį pastatus ėmė griauti nauja jų savininkė, kvartalo statybas ketinusi vykdyti UAB „VIPC Klaipėda”, kurios 50 proc. akcijų priklausė AB „Invalda“. Tačiau statybos taip ir nebuvo pradėtos – „VIPC Klaipėda” 2011 m. buvo iškelta bankroto byla.
INFORMACIJA
Susipažinimas su projektiniais pasiūlymais – iki rugsėjo 1 d. Liepų g. 83, Klaipėdoje, darbo dienomis 8-17 val. iš anksto susitarus tel. (8606)55681 arba internetinėje svetainėje htps://www.klaipeda.lt/pp
Pasiūlymus teikti galima iki rugsėjo 1 d. raštu Parodos g. 20, Kaunas, arba el. p. rasa.makgroup@gmail.com
Viešas susirinkimas vyks rugsėjo 1 d., 15 val. Vieta/platforma: https://us06web.zoom.us/j/82072586801?pwd=OGROVGFWMEZFczdlVjZ1RXpEUk4zQT09.
Trynyčių „dangoraižiai”, po to kitas prie Jono kalnelio statomas, o dar toliau Memelio miestas. Žodžiu, senamiestį turėsime apsuptą vystytojų sufantazuotų daugiaaukščių miegamuosius kvartalus. Vystytojams ir projektuotojams siūlyčiau pasivažinėti po Lenkijos Pamarį ir pasisemti idėjų kaip miestų centruose šiuolaikinės architektūrinės tęstinės idėjos dera su buvusia vietos ( istorinė) architektūra (Gdansk, Elblag ir kt). Mūsuose žaidžiama ir nevykusiai eksperimentuojama su „dėžučių” formomis, kurios po 20-30 m. bus pasenusios ir netvarkomos atrodys labai šlykščiai.
Darykit pradžioje gatves tada 6 juostu,jeigu norite Bangu gatveje statyti daugiaaukščiu namu kvartalus..!
Po galais, kada LT pabus iš letargo miego ir pradės kurti kažką savito. Sovietmečiu mokslus baigę architektai, kurie sugeba tankinti teritorijas, valdo miestus. Užtenka nuvykti į Vilniaus stiklainių kvartalą – automobilį gali sau į užpakalį susikisti, nėra net 1 KM spinduliu laisvos vietos. Užtai – CENTRAS – spygauja kaimiečiai. Bankai čia įsikūrė, prestižiniai ofisai… Tragedija. Miestas turi augti į plotą, o ne tankinat esamas erdves.
Kas tau tokias kvailas mintis inspiravo? Palatos draugai iš netoli šios vietos esančios gydymo įstaigos?
Į plotą? Miestas ir taip vėjų kiaurai perpučiamas, didžiulės nieko vertos tuščios erdvės. Ar yra kažkoks supratimas apie miesto jaukumą?
Tokioje nedidelėje teritorijoje statyti daugiaaukščius! Tikrai nesu tos srities specialistė. Bet nesugebu įsivaizduoti, kad tai derės prie aplinkos ir svarbiausia, kad tai bus patogu. Jau vien ženkliai padidėjęs gyventojų ir automobilių skaičius!
Sugrūs, sutankins… Oro tarša, dideli automobilių srautai, siauros gatvės ir prieš visą kvartaliuką išdidžiai stovintis”KE” kaminas… Kaip išplatins tą Kooperaciją gatvę, kur jau dabar keblu prasilenkti? Iki skausmo patrauklu? O tie svaičiojimai apie paslaugų įmones ir parduotuvėles pirmuose daugiabučių aukštuose tai iš vis vėjų vėjai!
O jums logiškiau skamba toliau esantis prekybcentris, į kurį visi važinės automobiliais, užkišdami gatves? Jeigu nėra maisto prekių parduotuvės prie namų, tai visi ir važinės mašinomis kiekvieną dieną.
Šioje teritorijoje galima statyti ne daugiau dviejų aukštų namukus, antraip bangų g. ir kooperacijos g.taps nepravaziuojamos ypač piko metu. Žmonės keiksis ten gyvendami, keiks architektus ir valdžia . Buvusios palyginus ramios gatvelės virs į priemiesčio Šanchajų…
Maža aukštė statyba užima labai daug vietos ir tik skatina kamščius.
Nereikia mums kvailu komentaru,taip Lietuvai labai „truksta” žemes..
Kad statys labai gerai bet kad nepriststytu pre tankai išlaikyti senamiesčio ahitektura ne neper aukštus pastatus kad neužgoštu kraštovaizdžio
Miesto centre tik nedangoraiziai
Nei vienas iš tų pastatų nėra dangoraižis.
Kaip tokiame sovietinių šūdevrų perpildytame mieste šis projektas neįtikėtinai geras. Negi galų gale kokybiška, laikmetį atliepianti architektūra į Klaipėdą ateis? Dabar visokie kreivarankiai gailiai, andrijauskai..
Pastatu architektura šiuolaikiškai baisi ir primityvi, nieko bendro su Klaipedos miestu neturinti. Tai vadinasi swnamiescio isdarkymu
Kur Senamiestis ir kur Trinyčiai?
>>>Anonimas. Jus aisku noretumete, kad ten medines trobeles su siaudinem pastogem butu ir dar karves ganytusi, va tada butu autentika iskailyta 🙂 Cia ne sanamiestis, cia buves Memelio uzmiestis, tad jusu isivaizdavimas, kas turi ka bendro su Klaipedos miestu ar neturi, neturi nieko bendro su Klaipedos miestu 😉
Čia architektai ir savininkas save taip giria? Gal visgi paskelbkit aiškiai, kur vyks susirinkimas Rugsėjo pirmą dieną? Kodėl taip ĮSLAPTINTAS susitikimas?
Tai yra nurodyta zoom nuorada. Koks čia slaptumas? O projektas tikrai geras.
Išlindo Klaipėdos „visažiniai” mužikėliai, kuriems viskas blogai, nes tik jie težino, kaip yra gerai, ir niekam nesako, tai ir šis projektas yra labai blogai. Nelaimingi žmonės. Džiaukitės, kad investuoja į miestą ir tikrai kokybiška architektūra.
Apstrakti fraz viskas blogai… kas trukdo projektuoti panasius namus kurie yra greta senamiestyje beto džiaugtis Mmzais butais, daugumoje nauju pastatu kvailu isplanavimu? Pagal Kpd zemelapi Klaipėdos senamietis. To ezys. Be sarkazmo niekaip nesidokutuoja? Naujus namus galima ir reikia priderinti prie esmao apslinkos senųjų namų, kam ta kica kisti, darkant bendra vaizdą, matomai jums nezinoma zodis harmanonga jauki aplinka. Ps manau miestas praranda savo veida, supanaseja su kitais beveidizias miestais.
Sakai, kad naujus pastatus reikia priderinti prie gretimų chruščiovkių ir taip bus išsaugotas Klaipėdos veidas?
Kaip tik pagalvojau kad uzklius hruciofkes, nors uz keliu metru senamiestis..su ten vyraujančią kita architektūra… Kad ir prie hruciofku reiktu deinri,. vistik gyvenamieji namai statomi
Labai geras projektas. Centre esančias dykynes reikia užstatyti. Ir užstatymos tankis ir aukštingumas tinkamas miestui. Vienintelis didelis trūkumas, kad komercija nebus atsukta į tvenkinį. Ir mieste reikia važinėti su VT, o ne kaip kaimiečiams su savo kibirais visus kampus užkišti
Jums ptaogu vt juo ir vazinekite..
>>>Anonimas. O jei jums nepatogu vaziuoti ne viesu transportu – irgi nevazinekite 😉 Tik nezyskit.
Zyziate cia jus? Kuom patogu tuom vaziuojame, nesvarbu ar vt ar asmeninis trnaportas. Aiskiau?
Gandrališkės stovi nedastatytos, o jau nauji projektai, kad tik nebūtų toks pats likimas.
Ne jūsų pinigai – nesijaudinkite.
Juk ne tie patys savininkai, apie ka jus cia snekat?
Kiti savininkai negali bankruoti?
Baisūs tie daugiabučiai. Per masyvūs pačiam centrui.
Nebijokit, juk ne jums ten gyventi 😉
Keistas sarkazmas..matat.kaip dadkomas bendras vaizdas..
Sklypo savininkų godumas gimdo problemas. Apink sugrūstą būsimą kvartalą yra- tik siauros, intensyviam eismui nepritaikytos Kooperacijos, Bangų, Butsargių, Blatikalnio gatvės. Kiek gyventojų turės automobilius? Ko- ne visi. tad garažų neužteks… Senamiesti ir taip sugrūstas, tokie daugiabučiai tiesiog gimdys problemas šioje ankštoje teritorijoje. Jau jau dabar ši teritorija tvarkoma, valoma net savaitgailiais, apeinant visus triukšmo įstatymus. Komforto prigrūstame kvartale daugiau neatsiras, toks ankštas jis patogiu netaps.
Pritariu 100%, jau kitoje tvenkinio pusėje iš Mokyklos gatvės suregzti 5 baisuokliai. Namas prie namo, kažin ar išlaikyti atstumai. Tikrai nenorėčiau ten būsto įsigyti.
Automobiliai po truputį išstumiami iš centrinių miesto dalių,tai daroma daugumoje Europos šalių..ateis ir pas mus tai,kai automobilį turėti ir išlaikyti,gyvenant miesto centre bus per brangu ir neapsimokes..ir taip dabar viskas centre apmokestinta..na gali išsipirkti 1vieta prie būsto,bet tik pajudi iš vietos o kur pastatysi ? Tad ateis laikai kai mūsų buduliams daeis jog galima gyventi ir be auto
Kuom pasireiškia buduliskumas turint auto nuosava ir vazinejant ten kur reikia bet ne ten kur veza vt. Beje vt Klaipėdos mieste tragiskai isvystytas.